Apie tai, kaip kilo mintis parsiduoti, aplinkinių pasmerkimą, santykius su šeima, slaptus muzikinio pasaulio užkulisius, pogrindinį gyvenimą ir, kas nutiko, kad pinigai tapo daug svarbesni už meilę – atviras interviu su D. Rimkevičiūtė-Stella.
– Kaip sugalvojai parduoti nekaltybę?
– Jei atvirai man ši mintis pradėjo plūsti į galvą prieš porą metų, tačiau aš metus kaupiau drąsą paskelbti tai viešai, įkelti skelbimą į interneto platybes. Juk tokiam žingsniui reikia drąsos, nes svarstai, o ką visi pasakys, ką manys draugai, artimieji, tėvai? Juk kai garsiai pasakau, kad save parduodu, tai skamba tikrai žiauriai.
– Ir visa tai darai dėl pinigų?
– Dėl daugybės aspektų. Pinigai čia nebūtų pagrindinė priežastis, nes pinigų netrūksta, bet visada jų gali būti daugiau. Toks dalykas kaip nekaltybė pasitaiko tik vieną kartą gyvenime ir čia susidėjo viskas. Nes, kaip sakoma, kol turime pirmų kartų tol esame jauni, tai čia man pirmas kartas žiūrint iš labai daug perspektyvų. Daugelis galbūt teistų ir sakytų, kad permiegoti su kažkuo tai čia yra gryna prostitucija. Iš vienos pusės žvelgiant taip, iš kitos – dabar nelabai ir svarbi man jų nuomonė.
– Koks būtų tas svajonių pirkėjas?
– Daugelis įsivaizduoja, kad su pirmu pasitaikiusiu ir gulsiuosi į lovą, bet ne, iš tikrųjų aš rinksiuosi iš visų tų, kurie siūlys. Tačiau neturiu susikūrusi paveikslo ar lūkesčių, nes supratau, kad lūkesčiai nuvilia žmones. Mes kai kažko labai tikimės ir negauname labai nusiviliame. Tai aš paskutiniu metu gyvenu su tokiu moto, kad geriausia nieko nesitikėti.
– Bet pagal kokius kriterijus tada atsirinksi, kad nori būtent su vienu, o ne su kitu?
– O ką žinau. Aš kol kas neįsivaizduoju, nes viskas priklauso nuo situacijos. Kaip ir moterų hormonai keičiasi kas savaitę, taip ir aš nežinau ką galvosiu už mėnesio. Jei atvirai aš prieš metus nemaniau, kad taip atvirai apie viską kalbėsiu. Tuomet aš buvau uždaresnis žmogus, neatskleisdavau tiek visko apie asmeninį gyvenimą.
– O, kas pasikeitė, kad pradėjai kalbėti?
– Pasikeitė supratimas ir suvokiau, kad ar taip, ar taip vis tiek mane visi teis. Visada bus tokių kurie myli ir bus tų, kurie nekenčia. Visada bus žmonių, kurie turės kažkokią nuomonę, o aš ne doleris, kad patikčiau visiems. Instagrame kasdien sulaukiu bent vienos žinutės, kad mano nosis per didelė, kojos per storos, baisus balsas ir išvis esu niekam neįdomi. Kiekvienas turi teisę į nuomonę, bet aš turiu pasirinkimą, ar į tą nuomonę man įsiklausyti.
– Kaip manai, nekaltybės pirkėjas bus lietuvis ar užsienietis?
– Instagrame man rašė lietuviai, klausė, ar už 50 tūkst. sutikčiau. Klausė ir galutinės kainos, bet kartais nesuprasi, ar jie čia realiai siūlo, ar juokauja. Aišku, mes įsivaizduojame, kad Lietuva nėra tokia kaip JK, JAV ar Dubajus, bet ir čia vyksta tie patys dalykai. Čia yra ir striptizo klubai, ir prostitucija, ir undergroundinis gyvenimas apie kurį niekas nekalba.
– Nėra baimės į jį įlįsti?
– Ne. Aš apkeliavau pusę pasaulio per keturis mėnesius. JAV yra tekę susidurti su tokia situacija, kai sutikau neaiškų vaikiną ir atrodė, kad jis kažko nori už tai, kad Niujorke leis pernakvoti, bet aš tuomet supratau, kad ten nepasiliksiu ir tiesiog tai nakčiai išsinuomavau kambarį viešbutyje.
Smagu, kad šiuo atveju viskas baigėsi gerai. Tačiau, ką darytum, jei randi pirkėją, jis iš pirmo žvilgsnio pasirodo tinkamas, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai iškrypėlis?
Viskas vyksta per agentūrą, ji patvirtina klientus, suteikia asmens sargybinį. Viskas susitariama iš anksto, kas tinka, o kas ne. Nėra taip, kad mergina yra daiktas ir neturi savo balso, ji kaip tik taria paskutinį žodį.
– Kaip įsivaizduoji tą pirmą kartą?
– Labai daug rožių, deimantai, daug šviesų, žvaigždėtas dangus… O iš tikro tai mane žavi kai yra apie ką pakalbėti. Gali žmogus nebūti pats gražiausias, bet jei jis turi ką pasakyti, yra įdomus, tai mane ir žavi. O dėl amžiaus tai, man atrodo, yra labai daug stereotipų. Aš per savo kelionę aplink pasaulį esu sutikus tiek žmonių, kuriems 18 metų, o kalba kaip 30-ies metų profesoriai perskaitę geriausias knygas, bet taip pat sutikau ir 30-ies, kurie kalba taip lyg būtų baigę kelias klases.
– Tame tinklapyje nekaltybę parduoda daugybė merginų. Kaip manai, kodėl pirkėjas turėtų rinktis tave?
– Nes aš turiu labai gražų, stiprų, romantišką, džiazinį balsą, sportuoju, kuriu Youtube video, kuriu savo asmens prekės ženklą, Instagramą, esu aktyvi… O šiaip, ką aš žinau. Tiesiog žmogus bus patrauktas arba ne.
– Kokią nusistatei kainą?
– Tame puslapyje kaina nustatyta 60 tūkst. eurų, bet žinau, kad yra kas moka ir milijoną. Tai mano tikslas ir yra milijonas, dėl to ir dirbu, kuriu savo brandą. Danijoje studijavau verslą, marketingą, savęs pozicionavimą, tai galima sakyti, kad studijos nenuėjo veltui.
– Bet tuo metu turbūt negalvojai, kad tos žinios pravers parduodant nekaltybę?
– Ne, tuo metu galvojau, kad baigsiu studijas, mano hobis bus muzika ir tiek, bet viskas pasikeitė 180 laipsnių kampu. Atsirado projektai, realybės šou Lietuvoje, muzikavimas, viskas pasisuko netikėta linkme. Tačiau tolimesnės eskorto karjeros neplanuoju, mano prioritetai yra kiti. O tuos pinigus, kuriuos gausiu, noriu investuoti į investicinius fondus, nekilnojamąjį turtą, muziką. Vaizdo klipai, fotosesijos, makiažas, drabužiai – viskam juk reikia pinigų.
– Neatrodo tai per kategoriškas pasirinkimas?
– Mėgstu pažiūrėti į viską iš įvairių pusių. Žiūrint iš teisėjo pusės tai taip, gal tai būtų kategoriška, nes yra milijonai būdų siekti karjeros muzikoje.
– Ypač, kai turi talentą. Su juo turėtų būti lengviau.
– Mes gyvename Lietuvoje, tai čia talentas ne toks būtinas, čia reikia tiesiog turėti gerą vadybą, strategiją, kanalus, o talentas tik pliusas.
– Ar nemanai, kad nekaltybės pardavimas pakenks tavo reputacijai?
– Daug apie tai svarsčiau, bet tada supratau, kad aš turiu savo talentą. Mano balso, iškalbos, pasitikėjimo savimi niekas iš manęs neatims.
– Bet juk gali niekam to nereikėti ir tada būsi su savo talentu viena namie.
– Tiesa. Bet tada būsiu viena su milijonu eurų. Tai kaip sakoma, nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Taip pat nemanau, kad tik Lietuvoje ar tik Europoje yra scena. Yra daug visokių kanalų, galiausiai JAV, kur tiek muzikinė, tiek mąstymo kultūra yra visai kitokia nei Europoje. Pažiūrėkime į užsienio žvaigždes: Lady Gaga yra pradėjus nuo striptizo šokėjos karjeros, Cardi B taip pat, Madonna irgi. Visada atsiras tų kurie teisia, bet atsiras ir sąmoningai suprantančių, kad gyvename XXI amžiuje. Čia nebėra sienų, standartų, nebereikia smerkti žmonių už jų elgesį.
– Įsivaizduokim, nekaltybę parduodi, o vėliau sutinki gyvenimo meilę. Pasakosi jam apie tai?
– Jei bus jam įdomu tai žinoma, bet ką čia pasakot, jei tai bus aprašoma visuose straipsniuose ir aptarinėjama televizijoje? Kita vertus, aš esu 150 procentų už atvirumą, tad bus tikrai apie tai pasikalbėta.
– Ar nebaisu, kad sakys jog padarei klaidą?
– Man 26 metai ir man jau tikrai nebaisu kas ką pasakys. Jei ta antra pusė yra plačių pažiūrų tai, manau, supras. Aš nenorėčiau sakyti, kad prostitucija vyksta realiame gyvenime 24 valandas per parą šeimose, bet realiai tai vyksta, reikia tik pažiūrėti aplinkui. Arba, tarkim, dabar ketvirtadienio vakaras ir kiek vyksta vienos nakties nuotykių vien Vilniaus gatvėje, tai mes turbūt nespėtume skaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. O kiek iš jų yra apmokama? Turbūt nulis arba mergina tai daro už kokteiliuką, kuris bare vertas dešimties eurų. Tai atsiprašau, bet aš jau geriau tą padaryčiau už milijoną.
– O jei ne už kokteiliuką ar milijoną, o iš jausmų? Įmanomas toks variantas?
– Na tada jau vaikinas ar vyras tikrai turėtų būti įspūdingas.
– Koks?
– Mažiausiai 1.80 cm…. Juokauju. Nėra to aprašymo. Čia kaip su žmogumi, nesvarbu vyras ar moteris tiesiog arba susiklikini ir tau lengva bendrauti arba atrodo, kad tave nuo jo stumia. Labai sunku pasakyti, kas traukia, kai niekada gyvenime nesi turėjusi vaikino. Aišku, kaip ir galėčiau sakyti, kad turiu savo tipą, bet aš gi neturiu praktikos.
– Iki šiol buvo patinkančių vaikinų?
– Žinoma, pradėkime nuo darželio, mokyklos. Buvo susižavėjimų, bet jie nesitęsė. Mokykloje aš buvau atstumtoji, man svarbiau buvo mokslai, tai visi vadino moksliuke, kitiem sakydavo nebūti su manim. Vėliau irgi vyrų buvo aplink, bet susižavėjimas tai ne meilė. Juolab aš aplinkoje matau labai daug išdavysčių, tai atrodo tas meilės pasaulis yra toks trapus, kad rimtai aš mieliau renkuosi pinigus.
Galbūt čia yra ir mano šeimos įtaka, nes mano tėvai yra išsiskyrę ir mano daugelio draugų tėvai yra išsiskyrę. Nuvykus studijuoti į Daniją pamačiau, kad ten išvis labai įprasta poroms gyventi atskirai. Tai mano pasaulėlyje ta meilė egzistuoja šeimyniška: mamai, tėčiui, sesei, broliui. Draugiška – draugams, bet ta partnerio… Ypač šiais laikais viskas yra taip trapu. Šiandien tu su vienu, o poryt tavo antra pusė pasako, kad jūsų charakteriai nesuderinami ir išeina, nors buvot kartu išgyvenę dešimt metų. Tai gaunasi taip, kad gyveni tiek laiko su žmogumi, bet realiai nelabai jo ir pažįsti.
– O galėtum persigalvoti? Tarkim, sutinki svajonių vyrą ir jis prašo to nedaryti, vis tiek neatsisakytum tos minties?
– Ne, pinigai stipriau. Aš labai galiu žaisti savo jausmais, nes viskas prasideda mūsų galvoje. Dabar reikėtų tik apsidairyti: aplink mus yra tikrai simpatiškų vaikinų ir sau galvoje galiu pasakyti, kad vienas ar kitas yra patrauklus, bet aš taip pat galiu ir išstumti tą emociją bei pasakyti sau, kad tas žmogus manęs netraukia.
Milijonas eurų skamba geriau, konkrečiau, patogiau. Už juos galėčiau savo draugus nuskraidinti į Maldyvus, visi praleistume savaitę privačioje viloje. Man iš tikro daugiau emocijų kelia, kaip aš galiu savo draugus pamaloninti. Daugelis gal sakytų, kad man su galva negerai… Bet mano vaikystė nebuvo pati lengviausia, negalėjau sau leisti barbių, šokoladukų, pramogų, kurių norėjau. Tai manau čia daug kas atėję iš vaikystės, kai pinigai yra svarbiau net už meilės jausmą. Mano tėvai išsiskyrę, mama visada būdavo darbe, reikėdavo save nuolat sau pačiai užimti, susimąstyti veiklos, tai manau daug tų kabliukų yra iš to laiko. Aš sau tai bijojau pripažinti, skaičiau daug psichologinių knygų, žiūrėjau video apie psichoterapiją, dirbau su savimi ir supratau iš kur visa tai ateina, kodėl norime vieno ar kito. Supratau iš kur atėjo tas noras geresniam gyvenimui, užtikrintam rytojui. Kad tiems patiems savo vaikams ateity galėčiau suteikti ko jie nori, nusivesti į kavinukę, nupirkti kažką. Žinoma, daugelis sako, kad nesvarbu kiek yra pinigų, svarbu, kad šeimoje būtų meilė, bet kita vertus mano šeimoje tėvai išsiskyrę, mama darbe, na tai apie tą meilę sunku kalbėti…
– Tėvai apie nekaltybės pardavimą žino?
– Aš net neįsivaizduoju. Sakyti tai nesakiau, aš juk gyvenu savo gyvenimą.
– Bet ar nebaisu, kad sužinos mama, nuliūs ir sakys, kad ne tokią dukrą augino?
– Mes turime gyventi ne savo tėvų gyvenimą, o savo. Kitas dalykas tai nėra mano atsakomybė patenkinti tėvų lūkesčius. Man svarbu, kad aš sau įtikčiau. Aš studijavau Danijoje, tai tos studijos atsirado iš dalies dėl to, kad patenkinčiau savo tėvų lūkesčius, kad turėčiau bakalauro laipsnį, išsimokslinimą. Tačiau vis tiek galiausiai atsigręžiau į save ir supratau, kad turiu daryti tai kas man patinka, o ne kitiems ir studijas mečiau.
– Tavo šeima konservatyvi ar laisvesnio požiūrio?
– Laisvesnio. Mano mama išvis buvo atleidus vadžias ir leido daryti ką nori ir mums, vaikams, automatiškai nebuvo to, kad mes norėtume išgerti ar parūkyti, nes tai mums draudžia. Mums viską leido, dėl to gal mes to ir nenorėjome.
– O sesė, brolis ir nori to geresnio gyvenimo?
– Mano brolis dar labai jaunas ir panašus į mane, o sesė, kaip aš sakau, normalus žmogus, tai ji tokių nesąmonių neprisigalvotų. Ji labai tokius dalykus teisia. Aš, tarkim, įsidedu atviresnę nuotrauką į Instagramą, tai ji man sako: „O Dieve, atrodai kaip kekšė“. Bet mes visada buvome skirtingos jau nuo vaikystės, tai aš to per daug nesureikšminu. Man nėra skirtumo, ar mane kritikuoja anoniminis komentatorius ar giminaitis, nes aš supratau, kad man nėra bosų ir nėra kas būtų aukščiau manęs, aš pati turiu būti laiminga. Vaikystėje, paauglystėje mes klausome tėvų, vyresnių, mokytojų, bet vėliau ateina tas momentas, kai mes suaugame, ir tampame savo gyvenimo šeimininkais.
– Tai manai, kad prisidės prie tavo laimės šitas sprendimas?
– Aš manau, kad laimę mes patys kuriame savo viduje. Žinai, ji būna mažuose dalykuose. Mano praėjęs šeštadienis buvo tobulas, nes aš pasportavau, skaniai pavalgiau, o vakare muzikavau. Daugelis turbūt pirštą pasukiotų ties smilkiniu ir paklaustų, ar čia yra laimė? O man realiai tik to tada ir tereikėjo.
– Bet, tai gal Tau tada net ir nereikia to nekaltybės pardavimo, milijonų. Gal Tu jau viską turi dabar?
– Labai geras klausimas, bet matai, apetitas auga bevalgant.
– Manai, tas nepasotinamumas visada gerai?
– Taip, jis verčia augti, skatina tobulėti, dirbti daugiau. Kaip ir sporte, tu gali nubėgti dešimt kilometrų per dvi valandas, bet gali ir per valandą, priklausomai nuo to, kaip save spausi ir kiek iš savęs norėsi. Vieną kartą gyvename ir reikia iš to vieno karto išspausti daugiausia kiek galima.
