Žmogaus ir medžiagos šiluma
Suomija, Švedija ir Danija - jau daugiau nei penkiasdešimt metų skandinaviško dizaino lyderės. Kaimiškoji Šiaurės Europos tradicija, natūralių gamtinių medžiagų naudojimas ir paprastos formos - pagrindinės skandinaviškojo stiliaus charakteristikos.
Pasak Lietuvos dizainerių sąjungos atsakingojo sekretoriaus Jono Malinausko, tokį stilių suformavo racionalus skandinaviškas požiūris į aplinką. Atšiaurios klimato sąlygos ir protestantizmo ideologija iškėlė pagrindinę vertybę - darbą. Pramogoms ir laisvalaikiui čia laiko likdavo gerokai mažiau nei pietinėse šalyse. Todėl interjere vyrauja funkcinės, o ne reprezentacinės detalės. Baldas pirmiausia turi būti patogus ir praktiškas. Būtent dėl tokio požiūrio tobulėjo medžiagų apdirbimas, baldų konstrukcijos, jų pritaikymas, bet ne dekoro elementai.
„Žmogus turi jausti grynos medžiagos šilumą", - pabrėžia beveik visi skandinavų dizaineriai. Galbūt todėl šį stilių šiandien pamėgo miesto žmonės, ieškantys komforto, o kartu besiilgintys paprastumo bei natūralumo.
Sėkmės formulė
Malinauskas teigia, kad ilgalaikė skandinaviško dizaino sėkmė - ne įvairių dizainerių, o viso regiono valstybių kryptingos politikos rezultatas.
Po Antrojo pasaulinio karo Skandinavijos šalys ėmė save reprezentuoti kartu. Tuo laikotarpiu buvo aktualu palyginti pigūs baldai. Tarptautinėse parodose imamas populiarinti ir reklamuoti skandinaviškasis stilius.
Koncerno „Ikea" sėkmė yra bene iliustratyviausias pavyzdys. Ekonominės klasės baldai ir interjero elementai tapo populiarūs ne tik dėl puikios kokybės ir santykinai nedidelės kainos. Rinkai pateikiama ne tam tikri produktai, bet problemos sprendimai. Norint suderinti baldus, užuolaidas, šviestuvus nereikia klaidžioti po parduotuves. Vienoje vietoje galima išsirinkti idealiai derančius baldus, šviestuvus, net grindų dangas ir sienų apmušalus. „Tai skandinaviškas stilius žaliesiems", - reziumuoja Malinauskas.
Gerų idėjų kaina
„Living" skandinaviško dizaino salono interjero dizainerė Aušra Žvirblienė pasakoja, kad populiariausi skandinavų dizainerių darbų modeliai, sukurti dar XX amžiaus šeštąjį dešimtmetį, iki šiol sėkmingai gaminami, tiražuojami ir parduodami. Jie jau tapo klasika, savotiška aukštąja mada. Tokie baldai gaminami iš brangesnių medžiagų ir naudojant itin geros kokybės furnitūrą, todėl juos falsifikuoti vargiai įmanoma - tai tiesiog per brangu.
Tačiau šiuolaikinis skandinavų dizainas remiasi ne tik savo klasikų kūryba. Nauji originalūs produktai čia gimsta daug greičiau nei kinai išmoksta ir ima tiražuoti senus. Negi skandinavų dizaineriai gerokai gabesni už savo kolegas iš kitur? Pasak Malinausko, tai valstybinės dizaino politikos rezultatas. Gamtos išteklių neturtingos šalys investuoja į dizainą ir meną. Iki 2020 metų suomiai tikisi iš dizaino ir kultūros gauti iki 20 proc. vidaus produkto.
Demokratiška prabanga
„Šiandien skandinaviško stiliaus paradoksas - vizualinis demokratiškumas ir didelė kaina", - pažymi Malinauskas. Žvirblienė patikina, kad Lietuvoje skandinaviško stiliaus baldai yra prabangos prekė, kainuojanti tikrai nemenkus pinigus.
30 proc. ir daugiau garsaus gamintojo prekės vertės mokama už vardą. Skandinavų dizainas jį jau yra pelnytai išsikovojęs. Beje, pavieniai šių šalių dizaineriai nėra tokie žinomi, kaip visas jų kartu kuriamas stilius.
Pastaraisiais metais skandinaviškų baldų savikainą didina ir brangstanti darbo jėga. Tačiau prestižo sumetimais skandinavų gamintojai neperkelia gamybos už Europos ribų. Kylanti kaina tik didina šių gaminių vertę bei paklausą. Skandinaviškas stilius tapo ne tik mados ar verslo veiksniu, bet ir gyvenimo būdo dalimi. Tai ir alternatyva globalizacijos iššūkiams.
Juk baldas - tai ne tik daiktas, ant kurio sėdima, gulima, valgoma, bet ir kultūrinės, tautinės aplinkos dalis.
