Nors europiečiams apelsinai žinomi jau labai seniai, tačiau beveik iki XVIII amžiaus paprasti žmonės negalėjo jais pasimėgauti. Šie gražūs vaisiai puošdavo tik karalių ir kitų privilegijuotųjų stalus.

Maudynės apelsinų vonioje

Renesanso laikais buvo manoma, kad apelsinai gali apsaugoti nuo maro. Apelsinas buvo laikomas vaistinguoju augalu. Liudvikas XIV Versalio parką papuošė didžiule stikline oranžerija, kurioje garsūs botanikai sėkmingai kryžmindavo brangius sodinukus, augančius sidabriniuose puskubiliuose, stengdamiesi pašalinti karstelėjusį šių užjūrio vaisių skonį.

XVI amžiuje citrusinių vaisių gydomoji galia sulaukė ypatingo pripažinimo. Jūreiviams apelsinų sultys ir citrinų griežinėliai buvo rekomenduojami kaip vienintelis efektyvus vaistas nuo skorbuto.

Gydytojai rekomenduodavo dantenas trinti citrinos ir apelsino žievele, kad sustiprėtų dantys, o apelsinų sultis ir jų žievelių antpilus gerti kamuojant raumenų silpnumui ir išsekus organizmui. Šis patarimas labai patiko aristokratėms - jos ne tik gerdavo citrusinių vaisių sultis, bet ir trindavo odą mandarinų skiltelėmis, maudydavosi apelsinų voniose, į suknelių klostes įsiūdavo džiovintų citrinų žievelių.

Nuskinti nepraranda vertės

Vitamino C šie vaisiai nepraranda per keletą mėnesių, kaip kiti vaisiai ir daržovės. Jis išlieka iki pavasario. Visus citrusinius vaisius dengia žievelė, lyg šarvas, saugantis minkštimą nuo deguonies, galinčio suardyti vitaminus. Šie vaisiai, net apdoroti ir ilgai laikomi, beveik nepraranda savo vertės. Pavyzdžiui, supjaustytoje ir cukrumi apibarstytoje citrinoje išlieka apie 90 proc. vitamino C, buvusio ką tik nuskintame vaisiuje.

Vaisių žievelėje esantys koncentruoti eteriniai aliejai taip pat labai naudingi. Keletą minučių pakvėpavus jų skleidžiamu aromatu, pagerėja nuotaika, atsiranda jėgų.

Tinka dietinei mitybai

Citrusinių vaisių sultys - ne tik skanus, bet ir lengvai pasisavinamas, subalansuotas produktas. Rekomenduojama kiekvieną rytą išgerti citrusinių vaisių sulčių, kurios suteikia energijos ir stiprina imuninę sistemą. Užtenka išspausti ir išgerti vidutinio didumo apelsino (arba 2 mandarinų, arba trečdalio citrinos, arba pusės greipfruto) sulčių. Jeigu patinka karstelėjęs skonis, galima į sultis įpilti ir žievelės išspaudų. Reiktų bent nenulupti baltojo žievelės sluoksnio, kuriame yra bioflavonoidų, padedančių pasisavinti vitaminą C ir stiprinančių kraujagysles.

Jei nusipirkote citrusinių vaisių

Sukramtykite ir suvalgykite jų sėklas, nes jose gausu kalcio, kalio ir magnio.

Užpilkite nenuluptus vaisius karštu vandeniu ir pakvėpuokite jų maloniu aromatu.

Suvalgykite bent ketvirtį vaisiaus žievelės - joje daug vitaminų, mikroelementų ir aliejaus.

Kuo vaisius sunkesnis, tuo sultingesnis ir naudingesnis.

Odelės šiurkštumas, įdubimai ir šviesi spalva neturi įtakos vaisiaus kokybei (jai kenkia tik tamsiai rudos dėmės).

Džiovinta citrusinių vaisių žievelė nepraranda savo vertės. Jos miltelių galima berti į tešlas, arbatas, kompotus. Beje, žievelės kvapas labai nepatinka vabzdžiams, ypač kandims.

Kartumą greipfrutui suteikia plėvelė, dengianti kiekvieną skiltelę. Jeigu vaisius šviežias, šią plėvelę nesunku nulupti. Minkštimas yra labai malonaus skonio.