Daugelis draugų teigia, kad pastarąsias kelias savaites bendraudami su kolegomis taip pat patyrė įtampos akimirkų. Nieko nuostabaus – juk daugelis dirbame naujomis ir ne itin geromis sąlygomis. Be to, patiriame nepaprastai didelį stresą ir nerimą. Nežinome, kokia ateitis laukia mūsų darbo vietų, įmonių ir ekonomikos.
Pasak Grinsbore įsikūrusio Šiaurės Karolinos universiteto Bryano verslo ir ekonomikos mokyklos asocijuotosios vadybos profesorės Briannos Caza, visa tai sudaro puikias sąlygas kilti įtampai. Kartu su bendraautoriais peržiūrėjusi 300 mokslinių tyrimų, kuriuose aptariami darbiniai santykiai, jų problemos ir santykių gerinimas, ji padarė išvadą, kad „kilusi išorinė įtampa gali pasireikšti ir bendradarbių santykiuose“.
Deja, kai situacija įtempta, visiškai pamirštame užuojautą, teigia Stanfordo universiteto užuojautos ir altruizmo tyrimų ir mokymų centro tyrėja Monica Worline. „Kilus didžiuliam stresui, naudojamės sau būdingais ir gerai įsitvirtinusiais apsaugos mechanizmais, ir mums sunku suvokti, kad elgtis galima ir kitaip. Manome, kad mes teisūs, o kiti klysta, – paaiškina ji. O toks elgesys geriau sutarti su kolegomis nepadeda. – Taip nesąmoningai sugadiname santykius su aplinkiniais ir sukeliame dar daugiau kančių.“
Tačiau dabar gerumo ir rūpesčio kitais pamiršti nereikėtų, net jei tai daryti skatina mūsų pačių smegenys. „Labai svarbu rasti būdų išlikti supratingiems net ir tada, kai patiriame didelę įtampą“, – teigia M. Worline. Kartu knygą „Awakening Compassion at Work“ („Kaip pažadinti užuojautą darbe“) parašiusios M. Worline ir Jane Dutton atliko mokslinius tyrimus ir priėjo išvadą, kad užuojauta kitiems koreliaciniais ryšiais susijusi su pasitenkinimu darbu ir manymu, kad jis prasmingas. Tačiau kaip atrasti savyje empatijos ir ją parodyti bendradarbiams, kai jūsų kognityviniai ištekliai išsekę?
Štai ką man papasakojo M. Worline ir B. Caza.
NEPAMIRŠKITE, KAD TURITE PROGĄ UŽMEGZTI GILESNĮ RYŠĮ.
B. Caza ir jos bendraautoriai atlikdami tyrimus pastebėjo, kad „santykių problemų gali sukelti daugelis dirgiklių, o įtampa gali kilti daugeliu būdų“, tačiau „šiais sunkiais laikais yra ir galimybė megzti tvirtesnius ryšius. Kai įvyksta krizė, atsiranda proga ką nors pakeisti į gera“, – paaiškina ji. O dėl to, kad ši krizė pasaulinė, ji vienaip ar kitaip atsiliepė visiems.
SUPRASKITE, KAD KILUS STRESUI VISI ELGIAMĖS SAVAIP.
Vienas bendradarbis pasidalijo straipsniu, kuriame aptariama, kaip krizė sukelia įtampą vedybiniame gyvenime – jis taip pat gali padėti suprasti, kodėl problemų kyla darbiniuose santykiuose. Santykių ekspertė Esther Perel straipsnyje teigia, kad žmonės su stresu dažnai kovoja skirtingai. Vieni nori gauti kaip įmanoma daugiau informacijos ir praleidžia valandų valandas „Twitter“ platformoje arba skaito vieną straipsnį po kito, o kiti gaunamą informacijos kiekį nori apriboti. Kai kas nurodymo laikytis atokiau nuo kitų žmonių laikosi griežtai (pavyzdžiui, aš), o kai kas elgiasi lanksčiau. Be to, kai kurie kolegos prisiima daug darbo, nes užsiėmę jaučiasi geriau, o kitiems tuo tarpu sunku sutelkti dėmesį ir susidoroti su krūviu.
Be to, B. Caza teigia, kad skiriasi ne tik mūsų kovojimo su stresu metodai, bet ir aplinkybės. Ne visi jūsų kolegos krizės pasekmes patiria vienodai.
STENKITĖS KITŲ ELGESĮ INTERPRETUOTI PALANKIAI.
Tiek M. Worline, tiek B. Caza sutaria, kad turint omenyje, jog jūs ir jūsų kolegos į stresą reaguojate skirtingai, vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti – tai palankiai interpretuoti kitų žmonių elgesį. Jei gausite trumpą laišką, nemanykite, kad jį parašęs žmogus susierzino arba elgiasi nemandagiai. Verčiau įsivaizduokite, kad jis neturi laiko ir todėl nespėjo parašyti visų įprastų mandagybių.
M. Worline teigia, kad tai padaryti sunku. „Kai kyla krizė, savo aplinką interpretuojame kitaip. Mūsų pačių skausmas ir kančia atrodo didžiulė ir pamirštame, kad kiti taip pat patiria tokį patį ar net didesnį stresą. Kitų poreikiai ir kančios mums dažniau atrodo pernelyg didelės ir galime imti galvoti: „Aš niekuo negaliu padėti“ arba „Tai jų problema, o ne mano“.
PRIPAŽINKITE, KAIP JAUČIATĖS.
Nesutarimų ir nuoskaudų galite išvengti aiškiai pasakydami, kaip šią akimirką jaučiatės. Pavyzdžiui, B. Caza pataria paaiškinti bendradarbiams, kad kartais norėsite pabūti vieni, ypač jei viskas keičiasi per greitai. Galite pasakyti: „Dabar patiriame daug nerimo ir streso, tad duokite man šiek tiek laiko viską apgalvoti.“ Savo jausmus aptarkite plačiau, negu aptartumėte įprastai, ir atsargiau rinkitės žodžius bei stenkitės rasti tinkamą toną.
SUPRASKITE, KAD BENDRADARBIŲ ASMENINIS GYVENIMAS DABAR SVARBUS IR JUMS.
Dėl to, kad patirdami stresą dažnai atsiribojame nuo kitų žmonių kančių, galite imti galvoti, kad, pavyzdžiui, jums visai nesvarbu, jog jūsų bendradarbis turi du vaikus ir neturi auklės. „Galbūt prieš dvi savaites jo vaikai nedarė įtakos jūsų darbui ir jo darbo rezultatams, – paaiškina M. Worline. Tačiau dabar daro. – Pripažinkite, kad dėl susidariusios padėties kolegų šeimyninis gyvenimas tapo svarbus ir jums.“ Ji siūlo galvoti taip: „Žmonės iš prigimties geri ir stengiasi iš visų jėgų.“ Užuot pykę, kad bendradarbį vis nutraukia atėję vaikai, pagalvokite, kaip galėtume bendradarbiauti kitaip. Kaip galite dirbti lanksčiau, kad savo darbus galėtų atlikti visi?
NELYGINKITE KANČIŲ.
Kai žmonės pasiskundžia savo problemomis, vienas iš dažniausių dabar socialiniuose tinkluose matomų komentarų būna toks: „Džiaukis, kad nedirbi ligoninėje.“ Pasak M. Worline, tokie palyginimai gali būti „siaubingai žeminantys“. „Žmonės klaidingai mano, kad padeda kitiems pažvelgti iš platesnės perspektyvos, tačiau iš tiesų stresą ne sumažina, o tik prideda paniekos ir kaltės jausmo, kuris skausmą dar paaštrina.“ Pasak M. Worline, kančios formų būna įvairių, o „norint užjausti negalima imti vertinti, ar kitų skausmas svarbus.“