Kas kelerius metus nuolat atsiranda žmogus, norintis pakeisti palydovų pramonę. Paprastai jis iššvaisto keletą milijardų ir galų gale atsisakęs savo ambicijų nusileidžia ant žemės. Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos keisti ryšį kosmose bandė „Globalstar“, „Iridium“, „Leosat“, „Skybridge“, „Teledesic“ ir kitos įmonės, tačiau visos galų gale žlugo arba įsitvirtino tik nedidelėje nišoje, nekeldamos grėsmės senbuvėms.
Tačiau dabar pasirodė Elonas Muskas. Automobilių ir raketų paleidimo pramonę pakeitęs milijardierius nori atnaujinti dar vieną senstantį verslo modelį – palydovinio ryšio. Tai padaryti jis ketina iškėlęs į dangų tūkstančius palydovų, teikiančių internetą sunkiai prieinamoms vietovėms. Jo įmonė „Space Exploration Technologies Corp.“ pirmuosius „Starlink“ palydovus paleido 2019 m. gegužę, o iki šio mėnesio pradžios jų iškėlė beveik 700 – taip įmonė savarankiškai padidino aktyvių palydovų orbitoje skaičių beveik trečdaliu.
Plačiajuostis ryšys iš kosmoso jau egzistuoja, tačiau jam veikti reikalingi geostacionarieji palydovai, skriejantys orbitoje beveik 36 000 km nuo Žemės, todėl ryšys pernelyg lėtas, kad galėtų varžytis su ant žemės įrengtais tinklais. O E. Musko palydovai skrieja apie 550 km aukštyje, todėl jo sistema gali būti greitesnė net už greičiausius jūros dugne įrengtus šviesolaidinius tinklus.
Tačiau kad bus nelengva, galima suprasti pažvelgus į ilgą praeities nesėkmių sąrašą. Tam, kad žemos orbitos (Low-Earth orbit arba LEO) palydovai išliktų vienodame aukštyje, aplink pasaulį jiems reikia skrieti maždaug 8 km per sekundę greičiu. Kad interneto ryšys būtų patikimas, imtuvai turi nuolat šokinėti nuo vieno palydovo signalo prie kito, neprarandant dvipusio ryšio – tarsi žaidžiant futbolą su dvylika kamuolių. Kol kas sukurti tokių pažangių naujų technologijų ir iš jų masinėje vartotojų rinkoje gauti pelno nepavyko niekam.
„Kokia ateitis laukia šių sistemų, pasakyti kol kas labai sunku“, – teigia analitikos įmonės „Bryce Space & Technology“ generalinė direktorė Carissa Christensen. Pasak jos, „SpaceX“ „garsėja neįtikėtinais technologijų proveržiais“, tačiau neturi daug patirties mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų rinkoje. Į el. laiškus su prašymu pakomentuoti „SpaceX“ neatsakė.
Kaip įprasta E. Muskui, „SpaceX“ žinias apie projektą atskleidžia pamažu. Rugsėjo 3 d. paleidus 12‑ąjį „Starlink“ palydovą, „SpaceX“ inžinierė Kate Tice paskelbė, kad tinklas jau pasiekė didesnę negu 100 megabitų per sekundę atsisiuntimo spartą – to pakaktų, kad vartotojas galėtų vienu metu srautiniu tinklu siųstis net kelis aukštosios raiškos filmus.
Dėl galimo projekto masto, „Starlink“ kelia grėsmę visai pramonei. „SpaceX“ norėtų apjuosti planetą daugiau kaip 40 000 „Starlink“ palydovų – o tai maždaug 13 kartų daugiau, nei visas šiuo metu orbitoje esančių aktyvių palydovų skaičius. Taip taikomasi ne tik į plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse naudotojus, dabar naudojančius „ViaSat Inc.“, „Hughes Satellite Systems Corp.“ ir kitų įmonių paslaugas, bet ir oro linijas, laivynus ir palydovų pramonės svarbiausius klientus – kariuomenę. Investuotojų lūkesčiai dideli – liepos mėnesį „Morgan Stanley“ analitikai apskaičiavo, kad „Stalrlink“ sudaro 40 mlrd. iš bendros 50 mlrd. „SpaceX“ vertės.
E. Muskas meta iššūkį pramonei, kuri jau dabar patiria didelių sunkumų. Palydovinės televizijos tiekėjoms „AT&T Inc. DirecTV“ ir Liuksemburge įsikūrusiai SES SA kelia grėsmę ant žemės įrengti šviesolaidiniai tinklai, gebantys vienu metu milijonams žiūrovų patikimai transliuoti tokius didelius renginius kaip futbolo rungtynės. Kruizų ir aviacijos verslai dėl Covid‑19 pandemijos patiria krizę, o dėl to kenčia ir jiems paslaugas teikiančios „Inmarsat Global Ltd.“ , „Intelsat SA“ ir kitos komunikacijų įmonės.
Kosmoso komunikacijų įmonės jau seniai pralaimi varžovėms ant žemės. Prieš 40 metų palydovai buvo naudojami tolimo nuotolio balso skambučiams. Prieš 15 metų jie teigė Afrikai galimybę jungtis prie interneto. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Dabar pelningiausias pramonės verslas – parduoti nebenaudojamą spektrą žemės belaidžio ryšio operatoriams. Naujausia auka – Jungtinės Karalystės įmonė „OneWeb“, kuri pritraukė 3,4 mlrd. dolerių investicijų iš tokių įmonių kaip „Airbus SE“ ir „SoftBank Group Corp.“ žadėdama teikti „prieigą prie interneto visur ir visiems“, tačiau kovo mėnesį paskelbė bankrotą.
Pirmasis šio projekto entuziastas verslininkas Gregas Wyleris vėliau pareiškė, kad palydovų pramonės planai dideliu mastu teikti plačiajuostį ryšį vartotojams „žlugo net nepradėti“. Pasak jo, didžiausia problema kyla dėl to, kad kosmoso pramonei neįmanoma neatsilikti nuo komunikacijų technologijų žemėje.
Iki šiol „SpaceX“ užsidirbdavo keldama į orbitą kitų pagamintus palydovus. Bet E. Muskas nori kolonizuoti Marsą, o tam reikės daugiau lėšų negu galima uždirbti iš raketų pramonės. Tačiau kad atėjo laikas kosminiam plačiajuosčiam ryšiui, mano ne tik jis. Tokių projektų vykdymo kaina sumažėjo – iš dalies dėl to, kad atsirado galingesnių kompiuterių, mažesnių palydovų, o dalys ir procesai labiau standartizuoti. Be to, „SpaceX“ šioje srityje lenkia konkurentes, kurios norėdamos iškelti palydovus turi pasikliauti trečiosiomis šalimis.
Tuo tarpu turtingiausias pasaulio žmogus Jeffas Bezosas remia konkurentų projektą, pavadintą „Project Kuiper“, kuris į orbitą neiškėlė dar nė vieno bandomojo palydovo. Jau pusę šimtmečio gyvuojanti Kanados palydovų įmonė „Telesat“ ruošiasi keisti geostacionarius palydovus į LEO palydovus, taip tikėdamasi bendradarbiauti su vyriausybėmis, oro linijomis ir laivybos įmonėmis.
Kitaip negu „SpaceX“, „Telesat“ teigia vengsianti vartotojų rinkos, kol nebus sukurti pigūs ir geros kokybės terminalai ant žemės. „Manome, kad laikui bėgant šis projektas taps įgyvendinamas, tačiau nemanome, kad tai padaryti pavyks artimiausiu metu, – teigė „Telesat“ generalinis direktorius Danas Goldbergas. – Ši rinka negailestinga.“
Kiti pramonės senbuviai apskritai šalinasi LEO palydovų. Pasak „Inmarsat“ technologijų direktoriaus Peterio Hadingerio, matuojant megabitais už dolerį šie palydovai kur kas brangesni už geostacionarius palydovus, todėl iš šių sistemų sunkiau gauti pelno. O geostacionarus palydovas veikia ilgiau nei dešimtmetį, jį galima naudoti nuolat, be to, jį galima pasiekti labiausiai užimtose pasaulio vietovėse. Tuo tarpu „SpaceX“ palydovai greičiausiai išsilaikys tik trečdalį šio laikotarpio, teigia P. Hadingeris.
E. Muskas pažadėjo, kad „Starlink“ sistemoje bus naudojamas plonas į rozetę jungiamas imtuvas, tad nebereikės didelių praeityje naudotų lėkščių, kurias turėdavo įrengti specialistai. Pramonės analitikas Chrisas Quilty spėja, kad vartotojo terminalas ir antena kainuos ne 1 000 dolerių, o maždaug 2 000. „Labai sunku varžytis su sulenktu metalo lakštu, kainuojančiu 50 dolerių, – teigia jis. – Nežinau, kaip jiems pavyks stebuklingai peržengti kainos barjerus, kurių neperžengė niekas kitas.“
C. Quilty mano, kad E. Muskas bandys gauti sutarčių su vyriausybe, kad galėtų išnaudoti visus galimus „Starlink“ pajamų šaltinius. JAV kariuomenė – viena didžiausių palydovų komunikacijų įmonių klienčių ir nori pasinaudoti naujomis LEO sistemomis. Iš dalies taip yra dėl to, kad jos suteikia taktinį pranašumą. Komunikacijai mūšio lauke naudojami geostacionarūs palydovai gali tapti lengvais taikiniais: sunaikinęs palydovą raketa priešininkas galėtų sugadinti visą sistemą. O didžiulėje „Starlink“ sistemoje net numušus keletą palydovų sistema veiktų ir toliau.
Galų gale planuojama kada nors ateityje sukurti tiesioginį ryšį lazeriais, kad duomenys galėtų pasiekti ir poliarinius regionus, vandenyną ir kitas sunkiai prieinamas vietas. Jei to padaryti nepavyktų, „Starlink“ būtų sudėtinga tenkinti didelę ir galimai pelningą interneto paklausą ilgųjų reisų lėktuvuose arba laivyboje. Be to, tokiu atveju „SpaceX“ reikėtų gauti sutikimą visame pasaulyje įrengti antžemines stoteles siųsti duomenims. Tačiau gali būti, kad Kinija, Rusija ir kitos didelės teritorijos sutikimo E. Muskui neduotų norėdamos priešintis JAV ir saugoti savo nacionalines telefonų įmones.
Paklaustas, kuria varžove pasitikėtų labiausiai, jei reikėtų rinktis, „Inmarsat“ generalinis direktorius Rupertas Pearce atsakė: „Pažvelgus į pasiekimus, reikėtų sakyti „Starlink“, ar ne? Joje susijungia E. Musko įtaka ir Silicio slėnio mąstysena, o „SpaceX“ pasiekimai išties įspūdingi.“
Vis dėlto jei „Starlink“ nepavyks, nukentės ne tik „SpaceX“ investuotojai. „Jei „Starlink“ smarkiai nuvils, – teigia patarimus dėl palydovų projektų teikiantis pramonės konsultantas Timas Farraras, – investicijose į kosmosą bus galima laukti nuosmukio.“
