Sūrskis: Tai svaigins žmonių smegenis ne tik rašliava, bet ir alumi.
Mauzeris: Aš tai nepirksiu.
Sūrskis: Cha-cha-cha.. Kur tu dingsi, praščiokiška pele. Padarys bokalą po 50 centų, turės didžiausią tiražą ir leis sau putas.
Mauzeris: O, klausyk, Prunskienė kunigaikštienės regalijas gavo dėžėje nuo „utiugo“, tai kokioj pakuotėj regalijas gaus gubernatorius?
Sūrskis: Dvi galimybės yra – arba užantspauduotam vagone su apyniais arba kompiuterio dėžėj.
Mauzeris: Kokio kompiuterio?
Sūrskis: Kur nuo Sąjūdžio stalo dingo.
Mauzeris: Jo, neveltui sakoma, kad kas 15 metų žmogus turi keisti veiklos profilį.
Sūrskis: Jo, jo, jo, pabuvo 15 metų Respublika, dabar vėl bus Gubernija.
Mauzeris: Ne veltui žmogus tiek metų leido laikraštį ir rusų kalba. Žiūrėk, ir atsipirko.....
------------------------------------------------------------------------------------
Sūrskis: Tai va, Mauzeri, vat paradoksai stovi ant svieto, net gi sakyčiau ant margo svieto.
Mauzeris: Nu, nu ir kas čia pas jus stovi tokio margo?
Sūrskis: Virgilijų Alekną pripažino geriausiu Europos lengvaatlečiu.
Mauzeris: Koks jums paradoksas? Jis iš tikrųjų geriausias.
Sūrskis: Paradoksas yra šalia. Ir taip arti, kad net akis bado. Geriausias Europos lengvaatletis saugo prasčiausią Europos premjerą.
Mauzeris: Bet aš vis tiek nesuprantu, kokia čia lengvoji atletika? Sveria Virgis 140 kg, dar diskas – penketą kilogramų. Penkiasdešimtos išmieros sportbačiai dar po 3 kg.
Sūrskis: Nu jo, koks nors Kenijos bėgikas tai suprantu, kad lengvaatletis – 48 kg ir pats sudarytas iš trijų komponentų – kojos, plaučiai ir dantys.
Mauzeris: O, žiūrėk, tokia mintis man šovė – ieško socdemai Braziui pamainos, tai ko nepaimt Virgilijaus Aleknos ant premjero. Žmogus ramus, solidus, kaip mėgsta sakyti politologai „išlaikytas“.
Sūrskis: Nu jo, ir ant apsaugos sutaupytumėm. O, bet, tačiau netiks Virgis. Anas dopingo nevartoja (spragtelna į gerklę), o be šito politikoj su Viktoru koalicijos nesudarysi.
Mauzeris: A jo, iš disko metikų premjeru gali būti tik vengras Fazekašas. Žmogus nebrokija dopingo (spragtelna), suktas ir garbingo amžiaus, bo jau neprasisioja, kai reikia.
Sūrskis: Ai, palaukim prezidento rinkimų, tada reikės drūto kandidato kovoti su Prunskiene. Vis tiek gi moteriškė nenusiramins.
-----------------------------------------------------------------------
Mauzeris: Nežinau, Sūrski, kažkaip šiauliečiai nepatriotiškai elgiasi. Pasiūlė mieste pastatyti paminklą Adamkaus šlepetėm.
Sūrskis: Labai logiškas šitas pasiūlymas, laukiau šito pasiūlymo, savalaikis pasiūlymas.
Mauzeris: Tai, klausyk, politologe, būkim turtingi bet teisingi. Šlepetės - tik metafora, jokių Šiauliuose šlepečių nebuvo.
Sūrskis: Mielas mano puspeli kvailiuk...., t.y. puskvaili peliuk. Geležinio Vilko iš tikrųjų Gediminas irgi nesapnavo, tai ką, dabar turim nugriaut Gedimino pilį, o Vilniaus įkūrimo datą skaičiuoti pagal Senojo Testamento kalendorių?
Mauzeris: Nu, matyt, taip...negalim daryt. Čia gi...čia
Sūrskis: Jeigu netikėtume gandais ir metaforom, tai nebūtų nei Vilniaus įkūrimo, nei Paksiaus apkaltos, nei Abonento skandalo. O dabar šiauliečiai pasistatys metaforines Adamkaus tapkes. Per kažkiek metų ši vieta taps lankoma kaip Kopenhagos undinėlė ar Briuselio myžniukas.
Mauzeris: Nu gal iš tikrųjų aš čia be reikalo taip rimtai užsipuoliau tapkininkus. Turės kur nusifotografuoti jaunieji, turės kur nunešti gėlių sąjūdžio kovų veteranai, turės kur mėtyt monetas užsienio turistai.
Sūrskis: Jo, ir neieškokim čia tikslumų. Pavyzdžiui, Saulės mūšis buvo? Buvo, o vieta netiksli. Šlepečių nebuvo? Nebuvo, o vieta tiksliai žinoma.
Mauzeris: Taip, bet kokiu atveju ši metafora gerokai pigesnė, negu Valdovų rūmai.