Jeigu šalis pernelyg greitai atšauks savo masinę paramą darbo vietoms ir atlyginimams, jai gresia nedarbo krizė, kaip ir kitos rizikos, tokios kaip „Brexit“, galinčios nusmukdyti augimą.
Jeigu ji paramą pratęs – opozicijos politikai uoliai ragina laikytis būtent tokios strategijos, – toks scenarijus gali įtikinti britus nemesti darbo, į kurį galbūt apskritai nebebus kelio atgal, ir tada gali iškilti kliūčių būtinai restruktūrizacijai.
Abu pasirinkimai iš pirmo žvilgsnio gali atsieiti brangiai. Britų vyriausiojo iždo sekretoriaus Rishio Sunako priverstinių nemokamų atostogų programos Iždui jau kainavo beveik 35 mlrd. svarų sterlingų (46 mlrd. JAV dolerių). Bet masinis nedarbas ar neproduktyvios darbo vietos gali būti dar brangesnės ilgesnės trukmės laikotarpiu – su politiniais padariniais B. Johnsono konservatoriams.
Jungtinės Karalystės atvejis yra daug sudėtingesnis nei kur kitur, visų pirma dėl karantino trukmės. Daugumai britų verslovių nebuvo leista atnaujinti savo veiklos iki liepos 4 dienos – daug ilgiau nei kitoms įmonės, kurioms apribojimai buvo pradėti švelninti nuo gegužės pradžios.
Daugiau nei penktadaliui Jungtinės Karalystės darbo jėgos birželį buvo laikinai sustabdytas algų mokėjimas, ir vis dar neaišku, kiek iš jų turės kur grįžti.
„Regis, nėra abejonių, kad šiuo momentu priverstinių nepamokamų atostogų schema iš tiesų išsaugo nemažai „zombinių vietų“, – žurnalo „Prospect Magazine“ straipsnyje rašo Jonathanas Portesas, Londono King‘s koledžo ekonomistas. Darbo vietų naikinimas ir darbo vietų kūrimas yra būtina dinamiškos šalies dalis.“
R. Sunakas pabrėžė remiantis tokį požiūrį, nors jam greičiausiai kelia nerimą ir kitas veiksnys, tai yra didžiulė vyriausybinės paramos kaina, kuri rinkėjų akyse privalo būti pagrįsta ir pateisinta.
Kad ir kaip būtų, ekonomika iš lėto atsigauna. Birželį ji ūgtelėjo net 8,7 proc., lyginant su antrojo ketvirčio 20,4 proc. susitraukimu, didesniu nei bet kurioje kitoje didelėje ekonomikoje. Ketvirtadienį iš Nacionalinio statistikos biuro sulaukta optimistiškesnių rodiklių:
- „Adzuna“ įmonės surinkti duomenys rodo, kad bendros darbo skelbimų internetinėje erdvėje apimtys liepos 31-rugpjūčio 7 d. laikotarpiu, lyginant su analogiška savaite prieš metus, išaugo nuo 53 iki 62 proc., tai didžiausias savaitinis prieaugis šiais metais.
- „Springboard“ duomenys rodo, kad bendra mažmeninės prekybos apyvarta kilstelėjo iki dviejų trečdalių 2019 metų lygio, lyginant su ta pačia praėjusių metų diena.
- Nemaža dalis pramonės šakų pranešė, kad 90 proc. ar daugiau bendrovių šiuo metu ir ilgiau nei pastarąsias dvi savaites vykdo prekybos operacijas. Vis dėlto Anglijos centrinis bankas tvirtina, kad atsigavimo laipsnis ir jo tvarumas priklauso nuo darbo vietų. Bedarbiai neišleidžia daug pinigų, jie ilgainiui praranda savo įgūdžius, ir galiausiai dėl to nukenčia bendras produktyvumas.
Opozicinė Leiboristų partija ir Profsąjungų kongresas paragino vyriausybę pratęsti paramą, tvirtindami, kad didesnė apsauga leidžia žmonėms lengviau susirasti naujas darbo vietas.
Tie, kurie tvirtina, kad R. Sunakas turėtų sukandęs dantis atsisakyti savo plano palaipsniui visiškai atsisakyti paramos iki spalio, gali argumentuoti, esą ultražemos palūkanų normos reiškia, kad vyriausybė yra tam pajėgi.
Vis dėlto nėra paprasta nustatyti, kurios ekonomikos dalys grįžtų į ikipandeminį lygį, jeigu tik dabar gautų būtiną paramą, o kurios iš esmės pasikeis arba išnyks.
Trečiadienio duomenys parodė, kad paslaugų sektorius itin smarkiai nukentėjo per karantiną, ypač restoranai bei viešbučiai. Skaudžių nuostolių patyrė ir finansų bei nekilnojamojo turto sektoriai, bet daug mažiau. Statybų sektorius birželį pirmavo pagal augimo tempus. Žinoma, daugeliui Jungtinės Karalystės darbuotojų tokia situacija kelia nerimą. Kaip parodė trečiadienį paskelbta „YouGov“ apklausa, beveik 40 proc. respondentų pripažino nerimaujantys dėl galimybės prarasti darbą, o 60 proc. britų mano, kad recesija tęsis bent aštuoniolika mėnesių.
„Darbo vietų praradimai auga, ir ateityje, kai baigs galioti priverstinių neapmokamų atostogų schema, jie dar labiau padidės, – sakė Tej Parikhas, vyriausiasis Direktorių instituto direktorius. – Dabar svarbiausia išvengti ilgalaikių randų.“
