Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas “į darbą paleido” jam pavaldžias profesines sąjungas. Mokytojų profesinė sąjunga verčia švietimo ir mokslo ministrą socialliberalą Algirdą Monkevičių.
Kiek anksčiau profsąjungiečiai “šokinėjo” ir aplink socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.
Įtakingas medikų klanas, su pasislėpusiu J.Oleku už nugaros, mosuoja ir virš sveikatos apsaugos ministro Konstantino Romualdo Dobrovolskio galvos. Matyt, vargiai jam padės net klanui atnašaujamos aukos - parašas po peticija nuversti naujoviškai mąstantį Medicinos fakulteto dekaną.
Kartu akivaizdu, kad socialdemokratų puolamiems ministrams užvis brangiau kėdės. Jie suvokia, kad padėti gali nebent “raumeningas partijos užnugaris”. Todėl V.Blinkevičiūtė ir K.R.Dobrovolskis prieš ketvertą savaičių tapo NS nariais.
Tiesa, Gediminas Kirkilas, LSDP Informacijos centro vadovas, teigia, kad partijos vadovybė nėra kritiška socialliberalų ministrų atžvilgiu. Girdi, kitokią nuomonę dėl šių ministrų turį tik paskiri LSDP nariai.
Vis dėlto J.Olekas nėra eilinis partijos narys.
Dar vienas faktas liudijantis, kad LSDP nejuokais ruošiasi prezidento rinkimams - mėginimas persivilioti kai kuriuos socialliberalus, liberalus ir net kitas “besiblaškančias dūšias”. Štai, prieš keletą savaičių į Seimo LSDP frakciją perbėgo liberalas Juozas Raistenskis.
Tiesa, G.Kirkilas neigia žiniasklaidos atskleistus faktus, kad jie vilioja kitų partijų narius. “Nieko neverbuojame, nors norinčiųjų tapti mūsų partijos ar frakcijos Seime nariais, esama. Keletas liberalų, nusivylusių dėl partijos skilimo, norėtų ateiti pas mus. Bet šis noras yra tik iš jų pusės, - tikino G.Kirkilas. - Ir nesutinku, kad mes mielai priimame perbėgėlius. Kad žinotumėt, kokie vyko debatai, kai norą tapti mūsų frakcijos nariu pareiškė J.Raistenskis. Ir tai jį priėmėme vien dėl to, kad jis visąlaik buvo artimas kairiosioms idėjoms”.
Vis dėlto liberalas politologas Algirdas Gricius, kadaise buvęs LDDP narys, įžvelgia štai ką: “NS pozicijos provincijoje gerokai stipresnės nei LSDP. Socialliberalai turi daugiau merų, vicemerų. Ir tų rajonų, kuriuose socialliberalų merai ir vicemerai dirbo gerai, žmonės, suprantama, būsimuose savivaldos, o ir prezidento rinkimuose, balsuos už NS kandidatus, - dėstė A.Gricius. - Taigi LSDP, matyt, ir stengiasi patraukti savo pusėn kai kuriuos populiarius provincijos socialliberalus”.
Politologė Jūratė Novagrockienė priduria, kad jai visiškai nekelia nuostabos toks LSDP elgesys. Mat dar prieš Seimo rinkimus jie mėgino prisikalbinti į partiją kai kurias visuomenėje žinomas asmenybes.
Tiesa, galima kalbėti ir dar apie vieną aplinkybę, kuri gali skatinti LSDP gausinti frakciją Seime. Galbūt jie galvoja apie tai, kaip vieniems sudaryti parlamentinę daugumą tuo atveju, jei socialliberalai, nusivylę didžiuoju koalicijos partneriu mėgintų jį keisti kitu.
G.Kirkilas sako, kad žiniasklaidos spėliojimai apie jų partijos mėginimą vieniems sudaryti parlamentinę daugumą nerealūs. J.Novagrockienė taip pat sako, kad šitai veikiausiai socdemams vargiai pavyktų - nes, norint vieniems sudaryti daugumą, reiktų persivilioti net keliolika parlamentarų.
Tačiau LSDP siekis gausinti frakcijos gretas, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mindaugo Jurkyno, gali būti susijęs ir su noru stiprinti savo, kaip “liaudies partijos” įvaizdį. O ir stipresnės pozicijos parlamente, pasak jo, leistų mažiau atsižvelgti į partnerius socialliberalus bei taip sustiprinti savo politinę įtaką.
M.Jurkynas pastebi, kad LSDP norą būti keliom galvom didesniais nei partneriai NS, liudija ir socdemų susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio sprendimas atleisti iš Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto vadovo pareigų Kęstutį Bartkevičių ir jo vieton skirti socialdemokratą Sigitą Dobilinską.
Kita vertus, akivaizdu, kad kol kas realiausiu LSDP pretendentu į prezidentus laikomas premjeras Algirdas Brazauskas tikrai netrokšta antrą kartą bristi į tą patį vandenį. J.Novagrockienė įsitikinusi, kad nors A.Brazauskas yra itin savarankiška asmenybė, jo aplinkos poveikis, ar dalyvauti dar kartą prezidento rinkimuose, būsiąs neabejotinas. “A.Brazausko svyravimas ar beverta kandidatuoti dar vienai kadencijai aiškintinas tuo, kad jis jau pasiekė karjeros viršūnę. Jis buvo jau ir Ministrų tarybos pirmininkas ir prezidentas - užėmė visus aukščiausius politinius postus. Ir natūralu, kad tiek pasiekus, atrodytų, ką jau čia begali dar pasiekti, - pabrėžė J.Novagrockienė. - Bet tereikia prisiminti, kaip A.Brazauskas nenorėjo tapti ir premjeru. Jis atsikalbinėjo. Ir, matyt, tik spaudžiamas aplinkos nusprendė grįžti į politiką”.
M.Jurkynas taip pat sako, kad jam visiškai logiškai atrodytų A.Brazausko apsisprendimas nebekandidatuoti. “Pirmiausia, taip galvoti verčia jo paties pareiškimas, kad kandidatuoti privers nebent tik žemės drebėjimas. Tokį galvojimą stiprina ir 1997 m. spalį jo išsakyta mintis, kad laikas užleisti vietą jaunosios kartos politikų plejadai, - dėstė M.Jurkynas, - Tačiau ir vėl, prisiminus A.Brazausko retorinius išsisukinėjimo ir net melavimo viražus, prieš tampant premjeru, nenustebčiau, kad jis eilinį kartą deklaruoja savo poziciją, kurią lengvai gali keisti. Akivaizdu, socdemai ieško kito kandidato savo gretose, kuris galėtų pakeisti A.Brazauską. Bet, jei tokio neras, panašu, kad A. Brazauskas kels savo kandidatūrą”.
A.Gricius įsitikinęs, kad A.Brazausko svita stumia jį kelti kandidatūrą, nes esama ne vieno norinčio užimti premjero vietą. Pagaliau, jo manymu, patyrę socialdemokratai suvokia, kad net, jei dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus atsisakytų kandidatuoti dar vienai kadencijai, ir susiskaldę dešinieji susivienytų bei jau pirmame ture paremtų vieną kandidatą, didelė tikimybė, kad dešiniųjų kandidatas laimėtų rinkimus. Tuo tarpu, jei dalyvautų A.Brazauskas, dešiniųjų šansai gerokai apmenktų.
Vienas kairiųjų ideologų G.Kirkilas dažnai išsako kitokią nuomonę nei dauguma partijos narių. Dėl A.Brazausko kandidatavimo dar vienai kadencijai jis taip pat turi savitą požiūrį. LSDP “propagandos ministras” įsitikinęs, kad A.Brazauskui neverta dar kartą kautis dėl rūmų Daukanto aikštėje. Tokią poziciją G.Kirkilas ketina išdėstyti artimiausiame partijos tarybos posėdyje. Kartu jis neslepia, manąs, kad LSDP neturi kelti bendro kandidato su NS.
“Galvoju, kad mąstau strategiškai, modeliuodamas, kokie procesai vyksta Lietuvoje ir kokius būtina priimti sprendimus. Todėl manau, kad artėjant prezidento rinkimams mūsų partija turi pirmiausia siekti keleto tikslų. Tai yra: išsaugoti valdančiąją daugumą, Vyriausybę, sustiprinti savo pozicijas savivaldybėse ir žymiai geriau pasirodyti vietos valdžios rinkimuose bei sėkmingai pasirodyti prezidento rinkimuose, - aiškino G.Kirkilas. - Mūsų lyderis A.Brazauskas turi didelį autoritetą visuomenėje ir jis tikrai savarankiškai priims sprendimą ar dar kartą dalyvauti rinkimuose. Tačiau, jei jis apsispręs nebekandidatuoti, tai dabar yra pats tinkamiausias momentas ieškoti naujo lyderio. Juk reikia žiūrėti į priekį, turime surasti lyderį, kuris ateityje galbūt taps ir LSDP vadovu. Gal jam ir nepavyktų laimėti šių prezidento rinkimų, bet jis skleistų mūsų idėjas”.
G.Kirkilas sako, kad NS negali spausti jau pirmame ture remti jų kandidatą A.Paulauską. Mat dar prieš pasirašant LSDP ir NS koalicinį susitarimą, abi partijos sutarė, kad artėjant prezidento rinkimams, nė viena pusė nerems kitos su tokiais ultimatumais. G.Kirkilas neslepia, kad jau artimiausiame LSDP tarybos posėdyje bus kalbama apie savo kandidato kėlimą prezidento rinkimuose. Kartu, pasak jo, visiškai logiška, kad jie pasirašytų susitarimą su socialliberalais remti vieni kitų kandidatą antrame rinkimų rate.
Nei NS pirmininko A.Paulausko, nei paprastų socialliberalų toks LSDP sprendimas, panašu, netenkina. Ir štai kodėl. Pirmiausia, A.Paulauskas, pralaimėjęs 1997 m. prezidento rinkimus, liko politikoje ir ėmėsi burti savą partiją tik todėl, kad galvoja apie tai, kaip jam dar sėkmingiau pasirodyti 2002 m. rinkimuose. Tuo tarpu, kai kurie socialliberalai neslepia, kad esama nemažai norinčių užimti A.Paulausko vietą partijoje. Girdi, tokių ambicijų turįs tiek Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai artimas atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis, tiek kiti vadinamieji “korporatai”. Jie esą nori didinti savo įtaką valstybėje, pasinaudodami Naująja sąjunga. Suprantama, kad jei “korporatų” atstovas liktų vadovauti valdančiajai NS, po to, kai A.Paulauskas taps prezidentu, korporacijos įtaka sustiprės ne tik Vakarų Lietuvos regione. Dėl to “korporatai”, matyt, gausiai rems A.Paulauską prezidento rinkimuose.
Tuo tarpu, A.Paulauskas, svajodamas apie rūmus Daukanto aikštėje, šaltinių NS teigimu, gerai suvokia, kad jei LSDP neparems jau pirmame ture, jo šansai išeiti į antrą ratą nesiekia ir 50 proc. Ypač, jei kairiųjų balsai išsibarstytų tarp A.Brazausko ir A.Paulausko.
G.Kirkilas taip pat neslepia manąs, kad į antrą ratą tikrai nepateks du kairiųjų atstovai. Dėl “Baltųjų rūmų” antrame rate kausis dešiniųjų ir kairiųjų kandidatai.
Be to, manoma, kad LSDP mėgins savo pozicijas stiprinti pasinaudoję Kazimieros Prunskienės bei Kazio Bobelio parama. Tiesa, K.Bobelis sakė, kad kol kas su juo apie tai socialdemokratai nieko nekalbėję.
Tuo tarpu socialliberalams nelieka nieko kito, kaip tik sukti galvą, kaip “priversti” LSDP remti A.Paulauską jau pirmame rate.
“Veido” duomenimis, “pilkuoju kardinolu” vadinamas Seimo, o dabar ir NS pirmininko A.Paulausko pavaduotojas Artūras Skardžius jau užsiminė kai kuriems kolegoms turįs planą, kaip atšaldyti socdemus. Pirmiausia galvojama pervilioti LSDP rėmėjus. Už tai, žinoma, jiems greičiausiai bus pažadėti kai kurie aukšti postai valstybės valdomose įmonėse ir įstaigose.
LSDP, netekusi kai kurių finansinių rėmėjų, turėtų gerokai mažesnius šansus.
“Ir kuo labiau artės rinkimai, tuo labiau ryškės krizė, - sako J.Novagrockienė. - Prezidento rinkimų kampaniją, žinoma, išaštrins tas problemas, kurios nekeltų tiek keblumų kitu laikotarpiu”.