Pernai lietuvių turistai Lenkijoje išleido rekordinius 363,7 milijono eurų dabartiniu zloto kursu, tai prilygo didelio prekybos centro apyvartai. Anksčiau šalies verslui ir biudžetui tai buvo didelė problema – šalį palikdavo pinigai, biudžeto nepapildydavo dešimtys milijonų eurų.
Tačiau ne šiemet. Jau pirmą ketvirtį lietuviai Lenkijoje išleido 4,9 proc. mažiau nei pernai, o antrą ketvirtį fiksuotas staigus 57 procentų nuosmukis.
468 milijonai zlotų, arba 104,4 mln. eurų iškeliavo iš Lietuvos per pirmą pusmetį, rodo stat.gov.pl duomenys.
„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis patvirtina – pardavimai šalia Lenkijos sienos šiuo metu yra didesni. Tačiau lazda turi kitą galą – į Lietuvą negali atvažiuoti latviai, kurie čia taip pat mėgdavo apsipirkti.
Tuo metu parduotuvės Lenkijos pusėje apytuštės. Antrąjį ketvirtį lietuviai Lenkijoje spėjo apsilankyti 870 tūkstančių kartų, tai 42,2 procento mažiau nei prieš metus.
Prekybininkai pajuto ir netgi skatino remti vietinę produkciją
„Norfos“ įmonių grupės savininkas D. Dundulis patikina, kad uždarytų sienų pardavimai ūgtelėjo prie Lenkijos sienos, tačiau sumažėjo šalia Latvijos.
„Mes pajutome, tikrai taip. Pas mus Lenkijos pakraštyje yra apie 20 procentų padidėjusi apyvarta.
Didesnį pelną skaičiuoja ir mažosios parduotuvės.
„Pirkėjų skaičius sunku būtų paskaičiuoti, bet pati apyvarta ir pelningumas tai tikrai išaugo, jei tikrai sąžiningai. Visi aplinkui verslininkai tą patį sako, ne vien tik mes. Maisto prekes Lenkijoje dažniausiai pirkdavo žmonės iš mūsų krašto, nes mes čia Kalvarijoje prie pat sienos, o statybines medžiagas tuo pačiu“, – teigia „Kalvarijos statybos“ parduotuvės buhalterė Diana Vasiliauskienė.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų pusmetį „Maximos“ apyvarta augo 4 proc., tačiau šį augimą „iš principo lėmė geri I ketvirčio rezultatai“.
„Per karantiną ir po jo intensyviai vykdėme kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“, skatindami žmonės rinktis atpigintą Lietuvos gamintojų produkciją. Kai kurių lietuviškų produktų pardavimai išaugo net iki kelių kartų, tad jautėme stiprų Lietuvos žmonių įsitraukimą palaikyti savo šalies verslą“, – sako E. Dapkienė.
Ji pripažįsta, kad pandemija ir karantino metu taikyti apribojimai paveikė žmonių elgseną ir tą pripažino 53 proc. apklaustų klientų.
„Žmonės net ir po karantino planuoja savo apsipirkimus, todėl parduotuvėse lankosi rečiau, bet perka didesniais kiekiais. Šis įprotis susiformavo būtent per karantiną, kai žmonės ribojo savo išėjimus iš namų ir stengėsi vienu kartu įsigyti kuo daugiau produktų ilgesniam laikui. Žinoma, pirkėjų srautas po karantino vis didėjo, bet šią vasara buvo 2-5 proc. mažesnis nei pernai. Tuo tarpu vidutinis prekių krepšelio dydis šią vasarą buvo apie 15 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu pernai“, – pastebėjo E. Dapkienė.
Bendrovės „Gelsva“, valdančios „Vynotekos“ parduotuvių tinklą Lenkijoje ir Lietuvoje, rinkodaros vadovas Edvinas Ambrukaitis, patvirtino, kad Lenkijoje parduotuvės apytuštės, tačiau stipresniais pardavimais Lietuvoje tai nepasijautė.
„Siena uždaryta, tai natūralu, kad tas srautas nukrito, kitaip ir tikėtis negalima, nes didžioji dalis pirkėjų Lenkijoje buvo iš Lietuvos. Be abejo mes turime ir Lenkijos pirkėjų, na bet srautas yra nukritęs“, – teigia E. Ambrukaitis.
Jis patikino, kad „Vynotekos“ parduotuvės Lenkijoje liks veikti.
Be to, ir ūkines prekes pardavinėjantiems situacija nevienareikšmė. Ūkinių prekių parduotuvėje Lazdijuose dirbanti darbuotoja „Delfi“ teigė, kad šiemet didelio poveikio nepajuto.
„Žmonės į Lenkiją daugiausia važiuodavo maisto, tai jie aišku, kad liko Lietuvoje ir dabar perka čia. Bet ūkinės prekės nėra pirmo būtinumo prekė, po uždarymo per karantiną žmonės labai palaipsniui grįžta“, – teigė parduotuvės darbuotoja.
Vienas lietuvis Lenkijoje išleidžia daugiau nei vokietis
Vieno apsilankymo metu turistas iš Lietuvos šiemet išleido vidutiniškai 490 zlotų (109 Eur), tai daugiau nei slovakai (326 zlotų), čekai (241 zlotas) ar net vokiečiai (401 zlotas). Daugiau Lenkijoje išlaidauja Baltarusijos ir Ukrainiečių turistai, vidutiniškai per vieną apsilankymą palikdami atitinkamai 569 ir 693 zlotus.
Apskritai visi užsieniečiai Lenkijoje šiemet antrą ketvirtį išleido 12 milijardų zlotų (2,68 mlrd. eurų), tai yra 45 proc. mažiau nei prieš metus.
Užsieniečiai į Lenkiją važiuoja pirkti baldus, statybines medžiagas, namų apyvokos reikmenys, o taip pat ir maistą.
Daugiau nei kas antras lietuvis sukorė didesnį nei 50 kilometrų atstumą, kad apsipirktų Lenkijoje. Kad lietuviai važiavo ne į ekskursijas parodo kitas rodiklis – trys ketvirtadaliai kirtusiųjų sieną keliauja trumpiau nei 30 kilometrų, rodo Lenkijos centrinio statistikos biuro II ketvirčio statistika.
N. Mačiulis: Lietuvoje jau gegužę pardavimai buvo didesni nei pernai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Lietuvos prekybininkai netruko pajusti uždarytų sienų poveikį.
„Pasijautė, pasijautė. Kovą ir balandį mažmeninė prekyba buvo kritusi ir Lietuvoje, ir visoje ES. Bet kuo išsiskyrė Lietuva iš ES, tai kad gegužės mėnesį jau mažmeninė prekyba viršijo prieš krizę buvusį lygį. Tas atsigavimas buvo labai greitas – vos tik sušvelnėjo taikomos karantino priemonės, gyventojų vartojimas grįžo į normalias vėžias, jie pradėjo vartoti tiek, kiek buvo įpratę“, – teigia N. Mačiulis.
„Lenkijos prekybos centrai dėl to prarado klientų, o taip pat ir vietinio turizmo sektorius dėl to laimėjo, nes gyventojai, negalėdami atostogauti užsienyje, jie atostogavo Lietuvoje, ir čia apgyvendinimo ir maitinimo sektorius Anykščiuose, Druskininkuose, pajūrio kurortiniuose miesteliuose, Birštone, klestėjo ir turbūt turės rekordinius metus“, – pastebi N. Mačiulis.
Jis pažymi, kad ir Lenkijos pasienyje esančios Lietuvos parduotuvės šiemet gali skaičiuoti rekordinius pardavimus.
Tendencija gali būti ilgalaikė
Ekonomistas N. Mačiulis nemano, kad lietuviai skubės grįžti apsipirkinėti į Lenkiją.
„Visų pirma, tai nebuvo labai masinis reiškinys. Mes skaičiavome, kad Lietuvos gyventojų apsipirkinėjimas Lenkijoje galėjo sudaryti apie kelis procentus Lietuvos mažmeninės prekybos apimčių. Tai nėra taip, kad dešimtadaliu aukštyn ar žemyn svyruotų mažmeninė prekyba Lietuvoje priklausomai nuo to, kiek Lietuviai važiuoja apsipirkti kaimyninėse valstybėse“, – sako N. Mačiulis.
Jis pripažįsta, kad išnykus viruso grėsmei ir kelionių suvaržymams, gali būti grįžta prie senųjų įpročių, tačiau daliai tai gali būti nebeaktualu.
„Galbūt kaip tik būtų pastebėta, kad galbūt nėra tokios didelės finansinės naudos, galbūt neatsiperka kelionė, galbūt nebeverta aukoti savaitgalio ir gerai gyventi perkant ir mokant mokesčius Lietuvoje. Nemanau, kad staiga vėl visi ieškos galimybių apsipirkinėti Lenkijoje. Gali būti, kad tiems prekybos tinklams, kurie Lenkijoje buvo orientuoti į Lietuvos pirkėjus, jiems gali užsitęsti sunkesni laikai“, – mano N. Mačiulis.
