Haroldas dar suko galvą ir analizavo visiškai neįprastą situaciją bei galimas jos pasekmes, o taip pat – kokios paramos reikėtų prašyti ar tikėtis, kai vieną dieną balandžio pradžioje jam paskambino buhalteris ir informavo, kad į įmonės, turinčios du objektus, sąskaitą jau yra pervesta beveik 50 tūkst. svarų neatlygintina vyriausybės parama, kurią įmonė gali panaudoti savo nuožiūra ir už tai niekam neprivalo atsiskaityti. „Visai neblogai!“ – tyliai šyptelėjo Haroldas, bet galvosūkių puokštė dėl to nesumažėjo. Mėnesio pabaigoje jo įmonės sąskaita pasipildė dar keliomis dešimtimis tūkstančių svarų vyriausybės paramos. Šiais pinigais Haroldas savo darbuotojams išmokėjo kovo mėnesio atlyginimus.
Koncertus atšaukti, o kur dėti vyną?
Haroldo džiazo klubas nėra didelis: kai publika gerokai susispaudžia, ten telpa iki 400 žmonių. Spyna pakabinta, klubas uždarytas. Gaila įdirbio, nes kai kuriuos atlikėjus į tokį mažą miestuką ir klubelį nėra taip lengva prisikviesti, bet ką padarysi – suplanuotus koncertus teko atšaukti.
Buvo uždarytas ir netoliese esantis restoranas. O ką daryti su jau atidarytais vyno buteliais, atkimštomis alaus statinėmis, pieno pakuočių stirtomis šaldytuvuose, jau pagamintais desertais ir šviežiais kepiniais? Kai dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų, tai pinigai įšaldyti, bet uždaryti buteliai gali ramiai palaukti geresnių laikų, o ką daryti su greitai gendančiais produktais? Buhalteris suskaičiavo, kad į kanalizaciją ir šiukšlių konteinerius iškeliavo produktų už 20 tūkst. svarų.
Archaiško mokesčio nauda
Balandžio pirmą savaitę premjero Boriso Johnsono vyriausybės skirti pinigai Haroldui padėjo padengti visas einamąsias išlaidas už elektros energiją, draudimą, alkoholinių gėrimų licencijas ir kitus dalykus.
Dėl šios paramos Haroldui, kaip ir kitiems smulkiems verslininkams, nereikėjo nei piršto pajudinti, nes vienkartinę 10–25 tūkst. svarų paramą smulkiems verslams šalies vyriausybė balandžio pradžioje skyrė savo iniciatyva. Į šią paramos gavėjų kategoriją pateko parduotuvės, kavinės, restoranai, sporto klubai, SPA paslaugų centrai ir kiti smulkūs verslai. Finansinės paramos dydis buvo apskaičiuojamas individualiai ir išskirtinai britiškai. Faktiškai ji buvo skirta ne specifiniam verslui ar jo rūšiai, o nekilnojamojo turto (NT) objektui, kuriame įsikūręs verslas. Visi verslai Britanijoje moka labai specifinį NT mokestį (angl. business rates). Jis mokamas vietos savivaldai. Tai dar iš XIX a. atkeliavęs archaiškas mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas pagal turimų langų plotą. Šis mokestis dažnai ir pagrįstai kritikuojamas. Pavyzdžiui, jūs turite mažą biurą su dviem darbo vietomis, bet su didele vitrina. Jūs mokėsite gerokai daugiau, nei belangiame pusrūsyje esanti didelė kirpykla arba gilyn į pastatą nusidriekęs restoranas su nedideliu langeliu greta durų.
Taigi, ta finansinė parama buvo apskaičiuota konkrečiam NT objektui ir priklausė nuo sumokėto minėto mokesčio dydžio. Pinigai atkeliavo tiesiai į sąskaitą iš kurios verslas moka minėtąjį NT mokestį. Tačiau tos įmonės, kurios mokesčiui mokėti nėra sudariusios tiesioginio debeto sutarties, o kiekvieną pavedimus daro pačios, paramai gauti turėjo pateikti savo kompanijos pavadinimą, įmonės registracijos duomenis ir sąskaitos numerį. Ir viskas. Svarbu ir tai, kad už šią vyriausybės paramą verslui nereikia atsiskaityti, o ją gavo ir tos įmonės, kurios dėl patirtų nuostolių, nusprendė visiškai nutraukti veiklą. Tačiau buvo sąlyga: reikėjo vykdyti veiklą iki kovo 21 d.
Darbuotojai privalo likti namuose
Balandžio pabaigoje mažojo verslo įmonių sąskaitas papildė dar viena porcija vyriausybės paramos. Ji buvo skirta darbo vietoms išlaikyti. Gavęs ją, Haroldas 30-čiai savo darbuotojų sumokėjo atlyginimus už kovą. Jo įmonėje atlyginimai mokami kas savaitę. Visi darbuotojai, esantys vadinamosiose atostogose (angl. furlough) gauna 80 proc. savo ankstesnio atlyginimo. Ši finansinė parama skirta tam, kad darbdaviai išlaikytų esamus darbuotojus. Jei nebus nuspręsta kitaip, ši vyriausybės patvirtinta schema galios iki birželio, bet atlyginimas negali viršyti 2,5 tūkst. svarų per mėnesį.
„Ši parama yra ypatingai svarbi, nes mano versle didžiausias išlaidas sudaro darbuotojų atlyginimai, – sako Haroldas. – Kadangi atlyginimus moku kas savaitę, darbuotojams parašiau laišką ir paklausiau, ar visi galės palaukti kelias savaites kol atkeliaus vyriausybė parama. Iš visos komandos pinigų skubiai reikėjo dviem, tai jiems sumokėjau iš įmonės lėšų“.
Verslininkas akcentuoja svarbų niuansą: šią paramą gaunantys darbuotojai privalo laikytis karantino taisyklių ir būti namuose, todėl jis negali dirbti taip, kaip kai kurie kiti jo kolegos. Pavyzdžiui, kai kurios mažos kavinės Londone pašalino stalelius ir tapo savotiškomis parduotuvėlėmis, kurios prekiauja praktiškai tuo pačiu asortimentu, bet tik išsinešimui.
O štai savarankiškai dirbantiems žmonėms (angl. self-employed) pasisekė labiau: jie gali pretenduoti ir į minėtąją paramą, ir tuo pat metu dirbti papildomą darbą.
Nefunkcionuojančiam verslui svarbus ir nuomos mokestis. Dalis miestelyje smulkiojo verslo nuomojamo nekilnojamojo turto priklauso bažnyčiai. Su bažnytinio nekilnojamojo turto valdytojais vyko aktyvus miestelio verslininkų „susirašinėjimas“ per spaudą. Galų gale jiems pavyko įtikinti savininką ir jie dviem mėnesiams yra atleisti nuo nuomos mokesčio. Tačiau šiuo požiūriu Haroldui pasisekė tik iš dalies, nes jo verslai įsikūrę pastatuose, priklausančiuose privatiems asmenims. Po karštų derybų restorano pastato savininkas leido verslininkui 3 mėnesius nemokėti nuomos mokesčio, o štai kitas, džiazo klubo pastato savininkas, vis dar nesukalbamas.
Parduoti socializaciją bus nelengva
Pavasaris užima vis tvirtesnes pozicijas ir saulė vis aktyviau budina 70 tūkst. gyventojų turintį Harogeito miestelį. Smulkusis verslininkas Haroldas, žvalgydamasis po prekybinę gatvę, akivaizdžiai mato, kad saulė ir šiluma yra ir kvietimas, ir raginimas, kuriam žmonės sunkiai gali atsispirti. Nors karantinas dar neatšauktas, tačiau anksčiau faktiškai mirusiose miestelio gatvėse ir viešosiose erdvėse pastebimai daugėja gyvybės.
Pusę Haroldo klientų sudaro studentai, daugiau kaip trečdalį – vietos gyventojai ir tik 15 proc. – turistai. Pastarųjų dalis turi didelį potencialą augti, nes nuo Londono iki Harogeito – tik maždaug valanda kelio traukiniu. Šis jaukus istorija alsuojantis miestelis garsėja tradiciška angliška arbata, kuri yra patiekiama su skounsais (angl. cream tea), ir turkiškomis voniomis. Harogeite vyksta meno ir literatūros festivaliai.
Bet kol kas parduotuvių, kavinių, pabų, meno galerijų vitrinose vis dar karaliauja tamsa, o ant durų kabo dažniausiai ranka ant balto popieriaus lapo parašytas pranešimas „We are closed“. Verslas drausmingai laukia žinių iš No.10 – taip sutrumpintai Britanijoje vadinama premjero rezidencija.
„Verslui svarbiausia žinoti, kokios bus naujos žaidimo taisyklės. Aš parduodu socializaciją – staliukai ir viduje, ir lauke išrikiuoti taip, kad sunku išvengti fizinio kontakto. Todėl, jeigu bus leista dirbti tik lauke ir nurodyta laikytis tam tikro atstumo tarp staliukų, dirbti ir uždirbti bus tikrai labai sunku“, – prognozuoja Haroldas.
Verslininkas netrykšta dideliu entuziazmu, nes po karantino teks grįžti ne į įprastą rutiną, o į new normal pasaulį. Kita vertus, dėl to labai ir nepergyvena. Veikiau priešingai – jis yra pasiruošęs prisitaikyti prie naujų sąlygų, nes yra patenkintas bei laimingas, kad sunkiausiu metu sąžiningai mokesčius mokėjęs verslas nebuvo paliktas likimo valiai. Be jau minėtos finansinės paramos paketų, Britanijos vyriausybė metė dar kelis gelbėjimo ratus: atidėjo PVM, socialinio draudimo ir pelno mokesčius, o minėtąjį NT mokestį (angl. business rates) 2020–2021 metams apskritai panaikino.
Specialiai Delfi Plius Violeta Bagdanavičiūtė iš Londono.
