Nardymas po kliūčių pritvinkusį tarptautinį oro uostą, it po senovės Romos imperijos cirką, yra turbūt vienas iš dalykų, kurių keliautojai nepasigenda per COVID-19 krizę. Dabar, kai prognozuojama, kad turizmas visu pajėgumu atsigaus ne anksčiau kaip 2023 metais, šiems tranzitiniams centrams atsiveria reta proga įgyvendinti daugelį pokyčių, kurių keliautojai seniai laukė, – kaip ir patobulinimus, apie kuriuos nė neįsivaizdavo.
Tarp jų: dezinfekavimo kabinos, biometrinių duomenų identifikavimo saugos sistema, automatinė muitinės bei pasienio patikra ir patobulinta savarankiška registracija. Visi šie pokyčiai atspindi žymiausią oro uostų pertvarką nuo rugsėjo 11 dienos įvykių.
„Tradiciškai oro uostai jau seniai projektuojami dviem kryptimis, – sako Matthew Johnson, prisidėjęs prie vis dar tebesitęsiančių 14 mlrd. dolerių vertės Los Andželo oro uosto (LAX) renovacijų kaip architektūros bendrovės „Gensler“ aviacijos direktorius. Pagal de facto oro uosto planą eismas nukreipiamas X formos kryptimi – keleiviai, atplūstantys iš įvairių atvykimo punktų, susieina ties vienais judriais vartais – TSA -, ir tada išsiskirto kiekvienas prie savo vartų. Toks projektas didžiąja dalimi buvo pasirinktas po 2011 metų teroro išpuolių, kai išsamios saugumo patikros buvo neatsiejamos nuo asmeninio saugumo.
Jeigu anksčiau ilgos eilės buvo reikalingos dėl didesnio saugumo, dabar, siaučiant pandemijai, jos tampa tiesiog pavojingos. „COVID-19 žada kardinalų pokytį, – sako M. Johnsonas, siūlantis apskritai panaikinti X formos modelį. Oro uostuose galėtų būti įvesta tokia pat sistema kaip lošimo namuose, sako jis, suderinant „akies iš lubų“ stebėjimą su moderniais jutikliais – kaip kad Dubajaus tarptautinio oro uosto „išmaniajame tunelyje“, kai juo žengiant asmens tapatybė patikrinama skenuojant jo rainelę. O papildomai įdiegus pažangias rentgeno spindulių technologijas, oro uostai galėtų nustatyti iškilusias grėsmes, net nereikalaudami žmonių būriuotis į eilę, nusivilkti išorinius drabužius ar net dėti lagaminus ant ritininio stalo.
Radikaliausių pokyčių metu oro uostas iš frustracijos židinio gali virsti inovacijų švyturiu. Susipažinkite su keliomis šiuo metu pasaulyje diegiamomis idėjomis.
Keleiviai, neturėdami skubėti vinguriuojančiomis TSA eilėmis, galės ramiai sau leisti laiką bet kurioje kitoje oro uosto vietoje – įskaitant ir zonas, esančias už terminalo ribų. Šiose erdviose zonose su daug sėdimų vietų nebus spūsčių, galėsite užsisakyti maisto iš „Uber Eats“ ar „Grubhub“, jeigu atvykote per anksti ir ne piko valandomis. Tokie pristatymai išbandomi Toronto tarptautiniame „Pearson“ oro uoste.
Oro linijų programėlės taip pat sumažins poreikį liesti ekranus; šių metų gegužę „United Airlines Inc.“ paskelbė apie planuojamus bekontakčius kioskus, kurie atspausdina specialią bagažo etiketę, tereikia pridėti savo telefoną ir nuskenuoti. Pasitelkus mobilią įlaipinimo kortelę QR kodo formatu ir autonomines bagažo saugojimo kameras bei kitas priemones, visas registracijos procesas bus visiškai suskaitmenintas. Nuo šio momento kelionė prie vartų jums bus „pats-pasirink-sau-nuotykį“, savo pasirinktu laiku ir su visa prisiimta atsakomybe.
Kai kurie oro uostai jau užtikrina saugumą neįtraukdami personalo. Honkongo tarptautiniame oro uoste „Hong Kong International“ keleiviai prideda pasus norėdami atblokuoti saugos barjerus, nuskenuoja savo įsodinimo talonus ir nusifotografuoja elektroniniame terminale savo tapatumui patvirtinti. Miuncheno ir Singapūro „Changi“ oro uostai turi panašias sistemas. Ten taip pat yra įdiegtos naujos technologijos, tokios kaip nuotoliniu būdu valdomi rentgeno aparatai, kurie gali patikrinti kelioninius krepšius dėl sprogmenų, ir vaizdų gavimo sistemos, veikiančios milimetrinių bangų ruože, kurios patikrina jūsų batus dėl galimos kontrabandos pėdsakų, jums jų nė nusiavus.
Dabartinėmis pandemijos aplinkybėmis terminio vaizdo kameros su temperatūros matavimo funkcijomis – įprastos Azijos oro uostuose po 2003 metų ūmaus kvėpavimo takų sindromo (SARS) protrūkio, – taps neatskiriama visų oro uostų dalimi, siekiant nustatyti karščiuojančius keliautojus. Novatoriškasis „Hong Kong International“ oro uostas įgyja pranašumą savo viso kūno dezinfekavimo kabinomis, kurios primena vertikalius įeinamus soliariumus. Čia jums bus pamatuota kūno temperatūra ir būsite apipurkšti antimikrobiniu purškalu, visa procedūra tetruks 40 sekundžių. Išskyrus šias kabinas, visa kita technologija yra nematoma, veikianti jums net apie ją nežinant (nors tiems, kam rūpi privatumas, tai gali ir nepatikti).
Tokiuose oro uostuose kaip Seulo „Incheon“: ir „Guangzhou Baiyun“ terminaluose galima pastebėti naujo tipo darbuotojus: robotus. Kai kurie iš jų sterilizuoja bendrus intensyviai liečiamus paviršius, tokius kaip tualetai, vestibiuliai, lagaminų vežimėliai ir liftų mygtukai ultravioletiniais spinduliais; kiti perspėja pareigūnus, kai nustato veidą be kaukės.
JFK oro uoste dirbtinio intelekto platforma, pavadinta „SafeDistance“, naudoja kameras, kuriomis stebimos grūstys, idant darbuotojai galėtų lengviau nustatyti perpildytas zonas ir į tai reaguodami atidaryti kitas patalpas. Panaši programinė įranga, pavadinimu „Zensor“, naudodamasi vaizdo stebėjimo kameromis nufilmuota medžiaga, praneša apie susigrūdimus realiu laiku tokiose vietose kaip šalia vartų esantys tualetai, kavinės ar parduotuvėlės, tiesiog į keliautojo telefoną; Pitsbergo tarptautinis oro uostas šiuo metu išbando šią sistemą.
Bekontaktis išvykimas – naujausias žingsnis. „Cathay Pacific Ltd.“: bendradarbiauja su JAV Muitinės ir sienos apsaugos tarnyba ruošdama vadinamuosius automatinius įsodinimo vartus į LAX ir „San Francisco International“, taip pat į JFK. Jie nuskenuos jūsų veidą ir patikrins jūsų biometrinius tapatybės duomenis, leisdami jums įsėsti į lėktuvą net nepateikus bilieto ar paso.
Jamesas Groarkas, atsakingas už antžemines inovacijas kaip bendrovės oro uostų viceprezidentas, sako, kad „kad galiausiai tai taps privaloma visoms oro linijoms – dėl to nėra jokių abejonių.“
