LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas šiltai prisiminė maestro – savo mokytojo globą tikino jaučiantis iki šiol. Iniciatyvą įamžinti V. Noreikos atminimą palaikė operos solisto žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė. Šiandien, anot J. Sakalausko, būtent ji yra didžiausia atminimo įamžinimo idėjų palaikytoja ir ambasadorė.

„Svarstėme, ką galėtume sukurti tokio, kas primintų ateities kartoms V. Noreikos legendą. Labiausiai visoms kartoms pažįstamo solisto vardas yra tarsi klasikinio dainavimo, Lietuvos operos sinonimas. Net ir tarp tų, kurie niekada nebuvo ar neis į operos teatrą. Noreika parodė, kaip išlaikyti klasikinį požiūrį į muziką, netgi dainuojant estrados kūrinius. Pasižymėjo savo išlaikytu buvimu scenoje, didžiule pagarba žiūrovui“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Biustas atsirado geradarių dėka

Vieną pirmųjų atminimo įamžinimo – biusto idėją pasiūlė buvęs V. Noreikos mokinys Edgaras Montvidas. Netoliese jau stovi dirigento Jono Aleksos skulptūra – galėtų atsirasti ir Noreikos.

Buvusi baleto primadona, V. Noreikos sutuoktinė Loreta siūlė statyti paminklą lauke. Visgi galiausiai buvo nuspręsta kitaip. „Tai didelis projektas. Manau, prie paminklo dar kažkada ateityje prieisime. Po mirties praėjo nedaug laiko, dar priaugsime prie didesnių projektų“, – tikino jis.

Išlaukę progos, LNOBT šiandien pristatė skulptoriaus G. Piekuro kurtą biustą. „Atėjusiems į teatrą skulptūra primins V. Noreikos vardą. Prie to prisidėjo daug žmonių, kurie rėmė savo idėjomis, moraliniu palaikymu, lėšomis. „Vilniaus klubas“, paramos fondas „Orfėjaus lyra“, maestro mokiniai, kurie dalyvauja visose projektuose, šiame – taip pat“, – geradarius vardijo LNOBT vadovas.

Liepos mėnesį LNOBT vyko labdaros vakaras, skirtas operos legendos atminimui įamžinti – biusto idėjai įgyvendinti. „Vyko net keli paramos koncertai, solistai sutiko neimti honorarų ir juos pašvęsti Noreikos atminimui. Jo mokiniai – Merūnas Vitulskis, Edgaras Montvidas, Vaidas Vyšniauskas ir kiti sutiko dalyvauti visose iniciatyvose“, – pasakojo pašnekovas.

Dar viena dovana operos solisto gerbėjams ir tiems, kam svarbus jo atminimas – Tarptautinis V. Noreikos konkurso baigiamasis koncertas, kuris vyks rytoj – LNOBT. „Pasirodys šio konkurso finalistai – dainininkai atvyks iš viso pasaulio. Tai vienas solidžiausių Lietuvoje vykstančių konkursų, kuris mūsų šalies operos kultūrą daro matomą, primena V. Noreikos vardą“, – aiškino J. Sakalauskas.

Pagal skulptoriaus sumanymą biustas yra sukurtas antrajam aukštui, kur yra foje, tam paruošta speciali niša, tačiau būtent šios jubiliejinės savaitės ir konkurso metu skulptūros kūrinys kol kas įkurdintas labiausiai matomoje vietoje – Raudonojoje foje.

Siekė suvirpinti sielos stygas

V. Noreika Operos ir baleto teatro solistu tapo 1957 metais. 1975–1991 metais jis buvo šio teatro direktorius, meno vadovas. Daugiau nei šešiolika metų vadovavęs LNOBT, V. Noreika paliko ryškų antspaudą.

„Galima sakyti, kad jo vadovavimo teatrui metais buvo tikras operos ir baleto pakilimo laikotarpis – iki pat 1990-ųjų. Teatre dainavo visos legendos, geriausi solistai, kokie tik galėjo būti. Taip, visais laikotarpiais buvo ir dabar yra nuostabių atlikėjų, bet turbūt tiek išskirtinių balsų, matyt, neturėjome: Sergejus Larinas, Gehamas Grigorianas, Vaclovas Daunoras – galima vardint ir vardint. Labai stipri operos trupė. Visų pirma, tai jo nuopelnas ir ilgamečio partnerio J. Aleksos“, – su legendinės asmenybės veikla pažindino J. Sakalauskas.

Pašnekovas prisiminė savo mokytoją kaip atlikėją, kuriam buvo itin svarbus santykis su žiūrovu, kuris siekė suvirpinti svarbiausias širdies, sielos stygas. „Daug Lietuvoje koncertavęs Noreika visada kalbėjo, kad žiūrovų negalima apgauti, nesvarbu, kur mes koncertuojame – kaimelyje ar svarbiausiose salėse: žiūrovas turi suprasti kas vyksta, reik atiduoti visą širdį. Žiūrovas turi su tavimi kartu juoktis ir verkti, būti pakylėtas, pasijausti, gerąja prasme, lyg tas aukštuomenės narys, kuris po koncerto išdidžiau žvelgia į pasaulį – elegantiškiau“, – šiltai atsiminė maestro J. Sakalauskas.

Kaip sakė pašnekovas, V. Noreika mokiniams bandė įdiegti meilę lietuvių kalbai, muzikai, žiūrovui: „Mokė suprasti, kad mes dirbame savo klausytojui, todėl svarbu jį praturtinti, atliepti tai, kas skauda. Kūrinius atlikti taip, kad paveiktume žmones, pasaulį. Kaip pedagogas, Noreika pasižymėjo globa. Savo mokiniams jis buvo, kaip tėvas – tai visi gali paliudyti. Būtent ta globa ir buvo svarbiausias dalykas, kuris leido eiti pirmyn, jau baigus akademiją.“
Virgilijus Noreika, 2017 m. konkurso finalas

Truputis biografijos, kurią priminė LNOBT

V. Noreikos balsas garsiai skambėjo 60 metų – nuo 1957 m. pavasario, kai būdamas Kipro Petrausko dainavimo klasės studentas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Lenskio vaidmeniu debiutavo Operos ir baleto teatro scenoje. Tų pačių metų rudenį V. Noreika tapo Lietuvos operos solistu.

1965–1966 m. V. Noreika tobulinosi Milano Teatro alla Scala pas garsųjį vokalo pedagogą Giannaro Barra. V. Noreika buvo pirmasis lietuvių artistas, dainavęs La Scaloje, po prieškario solistų Kipro Petrausko ir Veronikos Podėnaitės.

Teatre V. Noreika sukūrė beveik 50 vaidmenų, Lietuvoje ir užsienyje padainavo daugiau kaip 1000 spektaklių. Jo klausėsi Budapešto, Berlyno, Bratislavos, Varšuvos, Hamburgo operos teatrai, taip pat Colon teatras Buenos Airėse. V. Noreika dainavo ir Maskvos didžiajame teatre, kartu su juo dalyvavo gastrolėse Paryžiuje, Milane, Prahoje, Brno.

Pirmąjį solinį koncertą atlikęs 1959 m., V. Noreika per karjerą jų surengė daugiau kaip 800. Nuo 1976 m. jis mokė būsimuosius dainininkus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo jos profesorius. Jo mokiniai – garsiausiose pasaulio scenose dainuojantys Edgaras Montvidas, Vaidas Vyšniauskas, Laimonas Pautienius, Merūnas Vitulskis ir daugelis kitų.

V. Noreika profesoriavo ir Venesuelos sostinės Karakaso Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje, vadovavo Estijos muzikos akademijos Dainavimo katedrai, dirbo teatro Estonia solistų dainavimo meistriškumo pedagogu. Jis vadovavo ir 2003 m. įsteigtai LNOBT Operos studijai, veikusiai iki 2008 m.

Nuo 1975 m. iki 1991 m. V. Noreika vadovavo Lietuvos operos ir baleto teatrui. Jis – ilgiausiai šiam teatrui vadovavęs direktorius. 2013 m. V.Noreikai buvo suteiktas pirmojo LNOBT solisto emerito vardas – teatro dėkingumo ir pagarbos ženklas.

LR Vyriausybės meno premijos, Lietuvos Nacionalinės kultūros pažangos ir Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas V.Noreika buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Estijos Baltosios žvaigždės II-ojo laipsnio ordinu, Švedijos karališkuoju Šiaurės žvaigždės I-ojo laipsnio ordinu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)