Antrajame ketvirtyje vidutinių ir aukštų pajamų šalyse būstų kainos išaugo. Turtingiausiose šalyse jų metinis augimo rodiklis siekė 5 proc. Pandemijos pradžioje nekilnojamojo turto vystytojų ir prekybos įmonių akcijų kainos smuko ketvirčiu, tačiau didžiąją dalį nuostolių pavyko atgauti.
Kai kurios rinkos klestėte klesti. Rugpjūčio mėnesį būstų kainos Vokietijoje buvo 11 proc. aukštesnės negu anksčiau; greitas augimas Pietų Korėjoje ir kai kuriose Kinijos dalyse paskatino vyriausybę sugriežtinti apribojimus pirkėjams. JAV vidutinė būsto kaina už kvadratinę pėdą antruoju 2020 m. ketvirčiu augo greičiau nei bet kuriuo kitu trijų mėnesių laikotarpiu nuo pat akimirkos prieš pat 2007–2009 m. finansinę krizę. Šį reiškinį galima paaiškinti trimis veiksniais: pinigų politika, fiskaline politika ir kintančiais pirkėjų norais.
Pirmiausia aptarkime pinigų politiką. Viso pasaulio centriniai bankai šiais metais sumažino palūkanų normas vidutiniškai 2 procentiniais punktais, taip sumažindami vidutinę būsto paskolų kainą. Amerikiečiai gali pasiimti 30 metų fiksuotų palūkanų būsto paskolą, kurios metinė palūkanų norma tesiekia 2,9 proc. – kur kas mažiau negu metų pradžioje taikyta 3,7 proc. norma. Tyrimai atskleidžia, kad mažėjančias realiąsias palūkanų normas ir aukštesnes būstų kainas sieja tvirtas ryšys. Vieni gali pasiimti didesnes paskolas; kitiems lengviau valdyti turimas paskolas. Namų savininkai sutinka daugiau mokėti už nekilojamąjį turtą, nes pajamos iš kito turto mažėja. Tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje nekilnojamojo turto kredito rinka siekia tokias pačias aukštumas, kaip ir po finansinės krizės.
Tačiau tai nereiškia, kad skolintis visiems lengviau. Iš tiesų gauti būsto paskolą daugeliui sunkiau. Ilgalaikio covid‑19 pandemijos poveikio bijantys tarpininkai nustojo teikti rizikingesnes paskolas. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės bankai teikia mažiau paskolų, kurių pajamų ir paskolos santykis aukštas. Prieš pandemiją griežtinantys paskolų teikimo standartus teigė nedaugelis bankų paskolų teikėjų; dabar taip besielgiantys teigia net 60 proc. Palyginus su ankstesniais būstų kainų augimo laikotarpiais, šįkart įrodymų, kad skolinimo standartai prasti, beveik nėra.
Gali būti, kad dėl to augančioms kainoms paaiškinti svarbesnis antrasis veiksnys – fiskalinė politika. Prasidėjus įprastam nuosmukiui žmonės netenka darbų, jų pajamos mažėja, atėmus naudojimosi teisę nemokiems klientams būstų kainos krinta, nes taip ne tik auga būstų pasiūla, bet ir daugėja buvusių savininkų, kredito istorijoje turinčių tamsią dėmę, kuriems antrą kartą skolintis sunkiau. Tačiau šįkart turtingų šalių vyriausybės išsaugojo namų ūkių pajamas. Per darbo užmokesčio subsidijas, apmokamų atostogų sistemas ir praplėstas socialines išmokas teikiamos lėšos sudaro iki 5 proc. BVP. Dideles ekonomikas turinčiose G7 šalyse antruoju ketvirčiu namų ūkių disponuojamosios pajamos buvo beveik 100 mlrd. dolerių didesnės negu prieš pandemiją, nors prarasta milijonai darbo vietų.
Kitos priemonės tiesiogiai remia būstų rinką. Pavyzdžiui, Ispanijoje pasiskolinusiems gyventojams leista laikinai nemokėti būsto paskolų įmokų. Japonijos reguliavimo agentūros paprašė bankų įmokas atidėti, o Nyderlanduose laikinai uždrausta atimti teisę naudotis būstu. Jungtinėje Karalystėje antruoju ketvirčiu banko atsiimtų būstų, kuriuose gyvena savininkai, buvo 93 proc. mažiau, negu tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. – taip nutiko dėl įvestos tokius banko veiksmus atgrasančios politikos. JAV su paskolomis įsigytų būstų, iš kurių savininkų atimta teisė jais naudotis, procentinis santykis su visomis būsto paskolomis siekė žemiausią lygį nuo 1984 m.
O trečiasis netikėtą būstų kainos augimą nulėmęs veiksnys susijęs su kintančiais klientų norais. 2019 m. EBPO šalių namų ūkiai būstams vidutiniškai skirdavo apie 19 proc. išlaidų. Penktadaliui darbo jėgos ėmus dirbti iš namų, daugelis potencialių pirkėjų nori gražesnių namų. Jau dabar yra įrodymų, kad žmonės nori atnaujinti savo namų apyvokos įrangą.
Be to, žmonės nori daugiau erdvės – o jei visa kita nebūtų pasikeitę, vien to užtektų, kad kainos imtų kilti. Nors Niujorko ir San Fransisko būstų rinkos atrodo silpnos, bent JAV įrodymų, paremiančių spėjimą, kad žmonės bėga iš miestų ir ieško būstų užmiestyje, nedaug. Remiantis būstų rinkos tinklalapio „Zillow“ duomenimis galima spėti, kad būstų kainos mieste ir užmiestyje auga maždaug tokiu pačiu greičiu, o visiškai izoliuotose vietovėse būstų kainų augimas netgi lėtėja. Labiau tikėtina, kad žmonės ieško didesnių būstų netoli dabartinės gyvenamos vietos. Jungtinėje Karalystėje nuosavų namų kainų augimo metinis rodiklis siekia 4 proc., o butų – tik 0,9 proc., be to, namų su sodu paklausa didesnė negu namų be sodo.
Ar būstų kainos kils ir toliau? Vyriausybės pamažu mažina ekonominę pagalbą, o kas nutiks, kai paramos nebeliks, nežino niekas. Tačiau sumažėjus paklausai gali sumažėti ir pasiūla. Išaugusi ekonominė nežinomybė atgraso investuotojus: JAV nuo pandemijos pradžios statomų namų sumažėjo 17 proc. Praeito nuosmukio patirtis atskleidė, kad net ir ekonomikai atsigavus, statybos atsilieka. Gali būti, kad tam, jog būstų rinka būtų sudrebinta iki pamatų, didžiausio nuosmukio nuo Didžiosios depresijos neužteks.