Sau nebūdingai pradėsiu nuo patarimų. Pats blogiausias patarimas – įsirašyti į visokias pseudo budistiškas sektas. Jos visos baigiasi „colective yani healing“ tai yra kolektyviniu putės masažu bendroje salėje su keliasdešimt besimasturbuojančių bendraminčių. Vienintelis laimėtojas – tai apsimetėlis guru uždirbęs visai neblogą maišą pinigų. Kiti, sugrįžę į nuobodžią kasdienybę vėl tampa jos vergais. Mat vis dar gyveni su ta pačia antra puse, o orgijoms galiausiai nėra nei noro, nei lėšų. Matote, juk pats niekaip nepasikeitei, eini lengviausiu keliu pasirinkęs seksą kaip santykių gelbėtoją. Atsiprašau, nepavyks. Nes ir toliau lieki nevalyvu, grubiu, egoistu nerodančiu jokios atjautos savo antrai pusei. Abu dėl to kenčia. Tad:
• visų pirma suformuluokite sau santykių gerinimo planą;
• visų antra jums nesigaus, nes savianalizė reikalauja ir drąsos, ir psichologijos žinių, apie kurias kas antras neturi nė menkiausio supratimo;
• visų trečia pasiūlykite savo antrai pusei pasikalbėti. Galiu garantuoti, kad nepavyks. Na, nepavyks iš pirmo karto, nes per dešimt metų tiek neišsakytų įskaudinimų prisirinko, kad reikės amžinybės susitarti vien tik dėl kalbėjimo eiliškumo: kas pradės pirmas. O pradėjus pirmam tave tuojau pat pertrauks žodžiais „O tu!“
Žinote kuo baigiasi štai tokie „pokalbiai“? „Visi vyrai tokie“ ir „Visos moterys tokios“. Juk sakiau, kad nieko nėra nemaloniau, kaip suaugusių infantilizmas. Ak, tiek to, dar vienas pavyzdys, kol neužmiršau. Tipiškas toks, visi jį patyrėme. Tai kalbėjimas apie tave draugų ir pažįstamų vakarėlyje. Lyg ir juokaujame, bet garsiai sakoma „tiesa“, nes yra toks infantilus poreikis pakelti save žeminant savo antrą pusę „lyg ir juokais“ visiems matant ir girdint. Malonu? Aplinkiniams tikrai ne, nes nei vienas nenori patekti į tokią padėtį, kai tavo vyras ar žmona nebetekę gėdos jausmo aiškinasi savo santykius visiems girdint. Tad aplinkiniai vakarėlyje žaibiškai susiranda kitą kampelį kuriame pakalbėję apie nieką, kvailai pajuokavę grįš į namus aptarti „tą gėdingą įvykį“. Ir, dėl visą ko, perspės vienas kitą: „Tu šitaip nesielgtum, ar ne?“, į ką gauni atsakymą „niekada!“. Kol tas „niekada“ pagaliau įvyksta anksčiau nei manei. Tad grįžtu prie patarimų. Galite rinktis iš „Penki dalykai, kurie pakeis tavo antrą pusę teigiamai“. Arba: „Dešimt patarimų, kurie pakeis tavo antrą pusę taip, kad jos neatpažinsi“. Arba: „Trisdešimt šeši būdai pakeisiantys visą tavo gyvenimą per vieną dieną“. Patikėjote? Ne. Ir aš ne.
Dėl pastarosios paslapties tikrai verta pasikalbėti. Štai tokios mano mintys:
• pradžioje sutarkite kalbėti kiekvienas po penkias minutes nepertraukiant nesvarbu, ką girdi ir tai ką girdi tau velniškai nepatinka. Mums su vyru pradžioje niekaip nesisekė, vis vienas kitą nutraukdavome ir pokalbis baigdavosi durų trankymais;
• jeigu neišmoksite penkias minutes laikyti liežuvį už dantų kalbant tavo antrai pusei, liksite vienas kitam minų lauku visą jūsų apsimestinai gražų gyvenimą kartu. Jeigu jauni esate, galiu beveik garantuoti, kad galiausiai išsiskirsite. Mat nei vienas žmogus nenori likti neišklausytų santykiuose. Būtinai atsiras toks arba tokia, kuris tave išklausys jau vien dėl to, kad paguldyti tave į lovą;
• kol neišspręsite negebėjimo išklausyti problemos, tol liksite vienas kitam naudingu idiotu: juk reikia pasidulkinti, reikia finansiškai išlaikyti vienas kitą ir vaikus. Vienu žodžiu, gyvensite vienas su kitu tik materialinių gėrybių patenkinimui. Todėl nesistebėkite, kai vyras taps alkoholiku, o žmona pasuks į kokią nors religinę sektą idant kažikaip užkimšti gilesnių santykių spragą maldomis arba meilužiu. Neišsprendus šios problemos, abu užgrius lavina priekaištų vienas kitam ir jau nebe svarbu dėl ko, nes tiesiog tavo antros pusės buvimas tampa didžiausiu priekaištu, nuolat kas sekundę erzinantis jo buvimas. Dabar įsivaizduokite, kaip bandote spręsti nuolatinį karo stovį, juk seksas paprastai tampa įtampos ventiliu, o jis staiga nustoja veikti. Todėl prisiverti vienas kitu naudotis, o pasinaudojus nusisuki visiškai sieloje nešvarus;
• norite patarimo? Tikrai norite tikro patarimo? Gerai: nustokite vienas kitame ieškoti problemų. Vienintelė tikrai problema esi tu pats, tu pati, nes esate infantilūs suaugę. Žinau, ką sakau, nes pati patyriau šią skaudžią pamoką. Biblijoje aptiksite „liaudies patarlių“ šia tema. Siūlau susipažinti su kai kuriomis biblinėmis tiesomis nereiks kreiptis į psichologus, sutaupysite kelis šimtus eurų. Štai Evangelija pagal Matą, Mt 7,1-5: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? Arba kaip gali sakyti broliui: „Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, kai tavo akyje rąstas?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies“;
• įsikalkite sau į smegeninę: antra pusė jums nieko nėra skolinga; antra pusė nėra jūsų motina ar tėvas; antra pusė nėra jūsų išsivėmimo kibiras; jus savo noru pasirinkote antrą pusę ir niekas nekaltas, kad antra pusė jums pagaliau atmerkus akis, pasirodė visai netinkama. Bet tai ne jos/jo kaltė, tas pasirinkimas buvo jūsų ir ir tik jūsų klaida. O dėl kaltės… tai niekas mūsų nei vienoje mokykloje arba šeimoje nemokė antros pusės pasirinkimo meno, nemokė skirti aistros nuo paauglio įsimylėjimo. Niekas nemokė (ir aš nemokiau, kol laiku susigaudžiau) gyvenimo ypatumų dviese. Visų pirma – jūsų antra pusė nėra jūsų nuosavybė ir egoizmui nei gyvenime, nei lovoje vietos neturi likti. Išmokykite patenkinti save patenkinant savo antrą pusę nesikėsinant į jo/jos sielą;
• egzistuoja dar viena problema: skirtingos patirtys, skirtingi išsilavinimai, skirtingos erudicijos, skirtingos šeimos kultūros, skirtingi vyro ir moters išmokti vaidmenys tema „koks turi būti vyras“ ir „kokia turi būti moteris“. Pavyzdys – skirtingo amžiaus poros. Jeigu jis/ji bent dešimt metų už tave vyresnis, yra psichologiškai įžvalgus, o kita pusė žymiai atsilieka, tokiam arba tokiai būtina išsiugdyti geležinę kantrybę. Bet tokia nuolatinė būsena galiausiai smogia per smegenis. Jeigu tavo antra pusė nespėja iš paskos, jai tiesiog neduota matyti save, analizuoti save, neduota išbristi iš infantilaus suaugusio liūno, kantrybė tirps ne dienomis, o valandomis. Susivaldyti tampa vis sunkiau ir buvimas kartu virsta savigarbos reikalu: jeigu liksiu, tiesiog prarasiu savigarbą, nes jau nebeturiu jėgų gyventi pastovaus „o tu“ karo būsenoje. Atsipalaiduoti tampa misija neįmanoma, ir jogos atsipalaidavimo pratimai nepadės. Nes tau priekaištaujama už tai, kad ne taip stovi, ne taip guli, ne taip kvepi, per daug arba per mažai kūrybingas ir taip toliau.