10 dienų tyloje – be galimybės kalbėti, žiūrėti į akis, jokio mobiliojo telefono. Didžiąją laiko dalį – meditacija, keli pasivaikščiojimai lauke ir vegetariškas maistas. Skamba kaip iššūkis? O gal giliai viduje pajautei, kad ir Tu trumpam norėtum nuo visko atsiriboti ir pabūti akistatoje su savimi?
Kodėl?
Esminė riba buvo, kai vieną dieną važiuojant į darbą pajutau, kad daugiau nebegaliu – jaučiausi perpildyta neigiamų emocijų, nusivylimo, neįgyvendintų planų, savęs nustūmimo į antrą planą, praeities šešėlių. Supratau, jog reikia kažką keisti DABAR, kad vėliau nebūtų liūdnesnių padarinių.
Juk dabar visi komunikuoja, kad gyvename vieną kartą ir turi gyvenimą semti rieškučiomis. Bet ką tai reiškia? Nuolat gyvenant tokiu tempu, gali labai lengvai sugriauti tai, ką turi. Tad padaryti pertrauką nuo gyvenimo gali būti daugiau nei naudinga – patikėkite, per 10 dienų pasaulis be jūsų nesugrius.
Kas tai?
Vipasanos kursai – tai yra proto treniruotė, kuri trunka dešimt dienų. Tai yra viena seniausių Indijos meditacijos technikų praktikuojama nuo Budos laikų. Žodis „vipassana“ reiškia matyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Daugiau nei prieš 2500 metų ją iš naujo atrado Buda Gautama ir mokė jos kaip universalaus vaisto nuo visuotinių bėdų.
Pradeda skambėti keistai? Nesijaudinkite, ši technika nepriklauso jokiai religijai ar sektai. Visos meditacijos esmė yra išvalyti „proto triukšmą“, kad galėtumėte būti atviri savo gyvenimui ir į viską žvelgti sąmoningai.
Kaip?
Šis 10 dienų kursas vyksta Bebrusuose (Molėtų rajone). Tik atvažiavus palieki telefoną kurso vadovams, pamatai, kas su tavimi bus apsistoję kambaryje. Moterys ir vyrai griežtai atskiriami – nameliai skirtingose pusėse.
Kai paskelbiama kurso pradžia – nuo tos akimirkos tiesiog koncentruojiesi į save – medituoji salėje ir savo kambaryje, negali žiūrėti kitiems žmonėms į akis, jokio bendravimo. Visas dėmesys tik sau ir savo pojūčiams, kuriems kasdienybėje nelieka laiko. Taip pat yra suplanuotas laisvas laikas, kurio metu visi išeina pasivaikščioti. Tik primenu – tas laikas nėra skirtas susipažinimui su kitais – ir toliau vaikštai žvelgdamas į tolį, bet ne į žmones ir likdamas tik su savo mintimis.
Atsimenu, kaip šventės laukdavau pusryčių ir pietų, nes vakarienei, mes, naujokai, gaudavome obuolį ar apelsiną, o senbuviai (kurso kartojimo kartai yra neribojami) – tik stiklinę vandens. Ne, tai nėra savęs alinimas – maisto buvo pakankamai, ir juk realiai fizinės veiklos nėra – tik sėdi ir medituoji.
Tačiau tame „tik“ labai daug sutelpa. Visas meditacijos kursas – tai transformacija, kuri yra grindžiama savęs stebėjimu – negali net skaityti knygų, nes sąmoningai pasirenki labiau pažinti save. Ir tam yra yra sudarytos visos palankios sąlygos.
Kam to reikia?
To manęs klausinėjo visi pažįstami. Tačiau aš labai aiškiai sau įvardijau – nebegirdžiu savęs. Visą dieną klausausi vadovo poreikių, šeimos vizijų mano ateičiai, draugų planų, bet pajutau, o kur visame tame – aš? Jaučiau, jog atidėlioju savo svajones. O kad dar papildomai užsidirbčiau, nebedariau to, nuo ko žiba mano akys – nustojau augti ir niekas nebedžiugino. Tad Vipasana man pasirodė tinkamas būdas nuo visko atitrūkti ir pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies.
Galbūt baisiausia buvo, kai Vipasanos metu nėra kur pabėgti – nebegali užpildyti savęs tuo komunikaciniu triukšmu. Lieki tik su savimi ir ima iškilti tokie prisiminimai, neišsakyti žodžiai, kuriuos manei jau esi seniausiai pamiršusi. Skaičiuoji dienas, imi uosti įsivaizduojamą mėsą, atsiranda tokie poreikiai, apie kuriuos net nenumanei egzistuojant. Tam ir skirtas šis laikas – pasitildyti vidinį triukšmą ir pasigarsinti sielas.
Kiek?
Pirmą kartą būtina praeiti 10 dienų kursą, vėliau galima atvykti ir 3 dienoms, tačiau vietos, jau per pirmą registracijos dieną, tiesiog ištirpsta. Tam įtakos turi ne tik ši itin vertinama technika, bet ir tai, kad šis kursas yra nemokamas – pakanka paaukoti tiek, kiek nori ir gali.
Visgi sielos apnuoginimas ir narstymas nėra lengvas. Kiekvieno kurso metu taip jau nutinka, kad keletas žmonių atkrenta antrą dieną ar kurso viduryje, o kartais ir paskutinėmis dienomis. Mane krizė ištiko 7-ąją kurso dieną.
Susidėliojau planą, ką noriu nuveikti ir pareiškiau vienam iš kurso organizatorių – „man metas išvykti.“ Ji ramiai pasiūlė dar pagalvoti. Tada ėmiau svarstyti – nieko iš savo plano per dieną nepadarysiu, o vėliau mane ims slėgti, kad būdama taip arti finišo, pasitraukiau iš dar vieno, sau iškelto, išbandymo. Paaštrėjusios emocijos nuslūgo, išlindo saulė, atėjo popietės meditacijos laikas ir suvokiau – turiu pasilikti, kad įtikinčiau save, jog ir vėl galiu viską. Ir... man pavyko!
Kas iš to?
Jokių apšvitimų aš nepajutau, bet ne apie tai šis kursas ir yra. Iš tikrųjų po visko buvo apėmęs lengvumo jausmas. O susitikus su draugais, apie patirtis monologu kalbėjau apie dvi valandas. Jie klausėsi išsižioję, kas nulėmė, kad kelios draugės nuvyko į artimiausią kursą, viena išvyko į kursą šį rudenį, nes apie tai kalbame iki šiol. Tai buvo taip stipru, kad iki šiol esu dėkinga sau už suteiktą galimybę išdrįsti.
Turėjau išsikėlusi sau klausimus, į kuriuos atsakiau. Visų pirma, esu pakvaišusi dėl kelionių – pajutau, kad jų kiekis didėja ne tik dėl to, nes tai mano aistra, bet ir dėl to, kad tai lengviausias būdas pabėgti. Kelionės niekur ir nedingo, bet dabar aš jaučiuosi gerai su savimi visur.
Pagrindinė Vipasanos dovana man buvo, kad supratau, jog norint būti laiminga su artimaisiais, draugais, antrąja puse, turiu visų pirma, būti laiminga pati. Į tai įėjo ir kiti sprendimai – pradėjau sportuoti, apsilankiau pas dietologę, kad suvokčiau savo emocinio valgymo sutrikimą. Numečiau 20 kg, ir toliau sveikai maitinuosi ir kelerius metus sportuoju, atradau savo hobį.
Bet tai – tik detalės. Svarbiausia – girdžiu save, o kai pajuntu, kad nebegaliu, trumpam atsitraukiu ir pabūnu tik su savimi, nebeleidžiu sau perdegti kaip anksčiau. Prie to ypač prisidėjo suvokimas, kad viskas procesas ir nebekeliu sau nerealių tikslų per dieną užkariauti pasaulį.
Meditaciją tęsiau dar pusmetį, o vėliau meditatyvinę būseną tiesiog atradau kasdienėse veiklose – nebijoti daryti to, ką noriu ir nejausti kaltės, ten, kur jos ir nėra.
Na, o jei atsakant be išvedžiojimų – dar susiradau ir draugę, su kuria bendraujame iki šiol – tai buvo pirmas žmogus, su kuriuo persimečiau keliais žodžiais prieš kurso pradžios paskelbimą, o vėliau sėkmingai visas 10 dienų knarkiau jai į ausį – tai ji man iškart išbėrė, kai mums buvo leista kalbėti.
Nori ir Tu?
* Vipasanos kursui ruoštis nereikia – gali būti prieš tai išvis būti net nebandęs medituoti;
* Kurso metu draudžiamas alkoholis, rūkymas ir visos kitos svaiginimosi priemonės;
* Kursas nemokamas, bet jam pasibaigus – gali paaukoti tiek, kiek nori ir gali;
* Vėliau gali atvyti į susitikimus su bendraminčiais Vilniuje;
* Kursai vyksta visame pasaulyje;
Susidomėjusiems rekomenduoju pažiūrėti dokumentinį filmą apie šią praktiką „Sėdžiu. Medituoju Vipasaną“ (Doing Time, Doing Vipassana).
