Šiuo metu naujų atvejų per dieną daugėjant apie 250 000 ar panašiai, iki 2020 metų pabaigos pasaulinis užsikrėtimų skaičius gali viršyti 50 milijonų. Prognozuodamas pandemijos aukų mastą, Kalifornijos „Scripps Research Translational Institute“ instituto direktorius Ericas Topolis birželio viduryje kalbėjo: „mes greit pasieksime milijoną“. Šiuo metu viso pasaulio mastu mirčių nuo koronaviruso skaičius siekia apie 685 000, rodo Johnso Hopkinso unversiteto duomenys.

Kol bus atrasta saugi ir efektyvi vakcina, laukia rimtų iššūkių metas, ypač sunkus išbandymas prognozuojamas Jungtinėse Valstijose bei Brazilijoje, sakė Michaelas Oesterholmas, Minesotos universiteto infekcinių ligų tyrimų ir politikos centro direktorius. Toks pat užsikrėtimų per dieną šuolis, fiksuotas per JAV Atminimo dienos šventes, gali pasikartoti per Darbo dieną, kai duris atvers mokyklos, sakė jis.

„Manyčiau, viruso plitimas smarkiai išaugs, ypač tarp suaugusiųjų ir rizikos grupės asmenų, – sakė jis. – O tada prasidės gripo sezonas, kai viruso plitimą galimai sustiprins bet kokia veikla uždarose patalpose. Jeigu visa tai sudėtume, iškiltų ne itin gražus paveikslas.“

Tuo pat metu, kai vyriausybės susiduria su naujais židiniais ir pakartotinai įveda viso režimo ar dalinį karantiną, greito pasaulinio ekonominio atsigavimo dar šiais metais perspektyva gerokai aptemo, teigia ekonomistai ir vadovai.

Nors viruso pažeistas pasaulis dabar užima geresnes pozicijas nei balandį ir gegužę, kai kone totalaus režimo karantinai siekiant užkirsti kelią viruso plitimui smogė galingą smūgį ekonomikoms, naujų židinių atsiradimas ar staigių protrūkių ankstesniuose židiniuose sutrikdė ekonominę veiklą pakankamai, kad nusilptų energingo augimo impulsas.

Laukiant vakcinos

Duomenys, fiksuojantys, tarkim, restoranų rezervacijas ir laisvas darbo vietas, kai kuriose ekonomikose nepakito arba turėjo smukimo tendenciją.

Labai užkrečiamas virusas, manoma, išliks gaju ir nepagaunamu priešininku tol, kol visuomenei bus pristatyta pirmoji efektyvių vakcinų karta, – o to daugelis ekspertai tikisi ne anksčiau kaip 2021 metais.

Jungtinėse Valstijose Federalinio atsargų banko (FED) pirmininkas Jerome‘as Powellas praėjusią savaitę pareiškė, kad „augantis užsikrėtimų skaičius ir atnaujintos kontrolės priemonės jau daro spaudimą ekonominei veiklai“, atkreipdamas dėmesį į tokius ženklus kaip lėtesnis vartotojų vartojimas, paremtas debitinių ir kreditinių kortelių naudojimu, ir silpstančius darbo rinkos rodiklius smulkiojo verslo sektoriuje.

Ketvirtadienį JAV paskelbė apie vieną didžiausių šalies ūkio susitraukimų: JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, per patį koronaviruso pandemijos įkarštį, susitraukė 32,9 proc., palyginus su analogišku praėjusių metų ketvirčiu.

Kai kuriuos analitikus labiau jaudino kitas aspektas: amerikiečių, pirmą kartą pateikiančių prašymus dėl bedarbio pašalpų, skaičius augo antrą savaitę iš eilės, – būtent tuo metu, kai pašalpos, susijusios su nepaprastąja padėtimi, skirtos maždaug 30 mln. bedarbių, turėjo nustoti galiojusios liepos pabaigoje. Kongresas nesutaria, ar reiktų pratęsti didesnes bedarbio pašalpas ir tiesiogines išmokas amerikiečiams, – ir jei taip, kuriam laikui.

Kitose pasaulio dalyse, kur virusas, regis, sukontroliuotas, ir toliau fiksuojami nauji protrūkiai. Kinija pranešė apie infekcijų šuolį šiaurės vakarų Sindziange. Jungtinė Karalystė pakartotiniai įvedė apribojimus šiaurinės Anglijos dalyse po naujo atvejų plykstelėjimo, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai šalis pabandė atsiverti.

Nerimas Europoje

Infekcijų šuolis Europoje paskatino vyriausybes įvesti naujus kelionių bei socialinius ribojimus; pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė paskelbė, kad visi keliautojai, sugrįžę iš Ispanijos, kur smarkiai išaugo užsikrėtimų skaičius, turės karantinuotis. Prancūzija, Belgija, Vokietija bei kitos valstybės taip pat skelbia apie nerimą keliantį atvejų augimą.

Nors bedarbio pašalpos faktiškai dosnesnės Europoje nei Jungtinėse Valstijose, ekonominės problemos, regis, euro zonoje gilėja. Ekonomikai traukiantis, nedarbo lygis regione iki metų pabaigos gali pasiekti veik 10 proc. ribą, rodo „Bloomberg“ apklausos duomenys. Naujausiomis prognozėmis, nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje pasieks 8 proc., – beveik dukart daugiau nei ankstesniais metais.

Tuo tarpu „Goldman Sachs Group Inc.“ perspėjo, kad Azijos-Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos, kuris 2019 metais sudarė per 70 proc. pasaulio augimo, peržengė lūžio tašką birželį, kai regiono atsivėrimo tempai „iš esmės sulėtėjo“ ir iškilo rimtų iššūkių grėsmė.

„Nors ankstyvasis atsivėrimas daugelyje vietovių primena V formą, o trečiojo ketvirčio BVP augimas bus tvirtas, lyginant su labai silpnu augimu antrąjį ketvirtį, nuo šio momento padėties normalizavimasis greičiausiai sulėtės“, – teigia Andrew Tiltonas, banko „Goldman“ vyriausiasis regiono ekonomistas

Įmonių bankrotai

Įmonių sunkumai, susiję su pandemija, išlieka aštriabriauniai, ypač Jungtinėse Valstijose, kur per 160 bendrovių paskelbė bankrotą.

Nuo mažmenininkų iki restoranų bei fitneso centrų, bėdos užpuola ne vieną garsią bendrovę, tokias kaip „Hertz Global Holdings Inc.“, „J.C. Penney Co.“ ir „Ascena Retail Group Inc.“, kuriai priklauso drabužių tinklai „Ann Taylor“ ir „Lane Bryant“.

Liepos pabaigoje, daugiau nei pusei „Standard & Poor’s 500“ indekso įmonių paskelbus ataskaitas, pelno rodikliai, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, sumažėjo apie 33 proc., rodo „Bloomberg“ duomenys. „General Motors Co.“, „General Electric Co.“, „Starbucks Corp.“ ir „Nike Inc.“ yra vienos iš pirmųjų aukšto lygio bendrovių, paskelbusių apie nuostolius.

Įmonių vadovai taip pat pastebi įrodymų, esą paklausa JAV, birželį šoktelėjus COVID-19 atvejų skaičiui, silpsta. „Nors pirmieji atsigavimo ženklai mus skatino, pastarosios kelios savaitės rodo, kad trajektorija gali būti netolygi“, – praėjusią savaitę teigė „Bopeing Co.“ generalinis direktorius Davidas Calhoinas.

Darbo vietų karpymas

Vyriausybinių subsidijų bei programų dėka, daug mažiau Europos bendrovių subankrutavo. Tačiau pastarosiomis savaitėmis „Airbus SE“, „Commerzbank AG“ ir „Burberry Group Plc.“ buvo vienos iš pagrindinių įmonių, skelbiančių apie faktinius ar galimus personalo karpymus.

Penktadienį „Air France-KLM“ olandų padalinys pranešė per šiuos ir kitus metus panaikinsiąs 4 500-5 000 darbo pozicijų, nuo pilotų iki orlaivio įgulos bei antžeminių tarnybų. Pandemija pavertė niekais oro linijų pastangas grąžinti savo skolas.

„Kaip koks cunamis, visa koronos krizė dabar stačiai jas griauna, – telefonu kalbėjo KLM generalinis direktorius Pieteris Elbersas. – Paverkęs į pagalvę, stokis ir pradėk nuo nulio, – toks dabar kyla jausmas“, – sakė jis.