Georgas Elseris gimė 1903 m. Viurtembergo provincijoje, Hermaringene. Jo tėvas buvo medienos prekeivis ir turėjo kelis hektarus miško Karaliaučiuje. 1917 m. Georgas metė mokyklą ir įsidarbino tekintoju vietinėje liejykloje. Jo tėvas po karo tapo alkoholiku ir paskendo skolose, todėl turėjo parduoti verslą ir savo žemę.

Po dviejų metų Georgas iš liejyklos išėjo dėl sveikatos problemų ir pradėjo dirbti staliumi. 1922 m. įgijo baldų meistro pažymėjimą, o savo namo rūsyje įsirengęs dirbtuves taisė spynas, baldus ir laikrodžius. Laisvalaikį Georgas leido grodamas liaudiškų šokių asociacijoje ir nors vyriškos draugijos turėjo nedaug – tarp moterų jis buvo labai populiarus.[1]

Georgas nebuvo iš tų, kurie įnirtingai dalyvavo politiniame gyvenime. Jo supratimą įkvėpė asmeninės laisvės ir nepriklausomybės troškimas. 1928 m. jis prisijungė prie Raudonojo fronto kovotojų aljanso (Roter Frontkämpferbund) – sukarintos organizacijos, kuri Veimaro respublikos laikotarpiu šliejosi prie Komunistų. Iki pat 1933 m. Elseris balsavo už Vokietijos komunistus vildamasis, jog ši partija (KPD) geriausiai atstovauja darbininkų klasės interesus. Jis atmetė visas nacistines idėjas ir atsisakė atlikti tradicinį Hitlerio „salute“.[2] Vyras nepritarė nacionalsocializmo taikomoms priemonėms visuomenėje. Jis neigiamai vertino vis blogėjančią darbininkų klasės padėtį, asmens ir tikėjimo laisvių suvaržymus, bei žinoma ideologinę švietimo kontrolę. Taigi tikrai neapsidžiaugė, kuomet nacių vadeiva tapo Vokietijos kancleriu. Lūžio momentas įvyko 1939 m., kuomet Georgas dirbdamas ginklų fabrike suvokė, jog Hitleris ruošėsi karui. Tada vyro galvoje ir gimė mintis – žūtbūt sustabdyti fiurerį.

Tiesą sakant, Elserio tikslas buvo ne vien tik Hitleris, tačiau visa nacių elito grietinėlė – Hermanas Geringas, Jozefas Gebelsas ir Heinrichas Himleris. Taigi, paprastas baldžius iš Švabijos regiono ėmė veikti, nors puikiai žinojo savo veiksmų riziką ir galimas pasekmes. Savo poelgiu jis tikėjosi užkirsti kelią artėjančiam karui.

Kasmet, lapkričio 8 d., Hitleris reguliariai rėždavo kalbą Bürgerbräukeller salėje Miunchene, skirtą paminėti 1923 m. žlugusio alaus pučo metinėms. Elseris patekęs į renginio vietą pastebėjo, kad salė nebuvo nuolatos saugoma ir tai gerokai palengvino vyro užduotį. Jis gavo sprogmenis, pats sukonstravo detonavimo mechanizmą ir kruopščiai dirbo prie savojo plano. 1939 – ųjų vasarą jis praleido net keletą savaičių ruošdamas atraminę koloną renginių salėje, kur ir buvo numatęs paslėpti sprogstamąjį įtaisą.[3]

1939 m. lapkričio 8-ąją Adolfas Hitleris turėjo pasakyti paskutinę savo viešąją kalbą. Laikas, sprogmenų vieta, viskas iki pat Georgo Elserio pabėgimo buvo kruopščiai suplanuota. Jis nenumatė tik vieno dalyko: kad fiureris savo kalbą baigs anksčiau. Sumontuotas sprogmuo driokstelėjo lygiai 9:20 val., praėjus apytiksliai 13 minučių nuo to laiko, kai fiureris ir jo pakalikai paliko salę. Pagrindiniai taikiniai deja išvengė savojo galo, o vietoje jų žuvo aštuoni žmonės.

Pasikėsinimas į Adolfą Hitlerį nuskambėjo visame pasaulyje. Sprogimo metu nacių lyderių pabėgimas netgi įkvėpė mitą apie Hitlerio nenugalimumą. Tiesa, fiureriui tikrai pavyko išvengti ne vieno pasikėsinimo savo karjeroje, todėl jis nuolatos garsiai pabrėždavo esą jį lydinti velnio sėkmė. Tokiu būdu buvo kuriami ir propagandiniai mitai apie jo nemirtingumą. Tačiau iš tiesų Hitlerį gelbėjo tik atsitiktinumai, techniniai nesklandumai operacijų metu ir būsimų rezistentų nesugebėjimas veikti išvien.

Bürgerbräukelleris po sprogimo

Heinrichas Himleris dėl incidento skubiai apkaltino ištremtą nacių lyderį Oto Štraserį ir Britanijos slaptąją tarnybą. Jau kitą dieną buvo sulaikyti du britų SIS (Secret Intelligence Service) agentai ir naciai iškart pareiškė pastariesiems kaltinimus. Tačiau panašiu metu buvo sulaikytas ir Georgas Elseris norėjęs kirsti Vokietijos – Šveicarijos sieną. Muitininkai iškart vyrą perdavė policijai, nes pastarasis su savimi gabeno įtartinus daiktus.

Naciai iš pradžių buvo įsitikinę, jog sučiuptas vyras kolaboravo išvien su Didžiosios Britanijos slaptąja tarnyba, tačiau dabar nėra abejonių, jog Elseris veikė savarankiškai. Po kelių dienų tardymo Miunchene jis pagaliau prisipažino dėl savo nusikaltimo. Georgas pabrėžė, kad nužudydamas Hitlerį ir likusią šutvę, jis tik tikėjosi išsaugoti stabilumą ir taiką Europoje.

Po tardymo ir prisipažinimo Elseris buvo uždarytas Dachau koncentracijos stovykloje, kur ir praleido paskutines savo gyvenimo dienas. Jis buvo nužudytas 1945 m. balandžio 9 d., likus vos kelioms savaitėms iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Radus jo gestapo tardymo įrašą, galiausiai buvo pripažinta, kad jis veikė visiškai vienas.[4]

Georgo Elserio drąsa nesulaukė tinkamo įvertinimo, nes nuolat buvo formuojamas klaidingas įvaizdis apie jį, teigia Vokietijos rezistencijos memorialinio centro Berlyne profesorius Johanas Tuchelis.[5] Nacionalsocialistų šmeižtas tęsėsi dar keletą dešimtmečių po karo, o pastarieji Georgą pristatė kaip britų žvalgybininką. Kartais buvo girdima esą jis kolaboravo ir su komunistais. Opozicionieriai kalbėjo kitaip, teigdami jog pasikėsinimas buvo suplanuotas pačių nacių, neva taip norėta parodyti pasauliui Hitlerio nepažeidžiamumą, todėl pokario Vokietijos žmonėms buvo nelengva vertinti Elserį ir jo poelgį.

Nors kelias buvo ilgas ir nelengvas, Tuchelis džiaugiasi jog nuo 90-ųjų vidurio padaryta didelė pažanga pripažįstant ir deramai įvertinant Georgo Elserio veiksmus ir motyvus. Nepaisant to, jog Elserio pasikėsinimas buvo nesėkmingas, savo pastangomis jis parodė, jog visgi buvo galima priešintis nacių ideologijos buldozeriui. – „Mes turime užduoti atvirus klausimus apie Georgo Elserio motyvus, veiksmus ir tikslus. Ir šiandien mes tikrai galime tai padaryti daug geriau nei prieš 20 ar 30 metų,“ – sako profesorius Tuchelis.[6]

[1] „Elser, Georg, 1903–1945“ www.libcom.org

[2] „Georg Elser“ www.gdw-berlin.de

[3] „Georg Elser and the assassination attempt of November 8, 1939“ www.gdw-berlin.de

[4] „Georg Elser“ www.georgelser.info

[5] „Prof. Dr. Johannes Tuchel“ www.touroberlin.de

[6] „Hitler’s would-be assassin: A lone wolf who acted on his ideals“ www.dw.com

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją