Dėl koronaviruso pandemijos magistrantūros programos netikėtai ir beveik pernakt persikėlė į internetą. Dėl didžiulio pandemijos verslo mokykloms suduoto smūgio šiais metais „Bloomberg Businessweek“ nusprendė nedaryti naujų verslo magistrantūros programų reitingų. Užuot kūrę reitingus apklausėme 3 532 pirmuosius ir antruosius metus besimokančius studentus iš 95 mokyklų visame pasaulyje ir pabandėme išsiaiškinti, kas internetu dėstomose programose naudinga – ir kokie, studentų nuomone, jų trūkumai.
Pusė studentų sutiktų bent 20 proc. kurso perkelti į internetą, jei už tai gautų kokią nors nuolaidą mokesčiui už mokslą. Brangesnių mokyklų studentai rečiau manė, kad internetu teikiamas mokymas vertas už jį sumokėtų pinigų.
Nuo gegužės iki rugpjūčio pradžios vykdytojoje apklausoje dalyvavo studentai iš tokių puikiai vertinamų universitetų kaip Stanfordo universitetas, Dartmuto universitetas, Harvardo universitetas, IMD, INSEAD ir CEIBS verslo mokyklos bei visos kitos verslo mokyklos, įtrauktos į „Bloomberg Businessweek“ sudarytus 2019–2020 m. verslo mokyklų reitingus. Kadangi reitingo nusprendėme nedaryti, o pandemija skirtingoms mokykloms padarė nevienodą poveikį (ir ne vienu metu), duomenų apie pavienes programas neskelbsime.
Vienas tyrimo rezultatas nustebino – 49 proc. magistratūros programos studentų teigė, kad sutiktų, jog dalis kurso visam laikui būtų perkelta į internetą, jei dėl to būtų sumažintas mokestis už mokslą. Apklausoje studentams suteikta galimybė pateikti atvirus komentarus apie savo patirtį. Daugelis studentų teigė, jog būtina turėti gyvų užsiėmimų, kad būtų galima pradėti gilias analitines diskusijas, tačiau paprastesnius kurso pagrindų darbus būtų galima perkelti į internetą.
Neseniai puikiai vertinamą verslo mokyklą šiaurinėje šalies dalyje baigęs studentas teigė:
„Hibridinis mokymas nenaujas – aukštojo mokslo atstovai jau seniai kalba, kad reikėtų namuose žiūrėti pamokų įrašus, o klasės laiką skirti interaktyviam darbui. Tačiau netikėtai perkėlus visą mokymą į internetą dar kartą patvirtinta, kaip lengvai tradicines paskaitas galima vesti nuotoliniu būdu. Mokykloms derėtų pagalvoti, ar neverta tokį hibridinį mokymą naudoti nuolat, taip gyvą mokymą paliekant vertingesnėms interaktyvioms užduotims.“
Ir vis dėlto 90 proc. apklausos dalyvių nenorėtų, kad internetu būtų dėstoma daugiau kaip 40 proc. kurso. 42 proc. apklaustųjų teigė, kad nori tik tradicinio, gyvo mokymo. Vienas prestižinės verslo mokyklos studentas griežtai pasipriešino mokymui internetu:
„Imti visą mokestį už mokslą ir mokyti tik per „Zoom“ – tai apiplėšimas vidury baltos dienos.“
Studentų paklausta, kokią dalį kurso (skaičiuojant dalimis po 20 proc.) reikėtų visam laikui perkelti į internetą ir kiek būtų sąžininga sumažinti mokestį už mokslą. 95 apklaustas mokyklas suskirsčius į tris grupes pagal jų 2019–2020 m. „Bloomberg Businessweek“ reitingą paaiškėjo, kad geriausiai vertintų mokyklų studentai mokymui internetu priešinosi labiausiai. Visame pasaulyje 1–25 vietą užimančiose mokyklose 33 proc. studentų teigė, kad nepriimtų jokių pokyčių. 26–75 vietą užimančiose mokyklose taip teigusių buvo tik 24 proc., o 76 ir žemesnę vietą užimančiose mokyklose – 17 proc.
Tačiau, pasak Šiaurės Karolinos valstijos universiteto Kenano‑Flaglerio verslo mokyklos dekano Dougo Shackelfordo, negalima paprasčiausiai manyti, kad kuo daugiau mokoma internetu, tuo mažesnis turėtų būti mokestis už mokslą. Kaip ir perkant kitus produktus, kainą turi nulemti kokybė.
„Nemoku padaryti vieno dalyko, – teigė D. Shackelfordas. – Negaliu suteikti pigaus mokymo, nebrangiai kainuojančių dėstytojų ir aukštos kokybės patirties, nesvarbu, ar mokant gyvai, ar internetu. Man labai patiktų pasakyti: „Klausykit, sumažinsime mokestį už mokslą pusiau arba trečdaliu ar ketvirtadaliu“, tačiau puikus fakultetas, puiki mokymosi patirtis, puiki parama studentams, puikios paslaugos, puiki pagalba karjerai ir visa kita – tai brangūs dalykai, kad ir kaip jie būtų teikiami.“
Kenano-Flaglero verslo mokyklos kainos atspindi jo filosofiją. Šiuo metu iš kitų valstijų atvykusiems studentams mokytis tradiciniame dvejų metų trukmės gyvame magistrantūros kurse kainuoja 132 540 dolerių, o į dešimties metų senumo internetu dėstomą programą įsiregistravę magistrantūros studentai moka beveik tiek pat – 125 589 dolerius.
Nors ir stebina, 1 iš 10 studentų norėtų, kad bent 20 proc. kurso būtų perkelta į internetą net jei mokestis už mokslą nesumažėtų, o maždaug 7 proc. studentų teigė, kad bent 80 proc. kurso reikėtų visam laikui perkelti į internetą (tačiau tik tuo atveju, jei būtų mažinamas mokestis už mokslą).
Dviguboje verslo magistratūros ir medicinos programoje Howardo universitete studijuojanti Kayla Smith pritaria idėjai didelę dalį kurso perkelti į internetą. Duodama interviu telefonu ji teigė, kad lankant virtualias paskaitas nebereikėjo važinėti į universitetą, todėl paskaitos vyko našiau. Pasak jos, paskaitos laiką gali švaistyti „tokie dalykai kaip įvairūs pranešimai ir raginimai nurimti“. Ji teigė, kad virtualiose pamokose „lengviau iškart pereiti prie to, kas svarbiausia“. Ji patyrė nesklandumų, nes mokykla turėjo problemų dėl programinės įrangos licencijos, todėl ji negalėjo užbaigti vadybos projekto, tačiau apskritai paėmus manė, kad internetu išmoko tiek, kiek būtų išmokusi ir gyvai. 28‑erių K. Smith, kuri planuoja pabaigusi antrąją kurso dalį atidaryti bendruomenės medicinos centrą, mano, kad dalį medicinos paskaitų reikėtų perkelti į internetą – kai tik įmanoma. „Tretieji ir ketvirtieji metai vyksta ligoninėje. Internetas negali pakeisti klinikinės patirties.“
O kodėl tada nepradėjus mokytis 100 proc. virtuliai? Net žinodama tai, ką žino dabar, K. Smith vis tiek būtų pasirinkusi ne internetinę, o tradicinę universiteto magistrantūros programą dėl tos pačios priežasties, kurią minėjo ir daugelis kitų studentų – galimybės megzti ryšius. „Man patinka eiti į universitetą, bendrauti su kitais studentais ir kartu vykdyti bendrus projektus“, – teigia ji. Vien internetu teikiamas išsilavinimas gali menkinti karjeros perspektyvas, pridūrė ji. „Patirtis kur kas geresnė, kai gali nueiti į universitetą ir gyvai pasikalbėti su skirtingus darbo pasiūlymus teikiančiais direktoriais“, –aiškino ji.
Vis dėlto studentai pastebėjo ir mokymosi internetu privalumų. Vienas iš aštuonių dalyvių teigė, kad norėtų, jog kokia nors asinchroninio mokymo forma (įrašytos paskaitos ar kita medžiaga, kurią galima peržiūrėti arba prieš, ar po gyvos paskaitos) išliktų ir po pandemijos. Vienas studentas teigė, kad tokie įrašai padėjo suprasti sudėtingesnes kurso paskaitas, kuriose kalbėta „temomis, kurias suprasti gyvoje aplinkoje kur kas sunkiau“. Kiti paminėjo, jog įrašai padeda kartotis. „Man jie labai padėjo ruošiantis egzaminams“, – teigė studentas iš universiteto pietuose.
Nors paklausti, kaip pandemija atsiliepė jų mokymosi patirčiai, net 74 proc. studentų atsakė arba „labai neigiamai“ arba „neigiamai“, dauguma studentų savo profesoriams už nuotolinį mokymą teikė aukštus įvertinimus.
Duodamas interviu telefonu Merilendo universiteto Smitho verslo mokyklos 2021 m. kurso studentas Josephas Zuckermanas, kuris ketina siekti karjeros rinkodaroje, gyrė savo profesorių gebėjimą greitai pereiti prie internetu vedamų paskaitų. „Jie puikiai padirbėjo, turint omenyje, kaip greitai reikėjo pakeisti daug metų dėstytus kursus“, – teigė jis. Jis taip pat gyrė profesorių gebėjimą naudotis technologijomis teikiant kurso užduotis – šis metodas jam pasirodė veiksmingiausias dirbant mažose grupelėse. „Man labai patiko, kaip jie naudojosi visomis „Zoom“ programėlės galimybėmis: dirbdami komandose galėjome kalbėtis uždaromis grupėmis, o kitu metu dalyvių langai buvo išdėliojami taip, kad būtų matomi visi – taip atmosfera priminė klasę, o prireikus ko nors paklausti galėjome pakelti ranką“, – aiškino jis.
Tačiau gali būti, kad ne taip gerai technologijas suprantantys profesoriai buvo nepasiruošę. Duodamas interviu telefonu 28‑erių Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos antrojo kurso studentas Gregas Burnsas minėjo, kad kai kurie profesoriai neturėjo patirties dėstyti per vaizdo konferencijas. „Mano rinkodaros profesorius pirmąsias dvi savaites naudodamasis „Zoom“ jautėsi nepatogiai. Labai gaila, nes jis – vienas geriausių mano turėtų profesorių“, – pasakojo jis. Tačiau rudenį vėl prasidėjus paskaitoms į Niujorką persikėlęs G. Burnsas, kuris ketina siekti karjeros nekilnojamojo turto vystymo srityje, pastebėjo, kad profesoriai kur kas geriau pasiruošę, nes naudojasi padėjėjų paslaugomis. „Padėjėjai tapo patarėjais technologijų klausimais. Jie teikia profesoriams techninę pagalbą“, – paaiškino jis.
Nors profesoriai ir išgirti už gebėjimą prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių, mokiniai savo patirtį paskaitose vertino prasčiau. Lee Axelrod ką tik pradėjo antruosius metus Sterno verslo mokykloje, kur dalį paskaitų vėl pradėta vesti gyvai. Ji jau pastebėjo didžiulį skirtumą tarp šių ir pavasarį internetu dėstytų paskaitų. „Grįžusi rudenį pastebėjau, kad gyvose paskaitose kur kas lengviau susikaupiu, o laikas prabėga greičiau. Tokia aplinka labai įtraukia“, – interviu teigė ji. L. Axelrod teigė, kad per ilgas paskaitas naudojantis „Zoom“ studentai jautė pagundą užsiimti kitais darbais. „Manau, kad žmonėms labai norisi vienu metu daryti kelis dalykus ir net jei turi labai tvirtą valią, trys valandos – tai daug laiko.“
Neseniai Kalifornijos universiteto Los Andžele Andersono vadybos mokyklą baigusi Lynn Wu taip pat manė, kad studentams sunku įsitraukti į paskaitas internetu, tačiau manė, kad iš dalies kalti jie patys. Ji pastebėjo, kad po kelių internetinių paskaitų savaičių daugelis studentų ėmė išjungti savo kompiuterio kameras. „Jei nerodai savęs, manau, kad nesijauti priverstas įsitraukti ar dalyvauti paskaitoje net tada, kai profesorius užduoda klausimą“, – teigė ji.
Paklausti, ar buvo verta tiek mokėti už mokslą atsižvelgus dėl pandemijos įvestus pokyčius, pusė studentų atsakė, kad ne. Kad jų investicijos į vėliau internetu vestas paskaitas neatsipirko, dažniausiai manė brangiausių mokyklų studentai, kurie moka daugiau kaip 70 000 dolerių per metus už mokymą ir kitas paslaugas. Nepasitenkinimas buvo proporcingas mokesčiui už mokslą – mažiau mokantys studentai buvo labiau patenkinti.
Vienas iš penkių geriausių mokyklų studentų teigė, kad ironiška, jog mokyklos administratoriai gina savo sprendimą neteikti nuolaidų tikindami, kad mokyklos kaštai nesumažėjo: „Mokykloje, kur mus moko, kad kainą reikia nustatyti pagal vertę, o ne kaštus, toks argumentas neveiksmingas.“
Tačiau Kenano-Flaglero verslo mokyklos dekanas D. Shackelfordas pradėjęs internetinę programą apklausė keletą įmonių ir mano, kad nuotolinio ir gyvo mokymosi vertę jau nustatė rinka. „Visose įmonėse vadovai teigė: „Jei studentai moka atlikti darbą, mums nesvarbu, kaip to išmoko“, – aiškino jis.
Duke universiteto Fuqua verslo mokyklos dekanas Billas Bouldingas teigė, kad internetine jau susiformavo paklausa, jo žodžiais tariant, „nebrangioms daug studentų priimančioms verslo magistrantūros programoms“ ir prognozavo, kad šį verslo modelį bus bandoma populiarinti ir toliau. Tačiau jis taip pat mano, kad liks vietos ir „nedaug studentų priimančioms, dažnai galimybę bendrauti asmeniškai teikiančioms internetinėms programoms, kurios bus tokios pat brangios kaip gyvos programos.“ Tačiau šio tipo mokyklos stengsis išsiskirti iš minios, kad jų paslaugos „nebūtų panašios į bet kurią kitą magistrantūros programą“, – teigė jis.
Esade mokyklos Barselonoje magistrantūros programos dekano pavaduotojas ir asocijuotasis profesorius Luis Vives su tuo sutinka – ir priduria, kad sėkmingoms magistratūros programoms būtina vystytis. „Akivaizdu, kad ateities mokymas hibridinis“, – teigė jis. Tačiau pabrėžė, kad svarbūs ir kiti veiksniai. „Manau, kad technologijos verslo mokyklas galų gale pakeis taip, kaip pakeitė daugelį vertės grandinių“, – aiškino jis, turėdamas omenyje, kad anksčiau integruotos buvusios vertės grandinės susiskaldė. L. Vives mano, kad ateityje magistro laipsnis bus įgyjamas gaunant daugybę „mini diplomų“ – jų paklausa galų gale „sunaikins vienos mokyklos modelį.“ Jis paminėjo į profesionalių sertifikatų sferą besiveržiančią „Google“ kaip pavyzdį, kaip mokykloms reikės konkuruoti teikiant „mikrodiplomus“ arba kuriant partnerystę su kitomis mokyklomis ir sudarant magistrantūros programai lygiavertį paketą.
Panašu, kad verslo mokyklų administratoriams reikės išgyventi sudėtingų pokyčių laikotarpį, kol studentai ir įmonės laužys galvas apie tikrąją greitai kintančių magistro programų vertę. Verslo mokyklos, jų studentai ir studentų ateities darbdaviai reaguos į vieni kitų veiksmus, kol susiformuos nauja magistratūros programų rinka. „Kaip ir kitose pramonės šakose, – teigė L. Vives, – atsirandant inovacijoms ir vykstant evoliucijai atsiras naujų rinkos dalyvių, o kai kurie senieji bus pamiršti.“
GALUTINĖ IŠVADA: studentams trūko mokantis universitete gaunamų galimybių megzti ryšius, tačiau virtualus mokymasis jiems teikė ir privalumų.
