Šiais laikais tankų kovos vyksta retai. Tačiau savo gebėjimus pademonstruoti norinčios komandos gali sudalyvauti „Tankų biatlone“ – vienoje iš rungčių kasmet Rusijos organizuojamose Olimpiadą su ginklais primenančiose Tarptautinėse kariuomenės žaidynėse. Rugsėjo 5 d. Rusijos tankai šaudydami ir lenktyniaudami sutriuškino komandas iš Kinijos, Baltarusijos ir Azerbaidžano ir pasiekė pergalę.
Praėjus šimtmečiui nuo pirmojo jo panaudojimo Somos mūšyje, tankas – šarvuota transporto priemonė, paprastai apginkluota pabūklu ant bokštelio – vis dar tebėra neatsiejama daugumos kariuomenių dalis. Ekspertų organizacijos „International Institute for Strategic Studies“ (IISS) skaičiavimais, Europoje yra apie 5 000, o visame pasaulyje – apie 54 000 tankų.
Jokia kita priemone negalima vienu metu vežioti kareivių, jų saugoti ir naudotis stambiais ginklais. 2014 m. Rusija sutriuškino Ukrainos gynybą pranašesniais T-72 tankais. Kai tankų nėra, jų greitai pasigendama. Beveik be tankų vykdytas „Islamo valstybės“ puolimas 2016–2017 m. net su JAV bombų pagalba buvo sunkus ir kruvinas. „Intensyvios kovinės operacijos tarp technologijos požiūriu lygiaverčių šalių neįsivaizduojamos be didelio masto puolimo tankais“, – teigia į pensiją išėjęs Rusijos tankų pajėgų pulkininkas Viktoras Murakhovskis.
Tačiau keliuose neseniai vykusiuose konfliktuose tankams buvo sunku. Vasario mėnesį Turkijos dronai per dvi puolimo dienas sunaikino keliolika Sirijos tankų. Praeityje nuo lėktuvų tankus apsaugodavo kamufliažas. Tačiau dabar jutikliais galima pastebėti tokius dalykus kaip variklio išskiriamas karštis arba ant žemės likusios vėžės. „Abejotina, ar dabartiniai šarvuotų transporto priemonių manevrai ir toliau išliks perspektyvūs“, – teigia ekspertų organizacijos „Royal United Services Institute“ atstovai Nickas Reynoldsas ir Jackas Watlingas.
Dėl to kai kurios kariuomenės tankų skaičių mažina. JAV jūrų pėstininkų korpusas, turintis daugiau tankų nei dauguma Europos valstybių, kovo mėnesį pranešė, kad planuoja jų atsisakyti ir skirti dėmesį kitoms pajėgoms, galinčioms padėti pasipriešinti Kinijai ramiajame vandenyne. Pasak jų, tankai „turi ilgą ir garbingą istoriją praeities karuose“, tačiau jie „operaciniu požiūriu netinkami iššūkiams, kuriems skirsime pirmenybę ateityje“ (vis dėlto JAV vis dar turi daugybę tankų). Pirmoji tankus panaudojusi valstybė – Jungtinė Karalystė – svarsto, kaip sumažinti senstančių tankų parką, kad sutaupytų pinigų naujos kartos ginklams. Nyderlandai savųjų tankų atsisakė maždaug prieš dešimtmetį, nors dabar nuomojasi 18 tankų iš Vokietijos.
Daugeliui šalių geriausias sprendimas tankų ne atsikratyti, o juos modernizuoti. Vienas didelis tankų pokytis – vaizdas iš vidaus. Devintojo dešimtmečio tankuose mūšio lauką būdavo galima stebėti per porą periskopų – „panašiai kaip žiūrint per šiaudelį“, – teigia J. Watlingas. Naujausiuose tankuose pilna kamerų ir kitų jutiklių, padedančių viduje įrengtuose ekranuose matyti vaizdą 360 laipsnių kampu. Tokie „permatomi šarvai“ suteikia galimybę artileristui taikytis į vieną taikinį, kol vadas ieško kito. Be to, neturint periskopų šarvuose nelieka tarpų. V. Murakhovskis mano, kad ateityje tankuose bus naudojamasi dronais, kad būtų galima pažiūrėti už kampo arba kalnų.
Be to, stiprinama tankų apsauga. „Aktyvios gynybos sistemos“ skirtos sunaikinti pavojų, kol šis dar nepasiekė tanko šarvų. „Švelnaus naikinimo“ („soft kill“) metodais galima aptikti ir nukreipti radijo bangas ar infraraudonuosius arba lazerių spindulius, kuriuos ieškodami taikinio naudoja prieštankiniai ginklai. „Grubaus naikinimo“ („hard kill“) sistemos, pavyzdžiui, Rusijos „Afghanit“ ir Izraelio „Trophy“ bei „Iron Fist“, gali aptikti artėjančias raketas ir jas susprogdinti (tačiau taip sprogime gali nukentėti netoliese esantys pėstininkai). Buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės brigadininkas ir IISS ekspertas Benas Barry mano, kad daugeliui NATO prieštankinių ginklų būtų sunku nugalėti naujausias Rusijos tankų apsaugos sistemas.
Tačiau tokie patobulinimai kainuoja. Tankai ir taip brangūs (pavyzdžiui, naujausias Rusijos modelis „T-14 Armata“ kainuoja 4 mln. dolerių). Jų valdymas gali kainuoti iki kelių šimtų dolerių už kilometrą. O pridedant papildomų apsaugų, kad būtų saugesni kareiviai (politiškai tai ypač svarbu kovojant nebūtinuose karuose) dar labiau išauga tiek kaina, tiek tanko svoris. Dėl to į „grubaus naikinimo“ priemones investuoja tik kelios NATO šalys.
Pusiausvyrą atstatyti gali padėti ne technologija, o taktika. Pasak J. Watlingo, masinės tankų rikiuotės gali priešą nugalėti, jei prie taikinio privažiuoja 2 km atstumu, nes tokiu nuotoliu galima panaudoti jų ginklus. Žinoma, dar neprivažiavus taikinio juos gali sunaikinti ilgojo nuotolio artilerija ir raketos.
Tai reiškia, kad ateities tankų kovose greičiausiai bus kovojama gudriau, pasinaudojant maskuote, priedanga, tamsa ir išsiskirstymu – panašiai, kaip Serbija elgėsi kovodama prieš NATO 1999 m. Jei tankus įmanoma apsaugoti, jie vis dar tebėra ypač galingi ginklai. Baltijos valstybėse surengtose pratybose iš oro pridengti rusų tankai, gebantys atsiginti tokių pavojų, kaip, pavyzdžiui, Sirijos tankus vasarį sunaikinę dronai, „lengvai pramušdavo“ lengvesnes NATO pajėgas, teigia Vašingtono ekspertų organizacijos „Centre for a New American Security“ atstovas Chrisas Dougherty. O Taivane surengtose pratybose Kinijai be sunkių šarvuočių užgrobti teritoriją buvo sunku. Taigi tankai vis dar reikalingi.