Ėmėsi griežtesnio tikrinimo, kroviniai vėluoja ir parą
„Linavos“ prezidentas Romas Austinskas laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo, kad žiūrint į sienos pralaidumo statistiką matyti, kad pravažiuojančių automobilių skaičius didėja, tačiau pakeista tikrinimo strategija neramina.
„18-19 dienomis buvo iki 240 automobilių praleista per parą, po to 19-20 dieną buvo 300 automobilių, iš sekmadienio į pirmadienį jau turime 400 automobilių praleista. Žiūrint statistiką reikalai kaip ir gerėja, bet turime informaciją, kad daug automobilių, ypatingai su lietuviška registracija, nukreipiama į vidinę Minsko muitinę tolimesniam patikrinimui, kur neturime grįžtamosios informacijos, o kodėl visgi tai daroma.
Iš tiesų jie turbūt šiek tiek pakeitė savo strategiją ir taktiką. Jie praleidžia tuos automobilius greičiau nuo pasienio ir nusiunčia į vidinę muitinę. Tai užima laiko, kol nuvažiuoji iki vidinės muitinės, vėl eilė, laukimas, kuris dažniausia šitoje valstybėje nėra apibrėžtas. Čia nėra besikartojantys dalykai su Baltarusija, tai pirmas toks atvejis, kai tai vykdoma“, – pasakojo R. Austinskas.
Anot jo, dažniausiai patikrinimas toje muitinėje baigiasi prekių iškrovimu ir po to vėl pakrovimu. O tai užima daug laiko, prekės negaunamos laiku.
„Visada yra planuojamas laikas, kada iš pasikrovimo vietos išvažiuos ir kada būsi pas krovinio gavėją. Dažniausiai tai valandomis galima nuspėti, kaip tai įvyks, o šiai dienai paklaida jau paros išeina. Įsivaizduokite, prekės, kurios yra paletinės, kurios visiškai nebijo, nekeliami transportavimo reikalavimai, bet jei kalbame apie krovinius, kurie važiuoja su temperatūros režimu ir tuo momentu, kada bus iškraunama, yra galimybė, kad tie kroviniai bus pažeisti. Čia prasidės tikroji problema, kuri turės pasekmes. Bus daug vidinio pykčio. Galų gale bus kalti vežėjai, nes vežėjas turės krovinį, kuris jau nebus pristatytas pagal įsipareigojimą. Geriausiu atveju jis praras klientą, blogiausiu, matyt, reikės dar susimokėti už krovinį, už praradimus. Tai nuostoliai.
Jei kalbant apie konvencijos pažeidimą, mes turbūt nerastume juridinio kabliuko prie ko prisikabinti, nes būtų akivaizdu, kad juridiškai sutvarkyta, bet pats automobilis buvo užlaikytas, prekės iškrautos iš sunkvežimio, pažiūrėta ir vėl pakrauta. Už šitą visą darbą turi vežėjas susimokėti. Šitos paslaugos nuo 150 iki 200 eurų kainuoja, plius laikas, 12 val. ir daugiau gali praeiti. Turiu informacijos, kur kolegos vežėjai nuo penktadienio stovėjo Minsko pasienio punkte tris paras“, – kalbėjo R. Austinskas.
Rusijos prekių gavėjai jau skundžiasi
Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas laidoje tikino, kad kol kas jokios oficialios informacijos, kad sienos bus uždarytos nėra. Nebesklando ir jokios kalbos dėl konkrečių numatomų datų.
Jis atkreipė dėmesį, kad šie Baltarusijos veiksmai pasienyje jau turi poveikį.
„Rusijos prekių gavėjai skundžiasi, būtent skundžiasi ta Baltarusijos muitinės taikoma tvarka. Jie iš tikrųjų reiškia nepasitenkinimą, kad vėluoja prekių pristatymas, kai kuriais atvejais jie jau pasiskaičiavę, kad prekių pristatymai dėl to, kad prekės gabenamos per Baltarusiją, vėluoja iki penkių dienų.
Iš tiesų, kai kalbama apie alternatyvas, jeigu vežti krovinius per Lenkijos-Baltarusijos sieną, taip susidaro papildomas 400 kilometrų atstumas, tai vėlgi gali daryti įtaką pristatymo laikui ir kainai. Dar vienas įdomus faktorius tai, kad jie paskaičiavę, jog apie du trečdalius visų autotransportu pristatomų prekių į Rusiją yra vežama būtent per Baltarusiją ir apie vienas trečdalis viso šito kiekio vežamas iš Lietuvoje esančių sandėlių. Kitaip tariant, logistika taip ekonomiškai sudėliota, kad Rusijai skirtų prekių pristatymo sandėliai neretai yra Lietuvoje. Jeigu vežti kitais maršrutais, tai tampa ekonomiškai neefektyvu“, – kalbėjo J. Glebovas.
Jis pridūrė, kad nuolat kalbasi su Lietuvos verslais Baltarusijoje ar dirbančiais kartu su Baltarusija, tačiau kol kas niekas savo veiklos neperorientuoja.
„Bet, manau, kad planas B kiekvieno verslo pasiruoštas“, – pridūrė jis.
Daliai vežėjų išgyventi bus sudėtingiau
Finansų analitikas Marius Dubnikovas laidoje pabrėžė, kad Lietuvos vežėjams kyla ne tik finansinė, bet ir reputacinė problema.
„Lietuvos vežėjai turi puikią reputaciją pasaulyje. Tokie dalykai nervina prekių tiekėjus ir gadina reputaciją. Netgi tai turėtume įskaičiuoti prie tų galimų nuostolių, nes tai ir turi kainą“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad imant krovinius gabenti kitais keliais, išaugtų kaina.
„Kiekvienas kilometras kainuoja. Natūralu, grandinės ilginimas, antras dalykas – laiko tarpas, kiek padidėja kilometrų, nes ne tik pinigai bet ir laikas prailgėja. Tas atsiliepia sąnaudoms ta prasme, kad mes tą grandinę užtikrinti turime turėti daugiau sunkvežimių, kad tiektume prekes ir panašiai. Šioje vietoje be abejo tas brangumas atsirastų.
Prekyba sudėtingėja, kelionė sudėtingėja, tai iš tiesų negalima taip sakyti, kad viskas bus perkelta ant vartotojo, nes natūraliai vežėjai irgi turės aukoti dalį savo kaštų, kurių negalės perkelti ir turės susimokėti. Tai reiškia, kad pelningumas šitų grandinių bus mažesnis arba kai kuriais atvejais gali būti ir nuostolingas“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
R. Austinskas taip pat tvirtino, kad situacija sudėtinga, o pakeisti kelionės maršrutą nėra taip ir paprasta.
„Pakeitus kryptį. pavyzdžiui važiuoti per Latviją, iš karto papulti į Rusijos federaciją, ten nėra begalinės galimybės arba infrastruktūra irgi yra ribota. Iš tiesų jei nepraleis dvigubai daugiau automobilių, nuimdami visą krūvį nuo Baltarusijos. Šioje vietoje kelias atsiras negreitai“, – sakė jis.
„Linavos“ prezidentas taip pat pridūrė, kad vis dėlto didžioji dalis Lietuvos vežėjų turėtų išgyventi. Sunkumų patirs tos, kurios yra susitelkusios tik į Baltarusijos rinką.
„Turbūt Lietuvoje vežėjai išgyvens, nes tai nėra pagrindiniai srautai ir pagrindinė dedamoji vežėjų dalis, bet yra dalis įmonių, kurios šia kryptimi jau daug metų dirba, ir šiandien dirba, ir kasdien dirba, ir persiorientuoti į Europą bus labai sudėtinga. Kiekviena įmonė turi savo kryptis, savo klientus. Pasitikėjimas yra vienas iš svarbiausių dalykų versle“, – teigė R. Austisnkas.
M. Dubnikovas taip pat paantrino, kad didžiausia rizika tiems vežėjams, kurie didelę dalį krovinių veža į Baltarusiją. Jiems persiorientuoti lengva nebus. Bet problemų kils ir kitoms įmonėms.
„Kompanijos, kurių sudėtyje krovinių į Baltarusiją nėra tiek daug, be abejo, kad jos gali išgyventi ir susidurti su papildomomis problemomis, kurių ir taip netrūksta, nes prekybos apimtys Europoje po truputį traukiasi ir to vandens lieka vis mažiau visiems. Šoje vietoje tų problemų tikrai gali būti, bet norisi kalbėti pakankamai optimistiškai, nes susidėjus visus skaičius – prekybos apimtis, matosi, kad atskiri sektoriai be abejo gali nukentėti (vežėjai, Lietuvos geležinkeliai, uostas), bet bendrai Lietuvos ekonomikai tai tikrai nėra ta rizika kuri galėtų dramatiškai pakeisti didelės dalies žmonių gyvenimo lygį“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabartinis uždavinys įmonės – diversifikuoti savo veiklą ir turėti pasiruošus net kelis galimus scenarijus.
Baltarusijos ekonominė situacija daug sudėtingesnė
Finansų analitiko M. Dubnikovo teigimu, sienų užvėrimas verslui tikrai nebūtų naudingas, tačiau Baltarusija yra daug sudėtingesnėje situacijoje šiuo metu, tad taip lengvai tokio sprendimo neturėtų imtis.
„Jei vertinti ekonomiškai, reikia suprasti, kad Baltarusijos pinigų atsarga – 2 mėnesių lygyje nuo importo. Tai yra tiek, kiek šalis importuoja prekių, atsiskaito užsienio valiuta, tai apie 8 mlrd., tai 2,5 mėn. skaičius. Šalis užsivėrusi natūraliai sutrikdytų pati savo srautus, kas reiškia, kad gali būti situacija, kai ji negalėtų atsiskaityti su prekių tiekėjais ir šiuo atveju tai būtų finansiškai tikrai nenaudinga šiai šaliai.
Jei vertinti grynai ekonomiškai, galime pasakyti, Lietuvai Baltarusija yra antro dešimtuko žaidėjas, Jei vertintumėme importą ir eksportą iš Baltarusijos, bendrai paėmus, turėtume apie 1,7 mlrd. eurų bendroje sumoje. Ir tai 11-12 vieta pagal mūsų prekybos struktūrą. Kas dar svarbu, kalbant apie pačias prekes, lietuviškų kilmės prekių į Baltarusiją per metus iškeliauja apie 160 mln. ir tai mažiau nei 1 proc. apskritai pagaminamų ir eksportuojamų lietuviškų prekių iš Lietuvos“, – teigė M. Dubnikovas.
Visgi jis pabrėžia, kad nors situacija yra įtempta, Baltarusijos ekonominė padėtis dar prieš pandemiją nebuvo gera, o dabar – tikrai ne geresnė. Dėl to, tikėtina, kad sienų uždarymo neturėtų būti.
„Bet kokiu atveju reikia pabrėžti, kad Baltarusijai išorės prekyba daug svarbesnė šiandien dienai ekonomiškai negu su tomis šalimis, su kuriomis ji turi santykius. Reikia suprasti, kad eksportas iš Baltarusijos apie 60 proc. yra už Rusijos ribų, tai yra į kaimynines šalis – Didžioji Britanija, Lietuva, Lenkija, Ukraina – tos šalys į kurias jie eksportuoja. Susipykti su tomis šalimis jiems labai brangu, pinigų rezerve jie neturi, skolintis galimybės irgi neturi. Šiuo atveju grasinimai, kurie teikiami, atrodo baugūs, bet reikėtų atsižvelgti ir į jų padėti kokias stiprias kortas turi. Bet žaidėjai prie stalo gali blefuoti“, – svarstė analitikas.
