Daug mokslinių tyrimų rodo, jog tiek vaikai, tiek suaugusieji yra linkę neigiamai vertinti žmones, turinčius antsvorio. Visuomenėje vyrauja nuostata, jog svorį galima kontroliuoti ir antsvoris sulyginamas su valios trūkumu. Pavyzdžiui, viename tyrime paauglės merginos buvo prašomos įvertinti kitų merginų nuotraukas pagal patrauklumą: merginos, turinčios antsvorio, buvo įvertintos žemiausiais balais.
Lietuva yra tarp labiausiai nutukusių Europos šalių
„Nutukimas yra sudėtinga kompleksinė liga. Nuo 1980 m. visame pasaulyje antsvorio ir nutukimo paplitimas padvigubėjo tiek, kad beveik trečdalis pasaulio gyventojų dabar priskiriami antsvorio ar nutukimo kategorijai. Dažniausiai nuo nutukimo kenčia moterys ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau nutukimo lygis padidėjo visų amžiaus grupių ir abiejų lyčių asmenų tarpe, neatsižvelgiant į geografinę vietovę, etninę priklausomybę ar socialinę ir ekonominę padėtį“, – teigia Chooi Yu Chung ir kiti bendraautoriai parašę mokslinį straipsnį „Nutukimo epidemiologija“.
Lietuva yra tarp labiausiai nutukusių Europos šalių ir patenka į 5-uką, prastesnė situacija tik Turkijoje, Maltoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje. Lietuvoje šiuo metu yra apie 20–24 proc. nutukusių suaugusių žmonių, rašoma naujausiame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrime.
Nutukimas yra liga
PSO antsvorį ir nutukimą apibrėžia kaip nenormalų ar per didelį riebalų kaupimąsi, kuris kelia pavojų sveikatai. Antsvoris sukelia daugybę sunkių sveikatos sutrikimų – širdies ir kraujagyslių ligas, antrojo tipo cukrinį diabetą, kepenų suriebėjimą ar net padidėjusią kai kurių onkologinių ligų bei nevaisingumo riziką. Pagrindinė nutukimo priežastis yra per didelio energijos kiekio gavimas iš maisto ir per mažas to kiekio suvartojimas. Paprastai sakant, valgoma per daug. Nutukimas yra nesveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo stokos pasekmė, žalojanti asmens fizinę sveikatą, socialinę, ekonominę bei psichologinę būklę. Nutukimas yra liga, kuri gali sukelti priešlaikinę negalią ir mirtį.
„Nutukimas yra viena iš ligų, kuri pakeičia visą organizmą ir pasireiškia išoriškai. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas – ligos, kurios nustatomos tam tikrais tyrimais, tačiau jų dažniausiai nematyti išorėje, o nutukimas pasireiškia išoriškai, sukeldamas diskomfortą“, – sako gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
Ar tai humoras, ar patyčios?
Žvelgiant su humoru galima prisiminti neseniai vykusios „Kitokie pasikalbėjimai“ laidos vedėjo Dominyko Klajumo pokalbį su Raimondu Šilansku. Laidos metu žiūrovams buvo parodyta didelio televizoriaus ekrane R. Šilansko nuotrauka. Tuomet D. Klajumas paklausė R. Šilansko, kelintų metų ši jo nuotrauka, o šis atsakė, kad šešerių metų senumo. Toliau judviejų dialogas skambėjo taip:
– Aš storas buvau, labai riebus, čia prieš koronavirusą, – papildė R. Šilanskas.
– Už mane vis tiek kūdesnis ir čia, – pasakė D. Klajumas.
– Tai tu iš bado ištinęs, – ironizavo R. Šilanskas.
– Ne nuo vandens mano kaulai stambūs, čia žanduose kaulai nuo vandens irgi, – atsakė D. Klajumas.
– Man labai patinka, kai mano draugelis 148 kg. svėrė, sako mano kaulai stambūs ir mano senelio kaulai stambūs buvo ir tėvo stambus buvo. Blem*a įsivaizduojate, o paskui pasirodo, kad įmanoma, numetė normaliai, dabar 87 kg. sveria, tvarkingai atrodo bachūras. O pasiaiškinimas kaulai stambūs, paprasčiausiai ryjat kurv*s, – replikavo R. Šilanskas.
Auditorijoje nuskamba žiūrovų juokas ir aplodismentai. Sprendžiant iš šio pasakojimo, galima daryti išvadą, kad žmonės yra linkę teisintis, jog nuo jų nepriklauso nutukimas, bet tikrai norint ir įdėjus pastangų, galima pasiekti labai gerų rezultatų, siekiant sulieknėti. Tačiau realybė gali būti kitokia, daug sudėtingesnė, nes iš tikrųjų nutukimo priežasčių yra įvairių, todėl nutukimo gydymo sprendimai gali būti kompleksiniai. Vertinant šį pokalbį, emocijos gali būti dvejopos – vieni žmonės įžvelgs patyčias, o kiti humorą.
Nutukimą lemia ir emocinė būklė
Pasak gydytojos dietologės Žanos Antonovos, žmogus, turintis antsvorio, neretai turi daug psichologinių, emocinių problemų, kurias linkęs slėpti. Psichologė Rūta Vyšniauskė pritaria, kad gėdos ir kaltės jausmai niekada neskatina pokyčių, tik verčia žmogų jaustis blogai, norėti užsidaryti, pasislėpti. Kai žmogus jaučiasi blogai, jo motyvacija rūpintis savimi dramatiškai krenta, nes jis nemyli savęs, nenori dėl savęs stengtis.
„Visi mes dėl įvairių stereotipų jaučiame nerimą, baimę dėl to, kaip apie mus bus atsiliepta, ar nepatirsime patyčių, nebūsime atskirti nuo tam tikros „tobulesnių žmonių“ grupės. Tai yra labai stiprūs išgyvenimai, prie kurių mes, suaugusieji, lyg ir pripratę, todėl ne visuomet suvokiame streso, kurį patiriame, blogos nuotaikos, kurią bandome kelti maistu, priežastis“, – sako VDU docentė dr. Jolita Vveinhardt.
Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit teigia, kad „viršsvoris ir nutukimas yra glaudžiai susiję su juos turinčiųjų emocine būkle. Beveik absoliuti dauguma pacientų, kurie kovoje su papildomais kilogramais pasiekia didesnio progreso, pripažįsta, kad jų kasdienėje veikloje atsiranda daugiau pasitenkinimo, ji klostosi sėkmingiau, o bendra gyvenimo kokybė neginčijamai pagerėja“.
Kitos nutukimo priežastys
Pasak Upadhyay JagritiI ir kitų mokslininkų, istoriškai žinoma, kad nutukimas reta turtingų žmonių liga, tačiau dabar situacija pasikeitė ir ši liga yra labiau paplitusi tarp žemesnių socialinių ir ekonominių bei mažiau išsilavinusių žmonių. Veiksniai, lemiantys nutukimo padidėjimą:
· Sumažėjęs fizinis aktyvumas;
· Padidėjęs sėslus gyvenimo būdas;
· Padidėjęs maisto suvartojimas, ypač kaloringo nesveiko ir skanaus maisto, patiekiamo vis didesnėmis porcijomis;
· Vaistų vartojimas, kurių šalutinį poveikis svorio padidėjimas;
· Genų paveldimumas.
Nutukimo padidėjimą greičiausiai lemia sudėtinga maisto ir aplinkos, fizinio aktyvumo, socialinių ir ekonominių bei genetinių veiksnių pokyčių sąveika. Nepaisant to, kad dauguma žmonių yra veikiami šių aplinkos veiksnių, ne visi žmonės tampa nutukę.
Vaikų nutukimas
Nutukimo ir antsvorio paplitimas didėja tiek suaugusiųjų, tiek vaikų populiacijose visame pasaulyje. Labiau tikėtina, jog vaikai, turintys antsvorį ar nutukimą, išliks nutukę ir vyresniame amžiuje. „Negana to, kad vaikai apkraunami mokykloje, tėvai, visai nepagalvodami, veda atžalą tai į vieną, tai į kitą protinės veiklos būrelį. O fizinio krūvio beveik nebegaunama. Dėl tokio disbalanso vaikai tampa psichiškai jautrūs, dirglūs, tuomet prasideda ir kitos rimtos ligos“, – sako Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
„Padidėjusią riziką turi vaikai, kurių šeimos nariai turi antsvorį ir/ar yra nutukę. Netinkami šeimos gyvensenos įpročiai (sveikatai nepalankus maitinimasis ir fizinio aktyvumo stoka) lemia per didelį vaikų kūno svorį. Dėl šios priežasties labai svarbu formuoti tinkamus gyvensenos įpročius ir rodyti pavyzdį vaikams. Siekdami geresnės sveikatos turime rūpintis visais gyvensenos elementais ir kasdien vadovautis trimis pagrindiniais principais: saikingumu, įvairumu ir subalansuotumu“, – sako Visuomenės sveikatos specialistė Ieva Drochnerytė.
Pasak Hanlon Erin ir kitų mokslininkų, daugybė veiksnių rodo, kad vaikų miego pagerinimas gali būti veiksminga vaikų nutukimo prevencijos ir gydymo strategija. Per pastaruosius 20–30 metų išaugus vaikų nutukimui, naktinio vaikų miego trukmė sutrumpėjo. Tyrimai rodo, kad mažiau miegantiems vaikams padidėja rizika nutukti.
Dažniau patyčias patiria nutukę vaikai
Per didelį kūno svorį turinčių vaikų psichinė sveikata yra prastesnė, jiems labiau būdinga žema savivertė, atskirties jausmas, liūdesys, depresija bei stresas. Šie vaikai dažniau patiria patyčias, yra diskriminuojami bendraamžių. Patyčios gali būti apibūdinamos kaip pakartotinis nepageidaujamas agresyvus elgesys, kurį daro bendraamžis ar jo bendraamžių grupė ir kuris susijęs su smurtu. Jas galima skirstyti į tris formas – žodines, santykines (pavyzdžiui, socialinė atskirtis) ir fizines. Nutukę vaikai ar paaugliai gali dažniau patirti patyčias dėl savo fizinės išvaizdos, nes nutukimas dažnai laikomas nekompetencijos, tingumo ir savidisciplinos stokos ženklu.
„Visų pirma tėvai, mokytojai ir medikai, bendraudami su vaikais ar suaugusiais žmonėmis, kurie turi antsvorio, turėtų negilinti nutukimo stigmos: nesmerkti, nesiekti įskaudinti, o aiškinti ir padėti. Į žmogų, kuris turi antsvorio ar serga nutukimu, dera kreiptis vartojant tinkamus žodžius“, – akcentuoja Ž. Antonova.
Nutukimas yra ligos procesas
Per daugelį metų nutukimas daugybę kartų buvo pripažintas kaip ligos procesas. Vienas iš susirūpinimą keliančių problemų, susijusių su nutukimo, kaip ligos proceso, žymėjimu, yra tai, kad kai kurie nutukę žmonės neturi jokių susijusių ligų rizikos veiksnių, nors jie gali būti stigmatizuoti. Šie vadinamieji sveikieji nutukę žmonės neturi jokių rizikos veiksnių, tokių kaip diabetas, dislipidemija (kraujo riebalų (lipidų) disbalansas), hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) ir t.t. Tačiau iš ilgalaikių tolesnių tyrimų matyti, kad pusei ar daugiau šių asmenų per savo gyvenimą išsivystys su nutukimu susijusios ligos, rašoma Pasaulio nutukimo federacijos pozicijos pareiškime.
Nutukimo prevencija ir gydymas dažnai ilgą laiką būna nesėkmingi (pavyzdžiui, elgesio intervencijos, kurių metu siekiama sumažinti suvartojamos energijos kiekį ir padidinti energijos sąnaudas) arba jos nėra prieinamos arba netinkamos daugumai nukentėjusių žmonių. Pasaulio nutukimo federacija laikosi pozicijos, kad nutukimas yra lėtinis, atsinaujinantis, progresuojantis ligos procesas, ir pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią ir kontroliuoti šią pasaulinę epidemiją.
Antro tipo cukrinis diabetas siejamas su nutukimu
Sarkopeninis nutukimas – lėtinė liga, kurios paplitimas visame pasaulyje didėja dėl palaipsniui senėjančios visuomenės, didėjančio nutukimo paplitimo ir gyvenimo būdo pokyčių per pastaruosius kelis dešimtmečius. Paprastai pacientai į gydymo įstaigas kreipiasi dėl nutukimo ir susijusių gretutinių ligų (pavyzdžiui, antro tipo cukrinio diabeto, nealkoholinės riebiųjų kepenų ligos, dislipidemijos, hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų) arba dėl nespecifinių simptomų, susijusių su sarkopenija (pavyzdžiui, nuovargio ir silpnumo). Dėl simptomų nespecifiškumo sarkopeninis nutukimas išlieka neįtariamas ir nediagnozuotas. Sumažėjusios raumenų ir padidėjusios riebalų masės priežastys – senėjimas, sėslus gyvenimo būdas, nesveiki mitybos įpročiai ir atsparumas insulinui bei uždegimas ir oksidacinis stresas yra tarpusavyje susiję, rašoma Polyzos Stergios ir kitų tyrėjų „Sarkopeninis nutukimas“ moksliniame straipsnyje.
Antro tipo cukrinis diabetas neigiamai veikia iš karto daugelį svarbių organizmo sistemų. Moksliniuose šaltiniuose taip pat pabrėžiamas ryšys tarp cukrinio diabeto ir depresijos, tikimybės nugriūti, didesnės kaulų lūžių tikimybės dėl mažesnio kaulų mineralinio tankio, mitybos sutrikimų, pažintinių funkcijų sutrikimo ir kt. Moksliniai šaltiniai teigia, kad pagyvenę asmenys, sergantys cukriniu diabetu, yra linkę į sarkopeninį nutukimą. Šis nutukimas apibūdinamas kaip fiziologinis sindromas, kai asmuo greičiau nei įprastai praranda raumenų masę ir tuo pat metu ją pakeičia adipocitai – riebalinio audinio ląstelės. Tinkamas fizinis aktyvumas, raumenų jėgos didinimas ne tik padidina organizmo energijos sąnaudas, bet ir sulėtina raumeninių ląstelių nykimo procesą bei jų pakeitimą riebaliniu audiniu. Tinkama fizinių pratimų terapija yra neabejotinai svarbi gydant cukriniu diabetu sergančius pacientus.
Koreliacija tarp nutukimo ir Alzheimerio ligos
Pasak Brien Phillipe ir kitų mokslininkų, visai neseniai nutukimo ir dietos sukelta metabolinė disfunkcija buvo nustatyta kaip rizikos veiksniai, sukeliantys įvairius neurologinius sutrikimus tiek centrinėje, tiek periferinėje nervų sistemose. Gausybė literatūros rodo, kad nutukimas yra susijęs su lengvu kognityviniu sutrikimu ir pakitusia hipokampo (smegenų dalies) struktūra bei funkcija, be to, egzistuoja tvirta koreliacija tarp nutukimo ir Alzheimerio tipo demencijos. Be to, daugelis pranešimų rodo, kad nutukimas turi įtakos tiek autonominiams, tiek somatiniams periferinės nervų sistemos komponentams.
Apibendrinant galima laikytis nuomonės, kad turėtų būti imamasi intervencijos į gyvenimo būdą, kurį sudaro mitybos pokyčiai ir padidėjęs aktyvumas, nes jis yra ir nebrangus, ir labai prieinamas.
