Nina Mizrahi jau priprato prie įžeidimų ir tyčiojimosi. Kai laukia klientų šiaurinėje Izraelio dalyje, kiti vairuotojai klausinėja, ką ji veikia „jų“ versle. Vietos dispečerinėje ji dažnai girdi nešvankių komentarų apie keleives. Vairuotojų „WhatsApp“ grupėje pilna seksualinių užuominų. „Noriu, kad moterys žinotų, jog gali rinktis, jog turi pasirinkimą važiuoti su vairuotoja“, – teigia N. Mizrahi, kuri 2017 m. nusipirko automobilį ketindama teikti taksi paslaugas moterims ir vaikams. „Taksi – labai intymi vieta, – teigia ji. – Viduje tik jūs ir vairuotojas, o langai dažniausiai uždari. Daugelis moterų dėl to jaučiasi nepatogiai.“

Tačiau vairuotojo vieta taksi automobilyje iki šiol skirta beveik vien vyrams. Niujorke moterys vairuoja tik 1 proc. geltonųjų taksi. Jungtinės Karalystės juodųjų taksi ir privačių automobilių rinkoje vairuotojų moterų tik 2 proc. Automobilio iškvietimo paslaugas Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje ir Rusijoje teikiančioje „Gett Inc.“ moterys sudaro tik 4 proc. vairuotojų – ir daugiau kaip pusę keleivių. „Šis darbas „vyrišku“ laikomas jau daugybę metų, – teigia „Gett“ vyriausioji komercijos vadovė Keren Fanan. – Taip buvo visada.“

Kadangi keliaudamos taksi paslaugomis naudojasi daugybė moterų, vis daugiau jų ima pačios vairuoti taksi ar kurti automobilio iškvietimo paslaugų įmones. Nuo 2018 m. Kenijos mieste Nairobyje moterys gali rasti moterų vairuojamus taksi naudodamos programėlę „An Nisa“. 2015 m. Kairo verslininkė Reem Fawzi įkūrė įmonę „Pink Taxi“, kuri pristatoma kaip pirmoji Egipto transporto paslaugų įmonė, kurioje dirba tik moterys, o paslaugos taip pat teikiamos tik moterims. 2008 m. mokyti vairuotojas ir teikti taksi paslaugas pradėjusi Indijos įmonė „Sakha Consulting Wings“ dabar jau veikia Delyje, Kalkutoje ir Džaipure. Brazilijoje trejų metų startuolis „Lady Driver“ jau pritraukė 2,5 mln. dolerių investicijų planams sukurti platformą vairuotojoms ir keleivėms. Įmonė teigia, kad nuo tokių įmonių kaip „Uber Technologies Inc.“ ir „Lyft Inc.“ skiriasi tuo, kad teikia geresnius atlyginimus vairuotojoms ir saugumo pojūtį keleivėms. Pasak įmonės, programėlė jau buvo atsisiųsta daugiau kaip 1 mln. kartų.

„Lady Driver“ saugumui teikiama svarba būdinga daugeliui tokių taksi įmonių, nes nemažai moterų vis dar baiminasi važiuoti įprastais taksi. Praeitą gruodį „Uber“ paviešintoje ataskaitoje atskleista, kad 2018 m. JAV pateikta daugiau kaip 3 000 su vairuotojais ir keleiviais susijusių kaltinimų seksualiniu smurtu. („Uber“ tikina, kad problemų dėl saugumo kyla retai, o moterys jų programėle naudojasi dėl tokių saugumą užtikrinančių funkcijų kaip galimybė iš anksto gauti informacijos apie vairuotoją). „Gett“ ragina vairuotojus Izraelyje vėlai vakare nenuvažiuoti, kol nepamato, kad keleivės saugiai įėjo į namus. Toronte tik moterims skirtos automobilių iškvietimo paslaugų programėlės „DriveHER“ įkūrėja Aisha Addo teigia, kad ją verslą kurti paskatino dažni taksi ir iškviečiamais automobiliais besinaudojančių moterų skundai priekabiavimu. „Daug keliaujančioms moterims istorijos apie problemas ir sunkumus dėl transporto – ne naujiena, – teigia A. Addo. – Neketiname sėdėti ir laukti, kol kokia nors nauja įmonė sukurs mums saugias sąlygas.“

„Sakha Consulting Wings“ teigia, kad per maždaug dešimtmetį nuo įkūrimo įmonė įvykdė daugiau kaip milijoną kelionių, o 850 moterų padėjo įgyti kvalifikaciją dirbti vairuotojomis. Dabar vairuotojomis dirba apie 400 iš jų. Darbo vietos davė moterims daugiau finansinės ir socialinės nepriklausomybės, o kai kurioms iš jų suteikė galimybę apmokėti vaikų švietimą arba išsiskirti su smurtaujančiais partneriais.

Lankstus darbo grafikas taip pat dažnai patrauklus šeimos ir darbo pareigas suderinti bandančioms moterims. Tačiau visame pasaulyje lyties ir „užsakomosios“ ekonomikos (gig economy) klausimus tirianti Izraelio universiteto Haifos teisės mokyklos asocijuotoji profesorė Arianne Renan Barzilay mano, kad tokie darbai vis tiek skatina nelygybę. Dažnai jų darbuotojos neturi visų įstatymo reikalaujamų teisių, o moterys gali nukentėti dėl to, kad nėra apsaugos nuo tokių problemų kaip lytinė diskriminacija. Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro Keimbridže, Masačusetso valstijoje duomenimis, „Uber“ dirbančios moterys uždirba 7 proc. mažiau negu vyrai. „Dabartinė užsakomoji ekonomika tikrai ne visada padeda kurti vyrų ir moterų lygybę“, – teigia A. Barzilay.

Koronviruso pandemija taip pat sutrukdė moterims skintis kelią į šį verslą. Žmonės mažiau keliauja, tad taksi keleivių mažiau. O daugeliui vairuoti norinčių moterų sunkiau, nes uždarius mokyklas namie liko jų vaikai. Verslininkės šią problemą sprendė bandydamos pritraukti investicijų arba atidėti atidarymą. Pavyzdžiui, A. Addo savo programėlę „DriveHER“ ketino pristatyti pavasarį, tačiau atidarymą atidėjo.

Kitos įmonės apskritai užsidarė. Dar vienas Brazilijos startuolis „Femitaxi“ veiklą nutraukė birželį. O daugiau kaip septynerius metus Tel Avive taksi vairavusi Tal BeRun dėl pandemijos savo taksometrą išjungė visam laikui. „Darbo nebebuvo tiek, kiek anksčiau, todėl nebuvo priežasčių grįžti, – teigia 60‑metė T. BeRun. – Aš nebejauna, tiek pokyčių pakelti sunku.“

Tačiau daugelis moterų pasiduoti neketina. 52‑ejų N. Mizrahi užaugo šeimoje su devyniais broliais ir seserimis ir prisimena, kaip vaikystėje mėgdavo kartu su tėčiu važinėtis automobiliu. Prieš kelerius metus kalbėdamasi su draugėmis ji nustebo išgirdusi, kad jos visos yra patyrusios priekabiavimą važiuodamos taksi. Pokalbis paskatino ją pradėti mokytis vairuoti – ir atskleidė šiame sektoriuje giliai įsišaknijusią lytinę diskriminaciją. Prieš išsilaikant teises ji lankė privalomas mechanikos pamokas, kur kiti mokiniai (kurie visi buvo vyrai) kartojo, kad moterys dažniau daro avarijas. Jos automobilio (balto „Dacia Sandero“ su užrašu „Moterims ir mergaitėms“ ir ant veidrodėlio pakabinta nedidele „Nuostabiosios moters“ figūrėle) langus jau tris kartus išdaužė vandalai.

Tačiau ji ir toliau vairuoja – vežioja užsiėmusių tėvų vaikus į mokyklas, o socialinės apsaugos darbuotojams padeda nuvežti seksualinį ar fizinį smurtą patyrusias moteris į prieglaudas. Jos tikslas – galų gale įkurti taksi dispečerinę moterims. „Vyrai vairuotojai dažnai kartoja: „Eik į virtuvę, eik skalbti skalbinių“, – teigia N. Mizrahi. – Aš jiems tik nusišypsau. Daugiau nieko negaliu padaryti.“