Karantinas paralyžiavo veiklą
Kaip „Delfi“ sakė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, kaip Lietuvoje, taip ir kitose šalyse su karantino paskelbimu kai kurie verslai užsidaro, kiti tuo metu dirba ir net turi didesnių užsakymų. Todėl darbuotojai, esantys ir norintys toliau dirbti užsienyje, anot jos, tam turi galimybių.
„Jei kuris projektas užsienyje užsidaro, įmonės siūlo kitas darbo vietas kituose užsienio projektuose. O visiems darbuotojams, kurie buvo pareiškę norą grįžti į Lietuvą karantino metu, asociacijos įmonės stengėsi padėti saugiai grįžti namo“, – sako A. Maldutytė.
Kai kurių įdarbinimo agentūrų veiklą šalyje paskalbtas karantinas itin paveikė. „Baltic Union“ vadovė Ieva Valutytė pasakoja, kad įmonė sumažino darbuotojų krūvį, o dalis darbuotojų pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis.
„Pokyčiai buvo greiti ir paralyžiuojantys veiklą, nes kaip tik pirmosiomis karantino dienomis turėjome suplanuotas intensyvias darbuotojų atrankas Pabaltyje, kurias teko atšaukti arba atidėti dėl paskelbto karantino“, – dėsto I. Valulytė.
Teikia pagalbą dirbantiems lietuviams užsienyje
Tuo metu kita tarptautinė įdarbinimo agentūra „Qbis“ veikia ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir Portugalijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Ispanijoje bei Rumunijoje, todėl įmonė patyrė mažiau apribojimų.
„Kiekviena šalis yra priėmusi skirtingus sprendimus, pavyzdžiui, skrydžiams iš Rumunijos į Olandiją jokie apribojimai nėra taikomi, o Vengrijos atveju galima išvykti pateikus darbo sutartį ir t. t.“, – aiškina „Qbis“ darbuotojų atrankos vadovas Ričardas Tenenė.
Kalbėdamas tik apie Lietuvą jis pridūrė, kad pasikeitimai, be abejo, jaučiami, nes žmonės negali keliauti.
„Šiuo metu mūsų komanda, ko gero, kaip ir didžioji dalis Lietuvos įmonių, dirba nuotoliniu būdu. Mes savo darbą matome kaip pagalbą Olandijoje ir Vokietijoje esantiems žmonėms ir stengiamės operatyviai pateikti naujausią ir aktualiausią informaciją apie pakitimus kiekvienoje šalyje. Taip pat raginame visus esančius bėdoje ir neturinčius darbo ar gyvenamosios vietos kreiptis, nes net ir šiuo sunkiu metu galime pasiūlyti įvairių darbų Olandijoje ir Vokietijoje“, – pažymi jis.
Dėl karantino lietuviai namo negrįžta
Kaip pastebi R. Tenerė, šiuo metu situacija Olandijoje ir Vokietijoje yra panaši: turizmo sektoriuje darbų nėra, bet maisto pramonėje bei kai kuriose logistikos įmonėse užsakymų ir darbų srautas yra gerokai padidėjęs. Anot jo, maistą ir siuntinius pristatančiose įmonėse darbuotojų poreikis yra išaugęs keliolika kartų. Tiesa, panašiai kaip ir Lietuvoje.
„Šiuo metu Olandijoje populiariausia prekė internete yra badmintono raketės. Žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, tad ieško galimybių, kaip galėtų praskaidrinti savo laisvalaikį. Galima taip pat paminėti, kad įmonėse, prekiaujančiomis sodo reikmenų prekėmis, užsakymų skaičius taip pat gerokai padidėjęs“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovas.
„Qbis“ darbuotojų atrankos vadovas pažymi, kad sezonas jau prasideda, ir žemės ūkyje pastebimai trūksta darbuotojų, o naujiems žmonėms atvykti yra sudėtinga.
„Kiekvieną dieną įvairiais kanalais bendraujame su Lietuviais esančiais Olandijoje ir Vokietijoje, panikos tikrai nėra. Žmonės šiuo metu tampa sėslesni, rečiau keičia darbus ir yra nusiteikę pozityviai.
Daug grįžtančiųjų dėl karantino tikrai nepastebėjome. Iš atnaujintos informacijos matome, kad tai yra iki 10 proc. Dauguma darbuotojų lieka ir toliau dirba“, – tikina Ričardas Tenenė.
Sezoniniai darbuotojai nespėjo išvažiuoti
„Baltic Union“ vadovė priduria, kad sezoniniai darbuotojai net nespėjo išvažiuoti, o jau užsienyje ilgiau gyvenantys asmenys ir turintys nuolatinius kontraktus liko ir laikosi toje valstybėje nustatytos karantino tvarkos.
Tuo metu, kaip ji pastebi, laikini darbuotojai kitos išeities neturėjo ir praradę darbus, grįžo.
„Darbus laikinai arba visiškai prarado dirbantys asmenys maitinimo įstaigose, viešbučiuose, bet yra ir toliau įprastai dirbančiųjų logistikos ar gamybos įmonėse, kurios veiklos dėl pandemijos nesustabdė“, – pasakoja I. Valutytė.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos duomenimis, šiuo metu užsienyje dirbančių lietuvių skaičius siekia 2 tūkst. Darbuotojai dirba logistikos, paslaugų, pramonės sričių įmonėse, įsikūrusiose Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Belgijoje.
„Visi, kas pageidauja, grįžta į Lietuvą. Prieš priimant sprendimą visi darbuotojai yra informuojami, kad grįžus bus 14 dienų privalomas karantinas, kaip numatyta įstatymais, kad jų šeimos ir aplinkiniai liktų saugūs“, – sako asociacijos prezidentė.
Anot jos, šiuo metu agentūros su darbuotojais bendrauja daug dažniau nei įprastai. „Atsakome į juos neraminančius klausimus, patariame, kaip elgtis įvairiose situacijose. Darbuotojai yra ne mažiau saugūs nei dirbdami Lietuvoje, nes stengiamės visuose projektuose užtikrinti privalomas priemones“, – tikina A. Maldutytė.
Vasaros sezonui pradėjo ruoštis seniai
Lietuvos įdarbinimo agentūros jau pradėjo ruoštis vasaros sezonui. Kaip teigia „Baltic Union“ vadovė, vasarai agentūra kasmet pradeda ruoštis nuo sausio pabaigos iki balandžio, o kovas būna pats intensyviausias atrankų laikas.
„Užsiregistravusiųjų turime jau ir iš anksčiau, registruojasi žmonės ir karantino metu, tad labai tikėtina, kad kandidatų skaičius sezoniniams darbams užsienyje po karantino netgi išaugs. Tačiau jau dabar turizmo sektorius traukiasi, prognozuojami mažesni turistų srautai, kol stabilizuosis padėtis pasaulyje dėl COVID-19, todėl ir darbuotojų poreikis galimai bus mažesnis.
Kol kas tiek mes, tiek mūsų ilgamečiai partneriai įdarbinimo planų nekeičia, aptarnaujančio personalo darbui Kipre, Graikijos salose vis dar ieškome. Nusikėlė tik galimos išvykimo datos: įprastai sezonas prasidėdavo balandį, šiemet planuojama gegužės pabaiga, birželis“, – pažymi I. Valutytė.
Tuo metu „Qbis“ sezonui pradėjo ruoštis gerokai prieš prasidedant nerimui dėl koronaviruso. Kaip teigia „Qbis“ darbuotojų atrankos vadovas, šiuo metu itin sunku prognozuoti, kas bus vasarą, nes viskas priklauso nuo viruso plitimo ir galimybių žmonėms keliauti.
„Šiuo metu juntamas aiškus ir suprantamas žmonių susijaudinimas dėl dabartinės situacijos. Visiems aktualu, kaip situacija klostysis toliau, visi kartu tikimės geriausio. Kiekvieną dieną mes sulaukiame naujų registracijų, bet tai yra daugiausiai užsienyje esantys tautiečiai“, – sako R. Tenenė.
Kad sunku kalbėti apie vasarą, kai nežinoma, kas bus už savaitės, pritaria ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė.
„Paprastai ruoštis pradedam balandžio gale – gegužės pradžioje. Balandžio gale sužinome įmonių klientų patikslintus poreikius vasarai, tada ir planuojamės kitus etapus: skelbimus, atrankas, organizacinius darbus darbuotojai vykti pas klientą, apsigyvenimo planus ir kt.“, – komentuoja A. Maldutytė.
Norinčiųjų vasarą vykti uždarbiauti į užsienį, anot jos, dėl įvairių priežasčių visada yra: tiek ekonominių, tiek asmeninių. Asociacijos prezidentės nuomone, norinčiųjų skaičius gali augti, jei Lietuvoje darbuotojai praras darbo vietas ir per trumpą laiką nesusiras kito pajamų šaltinio.
