Dieną, kai filmas nugulė „Netflix“ platformoje, kino ir serialų transliuotojo akcijos puolė žemėn. Įtūžę vartotojai grasino atsisakyti prenumeratos. Tuo tarpu, provokuojanti juosta atkreipė netgi keleto senatorių dėmesį, kurie ragino „Netflix” vadovybę tučtuojau pašalinti juostą iš savo platformos. Dėl to, transliuotojui gresia įvairiausi tyrimai. Kartu, virš konspiracijų teoretikų galvų taip pat sužibo šauktukai, mat šie gavo puikią progą dar kartą užgauti Holivudo elito pedofilijos ir prekybos vaikais skandalo stygas.
Tuo tarpu „Netflix“ vadovybė atsiprašinėja už netinkamą marketingo strategiją, o juostos režisierė tvirtina, jog filmą pastatyti įkvėpė apsilankymas kaimynystės susibūrime Paryžiuje: „Tenais pamačiau grupelę vienuolikmečių mergaičių, atliekančių pernelyg seksualų ir geidulingą šokį“, – įkvėpimo šaltiniu dalijosi režisierė Maïmouna Doucouré.
Kartu, tai labai asmeniškas filmas, tvirtina režisierė, prisimindama vaikystę, moteriškumo ir identiteto paieškas, kurias užkrauna ant pagrindinės personažės Amy pečių.
Tačiau miniai, visa tai nė motais. Minia pasiėmusi deglus ir šakes šaukia, rėkia, mat tai daryti yra lengviausia. Minia, kuri kaži ar žino kas yra europietiškas kinas. Minia, gyvenanti saugiame burbule, bijanti išeiti iš komforto zonos. Minia, vengianti provokacijų.
O „Cuties“ provokuoja. Tiesa, matyti twerkinančias, iššaukiančiais rūbais ir makiažu nuteptas vienuolikmetes yra mažų mažiausiai nepatogu. Susuka skrandį, kelia pasidygėjimą. Tačiau tai mūsų realybė. Atsidarykime Facebooką, Instagramą, TicTocką, Snapchatą. „Cuties“ yra filmas, atveriantis langą į pasaulį, kuriam užmerkėme akis. „Cuties“ – tai imitacija. Išvaizdos kulto, pop muzikos žvaigždžių sukurta imitacija. Norėčiau, nuoširdžiai norėčiau, jog tai būtų tik kažkieno perversiška fantazija (ir, o Dievaži, be abejonės, yra), tačiau tai pasaulis, kuriame gyvename, nuo kurio nusisukome.
Kad ir kokias kontroversijas juosta sukėlė, savyje „Cuties“ nešasi tinkamą, stiprią žinutę. Apmaudu, jog minia ją išgirsti dar nėra pasiruošusi. Lygiai taip pat apmaudu, jog Maïmounos Doucouré rankose filmas nepakyla aukščiau vidutinybės. Režisierė daug laiko praleidžia antraplanėje, finišo tiesiosios nepasiekiančioje ar su pagrindine siužeto gija finale prasilenkiančioje istorijoje. Jų sąlyčio taškas tolimas, staigus. Žiūrovui šis gali pasirodyti nesuprantamas, galų gale – toksai ir yra. Emocinio katarsio „Cuties“ nesukelia, į gelmėse tūnančius jausmus smogti nepajėgia.
Temą režisierė pasirinko aktualią, reikalingą, tačiau dėl saugios erdvės ieškančios auditorijos ir režisierės patirties trūkumo „Cuties“ atmintyje išliks kaip juosta, dėl kurios „Netflix“ vartotojai atšaukė prenumeratas, o kompanija prarado 9 milijardus JAV dolerių.
