Žudymas siekiant sulaukti populiarumo
Trijų dalių dokumentinis serialas pasakoja apie Kanadoje gyvenusį, o šiuo metu Kvebeko kalėjime kalintį vyrą Luca Rocca Magnota. Nuo jaunų dienų populiarumo ir pripažinimo siekęs Luca laimę bandė dalyvaudamas realybos šou laidose, modelių atrankose bei savo gyvenimą viešindamas socialiniuose tinkluose, tačiau ne viskas klostėsi taip kaip tikėtasi, o sėkmė pasimetė tūkstantinėje talentingesnių ir veržlesnių asmenybių minioje. Tuomet Luca nusprendė išpopuliarėti bei savo reikšmingumą pasauliui įrodyti kitais, pačiais baisiausiais metodais.
Pradėjęs nuo gyvūnų žudymų ir jų anoniminių vaizdo įrašų platinimo internete vyras netruko sulaukti didžiulio visuomenės dėmesio: daugybė keršto bei teisingumo ištroškusių internautų diskusijų forumuose bandė išsiaiškinti, kas gi slepiasi už filmavimo kameros bei spėjo, kad žudiko aukomis gali tapti ne tik gyvūnai. Ir jie buvo teisūs.
Žudiko paieškoms internautai skyrė 18 mėnesių
Režisieriaus Marko Lewiso kurtoje dokumentikoje į L. R. Magnotos gyvenimą daugiausiai žvelgiama pro dviejų internautų, įdėjusių daugiausiai pastangų atskleidžiant žudiko tapatybę, Johno Greeno ir Deannos Thompson prizmę. Nors į nusikaltimų atskleidimo detektyvą internete buvo įsipainioje daugybę žmonių iš viso pasaulio, tačiau pirminei dėmesio bangai atslūgus, liko tik ryžtingiausieji, kurie net 18 mėnesių kiekvieną dieną žiūrėdavo nusikaltimo vaizdo įrašus ir bandydavo išsiaiškinti smulkiausias detales apie žudiką ir galimą jo buvimo vietą.
„Aš praleidau 16 valandų žiūrėdama, kokios durų rankenos būna Lietuvoje“, – seriale pasakoja D. Thompson ir iš to akivaizdu, kad į savo veiklą internete moteris žiūrėjo itin preciziškai, nors kaip pati teigia, gėdijosi apie šį laisvalaikio užsiėmimą papasakoti aplinkiniams. Čia ir prieiname prie pirmosios problemos, kuri dokumentiniame seriale puikiai atspindi tai, kas vyksta kasdieniame gyvenime.
Vienas siekis – skirtingi įgyvendinimo būdai
Kaip teigia amerikiečių filosofas bei psichologas Johnas Dewey, noras būti reikšmingu yra tarsi impulsas veikti ir daryti tai, kas paliktų pėdsaką pasaulyje. Seriale tai atsispindi tiek žvelgiant į nusikaltėlio siekiančio išgarsėti bet kokia kaina elgesį, tiek ir į nenumaldomą internautų potraukį išsiaiškinti žudiką. Šioje dokumentikoje abi pusės yra ribinės. Ir nors internetiniai nusikaltimo tyrėjai siekia visuotinai priimtinų ir teigiamų pokyčių, tačiau tai taip pat panašėja į maniją ir apsėdimą, o realus ir virtualus jų pasaulis susimaišo tarpusavyje.
Tokį didelį visuomenės įsitraukimą pastebėti galima visame pasaulyje vos tik nutinka didelis, sukrečiantis ar precedento neturintis įvykis, o Jungtinėse Amerikos Valstijose skaičiuojamas jau ne vienas atvejis, kai internautai išties sugeba išspręsti net sudėtingiausias nužudymų bei kitų nusikaltimų mįsles. Iš tiesų, tokia pagalba gali praversti tyrėjams, tačiau kaip žinia jokie fanatiniai polinkiai dažniausiai nepriveda prie gerų rezultatų ir gali turėti neigiamų pasekmių nepriklausomai nuo to ar internete medžioji žudiką, ar bandai atrasti panacėją nuo koronaviruso.
Internete sužinoti galima viską
Nors ilgą laiką atrodė, kad sėdint už kompiuterio ekrano galima daryti ką nori ir likti anonimu, tačiau tai jau praeitis. Ir kaip vaizduojama seriale, tam jau yra daug išradingesnių būdų nei IP adreso identifikacija. Net mažiausia smulkmena, iš pirmo žvilgsnio jokių įtarimų nekelianti detalė gali apie asmenį pasakyti itin daug. Nuotraukoje matomas plakatas, vaizdo įraše girdima muzika ar net specifiniai kalboje vartojami žodžiai – prireikus visas šias detales sudėliojus į vientisą koliažą galima gauti visą asmenybės portretą.
Seriale „Don’t Fuck With Cats: Hunting an Internet Killer“ internautai ieškodami nusikaltėlio naudojosi „Google“ žemėlapiais, tyrinėjo muziką ir net ieškojo atitinkamos firmos dulkių siurblių pardavėjų, tam, kad galėtų identifikuoti pirkėją. Galiausiai tai jiems pavyko. Tad jei keli, jokių detektyvinių kompetencijų neturintys žmonės sugebėjo surasti asmenį iš anonimio video, tai ką dar galima padaryti su visa internete klajojančia asmenine informacija? Ar susiklosčius tinkamoms aplinkybėms ateityje ji negalėtų pakenkti?
Kiekvienas iš proto eina savaip
Dienomis, kai vis daugiau kalbama apie duomenų saugojimą ir analizę, o adatą šieno kupetoje surasti lengviau nei kada nors anksčiau, svarbu išlaikyti sveiką protą ir kritinį mąstymą. Nors dėmesio, pripažinimo ir populiarumo poreikis skatina daryti netikėčiausius dalykus, tačiau būtų gerai tvardytis. Net nekalbėsiu apie nusikalstamus ir teisėsaugos baudžiamus dalykus, bet skustis antakius atsisėdus priešais video kamerą, liežuviu šveisti ir dantimis gramdyti tualetų taip pat nereikia. Tiesiog nereikia. Anomalijų pasaulyje jau ir taip daug.
