Jei kada googlinote ką nors apie nišinius kvepalus, nenustebkite, jei feisbuke imsite matyti reklamas, siūlančias įsigyti šių gaminių pigiau arba išmėginti juos „visiškai atitinkančių“ analogų.
Pradėkime nuo pastarųjų. Analogų pardavėjai bent nebando apgauti, kad parduoda originalą, bet čia visi pliusai ir baigiasi. Jų pagrindinis teiginys – neverta mokėti daugiau vien už vardą ar įpakavimą. Kartą viena pardavėja rašė man asmeniškai, tvirtindama, kad jų kvepalai turi „net 20 proc. parfumo“, išlaikymas tobulas, o kvapai visiškai tokie patys, kaip parduodami parduotuvėse. Tik įpakavimas skiriasi! O juk yra skirtumas – mokėti 20 ar 200 eurų.
Vis dėlto, nesvarbu, ką sakytų pardavėjai, tie analogai nei iš tolo neprimena to, ką mėgina atkartoti, o kartais jie taip nuvažiuoja į pievas, kad ima priminti atskirą savarankišką parfumerijos kūrinį. Tikrai esu uosčiusi analogų, kurie kvepėjo net visai neblogai, nors nieko panašaus nei į „Delina“, nei į „Erba Pura“. Net ne nišinių „Chanel“ kvapų jie nepriminė! Tad jei koks nors „analogiškas“ gaminys jums išties patiks, tai nereiškia, kad štai – pavyko pigiau išbandyti prabangius kvepalus. Ne, tai tiesiog visiškai kitas produktas, galbūt taip taupantis ant reklamos ir mėginantis dėmesį patraukti gerai žinomais pavadinimais.
Dar dažnesnės reklamos feisbuke – siūlančios įsigyti pačius populiariausius (kitaip tariant – pop nišos) kvapus už „žemiausią kainą“. Atrodo kaip puiki proga pigiau išmėginti tą stebuklingąją nišą? Tik atrodo.
Man, išvydus tokias reklamas, kyla vienintelė asociacija: iškart įsivaizduoju gatvėje prieinantį kokį vyriškį ilgu paltu, iš po skverno išsitraukiantį ir siūlantį pirkti kokį nors mobilųjį telefoną, peilių rinkinį ar dar kokį nors nežinia kokios kokybės ir nežinia iš kur gautą velnią. Taip ir su tais pigiau siūlomais kvepalais. Greičiausiai sumokėsite vis tiek sąlyginai didelę sumą, o įsigysite toli gražu nebūtinai originalią prekę. Dar gerai, jei bus pasistengta pavadinimą ant etiketės užrašyti teisingai (yra tekę matyti „Erba Pure“ (dar gerai, kad ne „Ambi Pur“) vietoj „Erba Pura“).
Kalbant apie populiarių kvepalų padirbinius – tai tikrai skaudi ir pyktį kelianti tema kvepalų mylėtojams. Nors kartais kvepalų „kopijos“ būna išties padarytos nevykusiai, su klaidomis etiketėse ir panašiai, tačiau yra ir tikrai ištobulėjusių padirbinėtojų – tuomet atskirti originalą nuo fuflo iš pirmo žvilgsnio nepavyks.
Vienas iš originalaus produkto požymių – speciali koduotė. Ant kiekvienos dėžutės ir buteliuko galima rasti tam tikrą koduką, kuris būtinai ant abiejų turi sutapti. Nors tikima, kad tai yra vienas svarbiausių originalumo indikatorių, teko girdėti, kad dabar jau sugebama suklastoti ir juos.
Dažniausiai padirbinį išduoda nelygiai užtrauktas celofanas ant pakuotės, nežymiai, tačiau besiskiriantys šriftai, asimetrija buteliuko detalėse ir t. t. Tokiu atveju, norint atpažinti klastotę, reikia labai gerai žinoti, kaip atrodo originalus gaminys. Pavyzdžiui, yra tekę matyti populiaraus prekės ženklo „by Kilian“ visai tikroviškai atrodančią klastotę, kurią išdavė tai, jog sukčiai susipainiojo ir įdėjo kvepalus į dėžutę, pagamintą pagal klaidingos kolekcijos stilistiką. Taip – reikia pažinoti net dėžutes, kad netektų užkibti ant padirbinėtojų kabliuko.
Beje, dažnai klaidingai manoma, kad jei kvepalai yra stiprūs ir laikosi labai ilgai – tai tikrai originalas, o jei ant odos pėdsako nelieka po kelių valandų, ko gero bus padirbinys. Iš tiesų „šleifas“ ir išsilaikymas – ne tas rodiklis, kuris atskleistų visą tiesą. Kartais klastotės kvepia daug intensyviau ir išlieka kur kas ilgiau negu originalai.
Ir visgi, kodėl tie fuflo tokie blogi? Kitas gal ir pasakytų – na, kas čia tokio, įsigyti padirbinį, jei atrodo ir kvepia taip pat? Bet ar taip pat kvepia rudai nudažyti miltai ir kokia Kopi Luwak kava? Taigi.
Padirbiniai niekada nekvepės taip, kaip originalai. Net jei viršutinės kvapų natos būna daugiau mažiau atitaikytos, sukčiai niekada nenukopijuos tikrojo originalo grožio – natų skleidimosi ant odos, kvapo pokyčio dienos eigoje ir kitų subtilių niuansų, pavadinkime tai kvapo aura, būdingų tik kažkuriam konkrečiam gamintojui.
Tad nenorint įsigyti dažytų miltų vietoj brangiausios pasaulio kavos, pati saugiausia priemonė – išjungti naivumą ir nesitikėti populiarių kvepalų, kainuojančių 200–300 eurų, nusipirkti už 50 ar 100 Eur. Parfumerijos gamintojai įprastai turi standartinę kainą savo kūriniams, kuri būna vienoda ar labai panaši tiek perkant tiesiai iš jų tinklalapių, tiek ir iš sertifikuotų atstovų. Tad jei jums pasiūlė nusipirkti tuos pačius kvepalus dvigubai pigiau – juk kyla įtarimas, kaip tai įmanoma?
Nespėliosiu, iš kur tie kvepalų originalumą „garantuojantys“ pardavėjai gauna savo prekes. Verčiau papasakosiu, kaip aukštosios parfumerijos iš tiesų įsigyti pigiau – nors paprasta ir greita gal ir nebus.
Iš tiesų, viskas priklauso nuo prekės ženklo, kurį išmėginti užsinorėjote. Dauguma prabangių kvepalų gamintojų dažniau ar rečiau pasiūlo akcijas (kartais net labai dosnias) – kokias, priklauso tik nuo pačių kūrėjų. Pavyzdžiui, italų gamintojai „Xerjoff“ neretai pasiūlo 10 ar 15 procentų nuolaidą savo klientams už kokią nors užpildytą apklausą, o kartais ir už nieką. O štai brangieji „Puredistance“ kartais pasiūlo įsigyti, pavyzdžiui, kurią nors bonkutę ir gauti dar vieną, mažesnę, – nemokamai.
Žodžiu, kiek skirtingų prekių ženklų – tiek skirtingų būdų pirkėjams pritraukti. Kai kurie specialius pasiūlymus pateikia ir tik kas pusmetį! Tad reikia apsiginkluoti kantrybe ir sekti dominančio kūrėjo naujienas, laukiant to išsvajoto pasiūlymo. Žinoma, yra ir tokių gamintojų, kurie akcijų nedaro išvis – tuomet nieko gudraus ir neišmąstysi, teks mokėti pilną kainą, nebent pagautumėte akciją kuriame nors sertifikuotų pardavėjų butike, nors jos irgi nėra dažnos. Nieko gudraus? Ne – bet užtat užtikrinta, kad gaminys nebus klastotė.
Dar vienas būdas įsigyti savo kvepiančią svajonę pigiau, apie kurį yra tekę girdėti, – pirkti kvepalus trečiosiose šalyse. Jose taip pat galima rasti daugelio gamintojų licencijuotus pardavėjus, prekiaujančius tais pačiais originaliais kvepalais už žemesnę kainą. Ji tokia būna dėl toje šalyje netaikomų vienokių ar kitokių mokesčių. Vis dėlto prisipirkti krūvos kvepalų ir parsivežti jų pigiai nepavyks – juk yra taikomi muitai, kiti mokesčiai, o dar pridėjus ir kelionės kainą, greičiausiai bendra suma gautųsi panaši, kaip ir perkant vietoje. Pati niekada šio būdo nebandžiau, tad galiu tik spėlioti.
Žinoma, dar visada yra ir duty free parduotuvės oro uostuose ar keltuose, tačiau čia nišos nelabai rasite.
Kaip bebūtų, įsigyti prabangių kvapų pigiau – misija įmanoma, tačiau, jei norite naktimis miegoti ramiai ir negalvoti, ar ant lentynėlės stovintis „Delina“ buteliukas – ne padirbinys, nuo tų, kurie siūlo įsigyti kvepalus dvigubai pigiau, siūlau bėgti kuo toliau.
