Pirmadienį (gegužės 11d.) 22:23 val. buvo iškastas blokas Nr. 630 000. Bitkoino algoritme įrašytos 2 ar 3 eilutės kodo, kurios ir lemia, kad kas 210 000 blokų įvyksta padalijimas (angl. halving arba halvening). Vienu sakiniu tai reiškia, kad kiekvieną dieną naujų bitkoinų į rinką bus išleidžiama dvigubai mažiau, kasėjų pajamos potencialiai krenta ir bitkoino „savikaina“ auga.
Satoshi Nakamoto sukūrė bitkoiną po 2008 metų finansinės krizės. Jis matė, kad pastovus pinigų spausdinimas neišvengiamai veda prie vis didėjančio globalaus kredito bei stiprėjančių ekonominių krizių, todėl pasauliui reikia naujo tipo pinigų. Turinčių visas gerąsias aukso savybes, tačiau šiuolaikiškų.
Tokių, kuriais būtų paprasta transportuoti, naudotis internetu, lengva atsiskaityti mažomis sumomis, bet jie turėtų ir auksui būdingų savybių – būtų reti (angl. scarcity) ir nepadirbami, taip pat nebūtų kontroliuojami kažkurios valstybės arba korporacijos. Bitkoinų „padalijimas“ ir yra įvykis, įkūnijantis šią Satoshi idėją – tai momentas, nuo kurio mažėja naujų bitkoinų kūrimas. Jis primena, kad (panašiai kaip aukso kiekį nusako fizika), bitkoinų kiekį nustato matematika. O tai daug patikimiau negu žmonių valdomi doleriai ir eurai. Ir netgi kiek saugiau nei auksas – pavyzdžiui, verslininkas Elonas Muskas yra užsiminęs, kad tyrėjai kosmose rado keletą auksinių asteroidų ir tik laiko klausimas, kada ir kas jį parskraidins į žemę. Kaip tai paveiks aukso kainą?
Paslaptyje norėjęs likti bitkoinų kūrėjas žinomas kaip Satoshi Nakamoto sukūrė šią kriptovaliutą kaip dovaną žmonijai, o ne saujelei išrinktųjų.
Pirmiausia, kas yra „blokas“? Tas paslaptingasis Nr. 630 000? Kai kažkas perveda bitkoinus iš vienos piniginės į kitą, įvyksta transakcija. Tos transakcijos turi būti „patvirtinamos“: patikrinama, ar teisinga kriptografija, ar niekas nebandė sukčiauti ir naudoti tų pačių bitkoinų kelis kartus ir pan. Patikimam transakcijų rikiavimui jos „pakuojamos“ į blokus. Blokas vidutiniškai patvirtinamas kas 10 minučių, bet tai gali trukti ir 2 minutes, ir 20.
Bitkoino „kasėjai“ kuria, tikrina ir tvirtina šiuos blokus. Už darbą jie gauna dviejų dalių atlygį: mokestį už transakcijas ir visai naujų bitkoinų. Būtent jiems „skaudžiausias“ bitkoinų padalijimas, nes po jo uždarbis (naujais bitkoinais) už tą patį darbą sumažėja perpus.
Mums visiems svarbesnė ekonominė įtaka to kaip matematika ir algoritmai reguliuoja naujų bitkoinų patekimą į rinką.
Pandemija: kiek prispausdinsime pinigų?
Įdomu pasižiūrėti kiek naujų dolerių bei eurų atsiranda apyvartoje kiekvienais metais.
Per 2019 metus ECB atspausdino (kalbame apie banknotus) 84.000.000.000 (84 milijardai) eurų. 2020 metų pradžioje turėjome 1.274.000.000.000 (1.2 trilijonai) „popierinių“ eurų – t. y. per metus atspausdinome apie 7 procentus naujų pinigų.
Kalbant apie JAV, situacija dar įdomesnė. Nuo 2009 metų popierinių dolerių (atspausdintų banknotų) kiekis padvigubėjo nuo 800.000.000.000 iki 1.790.000.000.000 (1.79 trilijonai). Tačiau elektroninių dolerių yra kol kas daugiau, šiuo metu jų turime apie 17.5 trilijono! Tik per 2020 metus „prispausdinta“ virš 2-jų trilijonų dolerių, t.y. dolerių kiekis jau padidėjo 15 procentų tik šiemet!
Prisidengus pandemijos krize, valstybės į ekonomiką gali įlieti dar daugiau naujų pinigų (ES, JAV, Kinija, Rusija...).
Ką tai reiškia mums? Laikui bėgant vis stipriau augančią infliaciją, nusivylimą ir mažėjantį pasitikėjimą „tradiciniais“ pinigais.
Bitkoino modelis
Bitkoinas yra kriptovaliuta su ribotu kiekiu bitkoinų, galinčių kada nors atsirasti apyvartoje. Tuo jis labai skiriasi nuo dolerio arba euro ir yra daug labiau panašus į auksą – jo kiekis yra ribotas, iš viso gali būti 21 milijonas bitkoinų ir niekad, niekad gyvenime nebus daugiau.
Pagalvokime kartu, kaip keistųsi mūsų ekonomika, jei mes žinotume, koks baigtinis skaičius dolerių ar eurų gali būti atspausdintas? Kiek politikai galėtų manipuliuoti biudžetais? Kas būtų su paprastų žmonių santaupomis, kurios yra linkusios nuvertėti?..
Bitkoino modelis yra „anti-infliacinis“: iki paskutinio padalijimo bitkoino infliacija siekė apie 2 procentus, dabar – apie 1 procentą. Tai reiškia, kad ateityje už vieną bitkoiną, kaip ir už auksą, galima bus nusipirkti daugiau, nei galima šiandien.
Kai kuriuos ekonomistus tai gąsdina, nes, jų nuomone, infliacija skatina ekonomiką. Kiti priešingai, mano, kad dabartinė sistema veda prie vis stiprėjančių krizių.
Investuotojų karuselė
Padalijimas yra susijęs su kintančiais investuotojų lūkesčiais – vieni tikisi staigaus kainų šuolio, kiti nėra tokie optimistai.
Iki padalijimo bitkoino kasimas buvo pelningas, kai kriptovaliutos kaina siekė apie 6000 dolerių, po padalijimo kasimo savikaina gali viršyti 9000 JAV dolerių.
Mano nuomone, po padalijimo bitkoino kaina gali net šiek tiek kristi – tokią išvadą darau analizuodamas ankstesnius grafikus. Po padalijimo bitkoino kaina kurį laiką krenta, bet maždaug po pusmečio ar po metų (nuo šio įvykio) įvyksta staigus šuolis. Kainos kreivė šauna į dangų. Kasėjai tikrai nepardavinės bitkoino žemiau savikainos.
Nieko nuostabaus, kad net krizės akivaizdoje akcijų kaina pradėjo augti. Pasak kultinio investuotojo Ray Dalio, „Cash is Trash“ (ang. „grynieji yra šiukšlės“). Tad investuotojai perka perspektyvių bendrovių akcijas, investuoja į auksą ir vis daugiau žmonių – atkreipia dėmesį į bitkoiną.
Kasimo ateitis
Po paskutiniojo pasidalijomo rinkoje buvo paskleista gandų, kad kasėjai sustabdys veiklą ir tai paralyžiuos bitkoino cirkuliaciją. Būkite ramūs – naujus bitkoinus kasime iki 2140 metų. Visgi, prognozuojama, kad 98 procentai jų kiekio bus iškasta per artimiausius dešimt metų. Manoma, kad vėliau kasėjai galės pragyventi vien tik iš transakcijų mokesčio.
Lietuvoje „kasėjų“ bendruomenė yra nedidelė. Norint kasti bitkoiną reikalingi du pagrindiniai dalykai: kuo pigesnė elektros energija ir speciali kompiuterinė įranga (jos nepanaudosi niekam kitam), kuri spręsdama matematines užduotis, tvirtina blokus bei kovoja dėl bloko atlygio (naujų bitkoinų).
Kas atsitiks, jei dalis kasėjų tiesiog nuspręs nebekasti?..
Yra toks terminas kaip „sudėtingumas“ (angl. Network Difficulty), kuris apibūdina, kaip sunku kasti bitkoiną. Pradžioje buvo labai lengva, vėliau sudėtingumas augo. Žmonių, kurie investavo į kasimą, šiuo metu yra gerokai daugiau ir įrangos, kuri atlieka kasimą, gerokai daugiau negu 2017 metaų gruodį, kai kaina pasiekė 20 tūkstančių JAV dolerių už bitkoiną. Tai tik rodo, kaip stipriai žmonės tiki bitkoinu.
Jei visgi pasitrauktų stambi „žuvis“, bitkoino kasimo sudėtingumas gal šiek tiek palengvėtų. Bet pats bitcoin tinklas tikrai nesustotų ir jokia katastrofa tikrai neįvyktų.
P.S. Šį kartą po padalijimo kasti bitkoinus vis dar pelninga ir tik vos 6% kasėjų įrangos buvo išjungta. Prieš savaitę paskelbtos spaudos žinutės kurios pranašavo vos ne tinklo žlugimą eilinį kartą nepasitvirtino.
