Jungtiniuose Arabų Emyratuose apie keliones į kosmosą svajojama beveik nuo pat valstybės įkūrimo. 1976 m. vasarį, praėjus penkeriems metams nuo Sutartinio Omano valstijų suvienijimo, šeichas Zayedas bin Sultanas Al Nahyanas susitiko su trimis „Apollo 17“ misijos įgulos nariais. Astronautai parodė tuo metu JAE prezidentu buvusiam šeichui Zayedui mėnulio uolienos fragmentą ir erdvėlaivio modelį. Išliko nespalvota fotografija, kurioje matomi prie įmantraus kavos staliuko susėdę astronautai, aiškinantys prezidentui, kaip veikia erdvėlaivis.
Tačiau įgyvendinti šeicho sumanymus karalystėje pradėta siekti tik po jo mirties 2004 m. Po penkerių metų JAE viceprezidentu, o po kelių metų ir ministru pirmininku tapus milijardieriui šeichui Mohammedui bin Rashidui Al Maktoumui Dubajuje kilo statybų bumas, pritraukęs užsienio bankininkų ir įmonių vadovų, norinčių pasinaudoti palankia mokesčių sistema ir reglamentų politika. Tuometiniai valstybės valdovai nusprendė, kad kosminės technologijos padėtų JAE sumažinti priklausomybę nuo naftos ir pagerinti šalies tarptautinę reputaciją. 2006 m. šeichas M. Maktoumas įkūrė vėliau jo vardu pavadintą kosminį centrą (Mohammed Bin Rashid Space Centre arba MBRCS). Po trejų metų centre pademonstruotas daugiausiai korėjiečių darbo palydovas „DubaiSat 1“. 2013 m. sukurtas „DubaiSat 2“ – šį kartą abi valstybės darbus pasidalijo po lygiai, o po dar penkerių metų JAE savarankiškai sukūrė palydovą „KhalifaSat“.
Tuo metu JAE net neturėjo kosmoso agentūros, tačiau 2014 m. vasarą buvo įkurta kosmoso agentūra UAESA ir tuo pačiu paskelbtas tikslas iki 2021 m. gruodžio 2 d. nugabenti zondą į Marso orbitą. Pasak šeicho M. Maktoumo, tokia misija užtikrintų, kad Arabų pasaulis užims lyderio poziciją plečiant žmonijos žinias. O. Sharafas tapo projekto vadovu, o S. Amiri – 200 JAE akademikų ir mokslininkų komandos moksline vadove. Jie išsikėlė tikslą sukurti erdvėlaivį, pavadintą „Al Amal“ („Viltis“), kuriuo būtų galima mažiausiai dvejus metus tirti Marso atmosferos pokyčius. Nustatytas laikotarpis pasiekti tikslą buvo gąsdinančiai trumpas. Paprastai tokiai sudėtingai misijai reikėtų skirti mažiausiai dešimtmetį. Be to, paleidimui tinkamiausias laikotarpis, kai Žemė ir Marsas labiausiai priartėja vienas prie kito, būna tik kas dvejus metus, o kelionė trunka septynis mėnesius, todėl vienintelė tinkama akimirka paleisti zondą – tai kelios savaitės nuo 2020 m. liepos vidurio.
Vėliau H. Mansouri visą gyvenimą siekė tikslo patekti į kosmosą. Daugelis pirmųjų astronautų iš pradžių buvo pilotai, tad H. Mansouri taip pat tapo pilotu – mokėsi kariniame koledže ir išmoko pilotuoti F 16 naikintuvus, tada įgijo instruktoriaus kvalifikaciją ir tapo aviacijos pasirodymo komandos nariu. Jo kambaryje eskadrilės būstinėje kabėjo nespalvota šeicho Zayedo ir „Apollo“ įgulos nuotrauka.
Pirmajame JAE astronautų programos etape iš 4 000 kandidatų išrinkti 95. Po dar kelių etapų liko tik devyni – grupelė branduolinės fizikos specialistų, inžinierių, pilotų ir gydytojų. Vieną 2018 m. rugpjūčio vakarą H. Mansouri paskambino MBRCS generalinio direktoriaus pavaduotojas Salemas Al Marri ir po įžangos (kuri tęsėsi taip ilgai, kad H.ؘ Mansouri jau ėmė galvoti, kad jam nori mandagiai pasakyti, jog jo neišrinko) pranešė puikią naujieną. Prie jo prisijungti ir tapti rezervo astronautu turėjo ir kariuomenės inžinierius Sultanas Al Neyadi. Į jų mokymus buvo įtrauktos trijų dienų išgyvenimo pratybos laukinėje Kazachstano gamtoje. „Mačiau juos po pratybų, – nusijuokęs prisimena S. Marri. – Na, ten buvo šalta. Jie dvokė sudegusia mediena ir buvo paišini nuo dūmų.“
Tris dienas prieš pakilimą H. Mansouri teko telefonu pasikalbėti su Sultanu bin Salmanu bin Abdulazizi Al Saudu – vyras jam padėkojo už tai, kad šis jį įkvėpė. H. Mansouri erdvėlaivio krovinyje buvo 30 grįžus į Žemę pasodinti skirtų arabinių algarobų sėklų, jo šeimos brangenybių ir žaislų bei liofilizuotų maisto produktų iš JAE. Jam įdomi buvo kiekviena kosmose praleista akimirka – sutrikęs viršaus ir apačios pojūtis, vaizdas pro langą šalia gulto, vandens lašeliai nulinėje gravitacijoje. „Eiti į tualetą – visiškai kitoks potyris“, – kikendamas pasakoja jis. Būdamas orbitoje jis atliko 16 eksperimentų ir rinko duomenis apie mikrogravitacijos poveikį genams, ląstelių augimui ir sėklų daigumui. Be to, surengė pirmąjį turą po Tarptautinę kosminę stotį arabų kalba – jo įrašas vėliau transliuotas internete. Paskutinę parą erdvėlaivyje jis miegojo tik pagal reglamentus privalomas keturias valandas, kad nieko nepraleistų. Grįžęs namo astronautas tapo didvyriu.
O dabar JAE sutelkė dėmesį į „Al Amal“ misiją. 1497 kg sveriantis stačiakampis 2,9 m aukščio aliuminio zondas, prie kurio pritvirtintos trys besisukančios sulankstomos saulės baterijų plokštės, į pakilimo aikštelę Japonijoje atkeliavo balandžio mėnesį – dėl pandemijos jis atsiųstas keliomis savaitėmis anksčiau nei planuota. Jei misija bus įvykdyta sėkmingai, UAESA taps penktąja kosmoso agentūra, pasiekusia Marso orbitą. Zonas siųs į Žemę vaizdus ir kitus duomenis, kurie bus nemokamai teikiami mažiausiai 200 tyrimo įstaigų visame pasaulyje. Pasak agentūros generalinio direktoriaus Mohammedo Nassero Al Ahbabi, toliau planuojama sukurti kosminę stotį, pradėti kosminį turizmą ir iki 2117 m. įkurti koloniją Marse.
Tyrimus organizacijai „Amnesty International“ Persijos įlankoje atliekantis Devinas Kenney teigia, kad JAE bandymai susidaryti atviros valstybės įvaizdį tėra „pasauliui skirta rinkodaros strategija“. „Jei šalyje ne kaip įmanydami girsite dailias, įmantrias, brangias ir pažangias bei pinigus siurbiančias technologijas ir gerėjantį šalies įvaizdį, o pateiksite konstruktyvios ir teigiamų pokyčių siekiančios kritikos, sulauksite didelių nemalonumų – jus gali net nukankinti“, – pridūrė jis. (JAE užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovo biuras į prašymus pakomentuoti neatsakė).
Nuo 2015 m. kovo JAE ir Saudo Arabija prisijungė prie netikro Sultano bin Salmano bin Abdulazizo brolio ir Saudo Arabijos de facto valdovo princo Mohammedo bin Salmano vadovaujamos arabų valstybių koalicijos, vykdančios intervencijas į žiaurų pilietinį karą Jemene. Šis konfliktas – viena didžiausių pasaulio humanitarinių krizių, kurioje jau žuvo 100 000 žmonių, o milijonams prireikė paramos. Nevyriausybinės organizacijos „Armed Conflict Location & Event Data Project“ duomenimis, arabų valstybių koalicijos vykdytos oro atakos taikėsi į vestuvių šventes, ligonines, mokyklų autobusus, žvejų laivus bei mečetes, o jose žuvo maždaug 8 000 civilių. Pasak Jungtinių Tautų, Jemeno sąjungininkų pajėgų ir arabų valstybės koalicijos sulaikyti karo belaisviai buvo kankinami, prieš juos naudotas seksualinis smurtas.
Kai MBS vadinamas princas Mohammedas bin Salmanas 2017 m. būdamas 31 erių perėmė kasdienį Saudo Arabijos valdymą, jis stengėsi susidaryti modernaus reformatoriaus įvaizdį. Svarbiausia jo siekių dalis buvo planas „Vision 2030“, kuriuo norima diversifikuoti ir vystyti karalystės ekonomiką. Jis suteikė moterims leidimą vairuoti, susilpnino moterims privalomą vyrų globėjų sistemą, leido rengti koncertus abiejų lyčių žmonėms ir išvyko į draugiškumą pademonstruoti turėjusį turą po JAV. Tačiau tuo pačiu metu MBS siuntė į kalėjimą politinius priešininkus ir varžovus bei aktyvistus – tarp jų ir tuos, kas reikalavo suteikti moterims teisę vairuoti, be to, tęsė karinę kampaniją Jemene. O 2018 m. spalį šalies konsulate Stambule žudikų komanda uždusino ir gabalais supjaustė Saudo Arabijos vyriausybę kritikavusį žurnalistą Jamalą Khashoggi. JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad susidoroti su žurnalistu paprašė princas (jis tai neigia, tačiau tikina, kad prisiima atsakomybę už nužudymą).
Po J. Khashoggi nužudymo praėjus vos trims mėnesiams, karališkuoju įsakymu įkurta Saudo Arabijos kosmoso agentūra. Jos vadovu tapo dešimtmetį turizmo ministerijai vadovavęs princas Sultanas bin Salmanas Al Saudas. Naujos jo pareigos apima operacijų vykdymo priežiūrą ir Mohammedo bin Salmano pradėtų kosminių iniciatyvų koordinaciją su bendradarbiais JAV, Rusijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Su Sultanu bin Salmanu Al Saudu susitikau balandžio mėnesį Rijade. Didžiuliam technologijų centrui, pavadintam Karaliaus Abdulazizo mokslo ir technologijų miestu (King Abdulaziz City for Science and Technology arba KACST) vakarinėje sostinės dalyje jau buvo pastatytos didžiulės ir vis besiplečiančios patalpos, tačiau kosmoso agentūra būstinės dar neturėjo, tad princas dirbo nenaudojamoje Karaliaus Salmano neįgalumo tyrimų centro (King Salman Center for Disability Research) dalyje. Ant sienos kabėjo nuotrauka iš kosmoso su Mėnulio horizontu bei Žeme ir joje aiškiai įžiūrima Saudo Arabija. Nuotrauka padaryta Kinijos misijoje „Chang’e 4“, prie kurios prisidėjo ir KACST.
Princas kalbėjo taip, kaip kalba žmonės, nepratę, kad juos pertraukinėtų. Jis išvardijo daugybę Saudo Arabijos gyventojų privalumų („inovatyvūs“, „labai šiuolaikiški“, „nepaisant to, ką galima išgirsti ar pamatyti, iš tiesų labai plataus akiračio“) ir ilgesingai kalbėjo, kad norėtų praleisti metus Pietų Amerikoje. Jis papasakojo, kad vasarą planuoja 10 dienų prisijungti prie sunkiai pasiekiamose vietose skraidančių pilotų operacijos ir kad trokšta vėl sutikti garsųjį JAV pilotą Chucką Yeagerį, kuriam kažkada spaudė ranką. Jis papasakojo, kaip prieš 17 metų tarpininkavo šeimų konflikte ir pranašavo, kad vieną dieną Saudo Arabija laimės futbolo pasaulio čempionatą.
Tačiau kalbėdamas apie kosmoso agentūros planus surimtėjo. Į kosmosą iškeliaus ir daugiau Saudo Arabijos piliečių, teigė jis. Jis mano, kad svarbu įkvėpti šalies jaunuolius, tačiau nori, kad dalyvautų ir mokslininkai. „Ką iš to gaus šalis? Labai svarbu, kad viskas nebūtų vien tam, kad galėtume patriotiškai pamojuoti vėliava“, – kalbėjo jis. Dėl to jis planuoja įkurti kosmoso įmonę. „Mes norime tapti inkubatoriumi. Manau, kad bet kuri ko nors pasiekti norinti šalis privalo kaip įmanoma labiau padėti savus verslus kuriantiems žmonėms.“ Tokios mintys puikiai atspindi privačios skrydžių į kosmosą pramonės idėjas, jog startuolių kultūra ir jų teikiamos galimybės gali pasitarnauti visai žmonijai – be to, puikiai dera ir su Saudo Arabijos „Vision 2030“ planu.
Kartais teigiama, kad Saudo Arabijos kosminė programa, kaip ir JAE kosminė programa, skirta tam, kad būtų galima nuslėpti tamsiąsias valstybių puses. Buvusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ir tyrimų organizacijos „Brookings Institution“ vyresnioji mokslinė bendradarbė Tamara Cofman Wittes teigia, kad nesvarbu, ar platinamos mėnulio nuotraukos, ar kalbama apie pakrantėje planuojamą pastatyti „išmanųjį miestą“ Neomą – dideli technologijų projektai Saudo Arabijos vyriausybei iš dalies skirti tam, kad „sudarytų įvaizdį, jog šalis pažangi ir žvelgianti į ateitį ir taip pritrauktų investuotojų“. Ji priduria, kad konferencija apie Neomo miestą Rijade surengta netrukus po J. Khashoggi nužudymo (Saudo Arabijos vyriausybės ryšių su užsienio spauda biuras į el. laišką su prašymu pakomentuoti neatsakė).
Taip pat vis aiškėja, kad kosminė galia atliks didelį vaidmenį kovojant dėl karinio dominavimo Persijos įlankoje. Per keletą pastarųjų metų Irano palydovų programą ištiko keletas nesėkmių, pavyzdžiui, kartą raketa sprogo pakilimo aikštelėje, tačiau balandžio mėnesį Tehranas paskelbė, kad šaliai pavyko į orbitą iškelti pirmąjį karinį palydovą. JAE nusipirko įmonės „Thales“ sukurtų aukštos rezoliucijos karinių stebėjimo palydovų – teigta, kad jie skirti saugoti šalies sienas. Man kalbantis su UAESA generaliniu direktoriumi N. Ahbabi šis pareiškė, kad kosmosas – tai „ketvirtoji galios sritis“. Du jo patarėjai nepatogiai pasimuistė kėdėse, atsikosėjo ir nukreipė pokalbio temą.
O Sultanas bin Salmanas atsisakė kalbėti apie du stebėjimo palydovus, kuriuos, kaip žinoma, Saudo Arabija pakėlė į orbitą 2018 m. bei galimą karinį kosmoso technologijų panaudojimą. Atstovas spaudai į prašymus pakomentuoti taip pat neatsakė.
Nepaisant politikos Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų kosminių programų dalyviai tiki, kad jų darbas skirtas tik daryti mokslinius atradimus ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. Grįžęs iš Tarptautinės kosminės stoties H. Mansouri po devynių dienų apsilankė Abu Dabyje pas šeicho Zayedo sūnų princą Mohammedą bin Zayedą Al Nahyaną. Princas atsinešė „Soyuz“ raketos modeliuką ir paprašė – galbūt H. Mansouri galėtų paaiškinti, kaip jis veikia, ir taip papozuoti tokiai pačiai nuotraukai, kokioje 1976 m. nufotografuotas jo tėvas su JAV astronautais?
Jiedu prisėdo prie prašmatniojo staliuko – H. Mansouri teigia, kad tai buvo nuostabiausia jo akimirka jo gyvenime. Vėliau padarytą nuotrauką jis kartu su senąja įkėlė į „Instagram“. „Vakar stebėjome pasaulio pasiekimus... O šiandien pasaulis stebi mūsų pasiekimus, – parašė jis. – Šeicho Zayedo ambicijos padeda kurti istoriją.“
