Išsiskiria istorija ir kraštovaizdžiu

Žvėrynas yra vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Šiandien šis mikrorajonas vertinamas ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl unikalios vietos: jis apsuptas gamtos. Žvėryno ribos driekiasi Neries upe, skiriančia jį nuo miesto centro ir Vilkpėdei priklausančio Vingio parko, eina Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu, šiaurėje ribojasi su Šeškinės kalvomis.

Daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga. Kultūros vertybių registre yra registruota kultūros paveldo vietovė – Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Žvėrynu.

Žvėryne netrūksta ne tik unikalios istorinės architektūros pavyzdžių, bet ir naujų įdomių nekilnojamojo turto projektų. Pastaruosius kelerius metus šiame mikrorajone daugiabučių kompleksai dygsta kaip ant mielių. Tačiau Žvėryno senbuviai atidžiai seka vystytojų planus ir stebi naujų projektų įgyvendinimą. Pastebėję netikslumų, gyventojai kalba garsiai. Šį kartą keli susirūpinę vilniečiai kreipėsi į „Delfi“ redakciją įtardami galimai neteisėtus veiksmus vystant vieną NT projektą.
Gyventojų teigimu, Žvėryne, Lapių gatvėje, vystomas NT projektas, kurio oficiali paskirtis dokumentuose yra administracinė. Projektiniuose pasiūlymuose, kurie skelbiami viešai ir yra visiems prieinami, matyti, kad šiame statinyje numatyta ir gyvenamosios paskirties patalpų – butų. Kitaip tariant, vienas ar keli pastato aukštai turėtų būti skirti komercinėms patalpoms, o likusieji – gyvenamosioms.

Tai, kad pastate tikrai bus įrengta ir gyvenamųjų patalpų, įrodo vienos NT agentūros skelbimai, kuriuose jau dabar pranešama apie būsimus naujus šio projekto butus.

Projekto Lapių gatvėje vizualizacija

Pasiūlymus teikė kelis kartus

Pirmieji šio Lapių gatvėje vystomo projekto pasiūlymai Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikti dar 2018 metais. Tuomet atsakingi savivaldybės ekspertai projektą su pastabomis grąžino projektuotojams. Šie projektą pakoregavo ir 2019 metais savivaldybėje jis buvo patvirtintas. Kaip „Delfi“ redakcijai pasakoja projekto vystymo eigą stebėję vilniečiai, 2020 metais, jau pradėjus statybas, projekto rengėjai dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami patvirtinti tam tikrus pakeitimus, tarp jų ir antstatų įrengimą. Šių naujausių projekto pasiūlymų, kurie taip pat yra prieinami viešai, vasario pradžioje nagrinėtose vizualizacijose buvo matyti, kad keliose antstatuose esančiose patalpose pavaizduotos lovos, staliukai. Tiesa, jau patalpintame NT pardavinėjančios bendrovės pranešime apie naujus daugiabučius esančiose vizualizacijose antstatų nematyti.

Tai Žvėryno gyventojams sukėlė pasipiktinimą: ar vystytojas tikisi, kad apeis įstatymus, ribojančius pastato dydį, ir pasitelkdamas antstatus kaip technines patalpas, įrengs jose apartamentus?

Vilniečiai piktinosi ne tik dėl antstatų. Anot jų, daug klausimų kelia oficialus pastato statusas. Kaip jau buvo minėta, tai – administracinės paskirties pastatas, todėl kyla klausimų, ar jam galioja tokie patys maksimalaus užstatymo, tankio ir pan. reglamentai.

„Delfi Būstas“ atsakymų į gyventojų keliamus klausimus pasiteiravo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI). Gautame atsakyme teigiama, kad nei užstatymo intensyvumo, nei užstatymo tankio apskaičiavimas nepriklauso nuo pastato paskirties.

Projekto Lapių gatvėje vizualizacija

Tačiau detaliuosiuose planuose detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: 1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis; 4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose); 5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija; 6) kt. privalomi reglamentai.

Pastato paskirtis, kaip teigiama VTPSI atsakyme, turi atitikti teritorijų planavimo dokumentais nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą. Tačiau atitinkamos paskirties pastate gali būti ir kitų paskirčių patalpų nei esamo pastato paskirtis.

„Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus“, – aiškinama inspekcijos laiške ir priduriama, kad gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Projekto Lapių gatvėje vizualizacija

Kalbant apie antstatus, VTPSI aiškina, kad tai – patalpa (patalpos), įrengta (įrengtos) virš pastato viršutinio aukšto, turinti (turinčios) atskirą stogą ir kurios (kurių) plotas, matuojamas pagal jos (jų) sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė pastato viršutinio aukšto ploto. Kai antstato plotas yra didesnis nei pusė pastato viršutinio aukšto ploto, jis laikomas pastato aukštu.

„Bendruoju atveju antstato (kaip ir kitų statinių dalių) paskirtis nustatoma pagal jo naudojimo tikslą (pvz., žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai)“, – teigia VTPSI.

Taigi, pagal dabar galiojančius reglamentus, jeigu vadinamasis antstatas nėra didesnis nei pusė viršutinio aukšto ploto, jis nėra laikomas aukštu ir jame gali būti įrengtos įvairios paskirties patalpos.

Projektas parengtas atsižvelgiant į būsimą Bendrąjį planą

Minėto projekto Lapių gatvėje vystytojas yra UAB „Ikeira“, o projektuotojai – UAB „JP Architektūra“. Projekto vadovas yra Algirdas Kaušpėdas, o projekto dalies vadovas – Vilija Kaušpėdienė. „Delfi“ pasiteiravo architekto A. Kaušpėdo, kodėl šiemet nuspręsta siūlyti projekto pakeitimus ir kaip projekto rengėjai reaguoja į gyventojų nuogąstavimus.

Anot A. Kaušpėdo, projekto keitimai yra gana įprasta praktika vystant nekilnojamojo turto projektus, kai pradėjus statybas koreguojami tam tikri techninio projekto sprendiniai.

„Tai vyksta nuolat tobulinant projektą bei ieškant kuo aukštesnės architektūrinės ir urbanistinės kokybės rezultatų. Taip ir šiuo atveju sumanyta papildomai suprojektuoti antstatus, kurie didintų pastato funkcionalumą, savo tūriu ir vizualine išraiška nedarydami jokios neigiamos įtakos aplinkiniam užstatymui, priešingai padidindami pastato patrauklumą“, – komentuoja architektas.
Projekto vadovas tęsia, kad projekto vystytojas būsimo pastato Lapių gatvėje aukštį yra numatęs pagal šiuo metu visuomenei pristatomą naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą, kuris dar nėra patvirtintas. Jame nurodoma, kad šioje teritorijoje vyraujantis yra septynių aukštų užstatymo aukštis arba maksimalus leidžiamas aukštis – 35 metrai nuo žemės paviršiaus. Architektas pabrėžia, kad šiuo metu suplanuotas pastato aukštis neviršija būsimų aukščio ribojimo reglamentų.

„Akivaizdu, kad jokie teisės aktai, reglamentuojantys užstatymo aukštingumą, nėra apeinami. Lapių g. 3 sklypui galiojantis detalusis planas leidžia projektuoti ir statyti tik 18 metrų aukščio pastatus. Šiuo atveju vystytojas nelaukia, kol bus patvirtintas Vilniaus miesto bendrojo plano pakeitimas, pagal kurį numatomas kur kas aukštesnis užstatymas nagrinėjamoje teritorijoje. Tačiau siekiant padidinti pastato funkcionalumą, tuo pačiu neprojektuojant naujų aukštų, buvo sumanyta suprojektuoti antstatus. Ne veltui pagal visuotinai priimtą praktiką ir teisės aktus antstatai nėra laikomi pastato aukštais, kadangi jų plotas yra mažesnis nei pusė pastato viršutinio aukšto ploto“, – apie projekto sprendimus pasakoja A. Kaušpėdas ir akcentuoja, kad projektuojamo pastato aukštis kartu su antstatais neviršys detaliajame plane numatyto 18 metrų aukščio.

Pasak A. Kaušpėdo, projektuojamame pastate numatomos administracinės (biuro) paskirties patalpos ir gyvenamieji butai. Antstatai taip pat tiks ir administracinei, ir gyvenamajai paskirčiai.

Įstatymai – pasenę ir turi spragų

Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis „Delfi Būstas“ sako, kad jau pradėjus vystyti projektą dar kartą teikti pasiūlymus dėl jo keitimo yra kiekvieno, projekto autoriaus teisė.

„Bet kuriuo metu, netgi pradėjus statybą, galima teikti naujus pasiūlymus. Mes juos privalome svarstyti ir peržiūrėti, kaip ir bet kuriuos kitus. Nėra jokių apribojimų, iki pat to momento, kai pastatas yra pabaigtas, netgi pastatą pabaigus, galima teikti pasiūlymus pastato rekonstrukcijai“, – aiškina architektas.

M. Pakalnis tęsia, kad tokie atvejai nėra labai dažni ir jie būna dviejų rūšių: kai projektiniai pasiūlymai teikiami antrą kartą prieš statybas arba tik jas pradėjus, kol objektas dar nėra pastatytas, ir norima padaryti pakeitimus sulaukus savivaldybės ir gyventojų reakcijos. Ir yra kitas atvejis, susijęs su nelegalia statyba.

„Teikiama ir tada, kai bandoma susiderinti netinkamą statybą. Jei šiuos atvejus mes fiksuojame, jau žiūrime labai atidžiai. Jeigu yra nelegali statyba, jau taikomos baudos ir pan., sankcijos“, – pabrėžia pašnekovas.

M. Pakalnis pripažįsta, kad antstatus reglamentuojantys teisės aktai yra pasenę ir sudaro galimybes įgyvendinti tai, ko kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai neleidžia.

„Tokiu būdu atsiranda ir cokoloniai aukštai, antstatai, mansardos, kuriose dar įrengiama antrasolė, ir jau vietoj 4 aukštų namo turime 7 aukštų namą. Pagal įstatymą tokios konstrukcijos yra galimos. Pirmiausia, tai yra įstatymų bėda. Reikia aiškiau apibrėžti, kas yra aukštas. Jeigu tas antstatas yra gyvenamos patalpos, tai akivaizdu, kad tai aukštas. Aš suprantu, jei tas antstatas yra lifto patalpa, ar ventiliacinių įrenginių vieta ant stogo. Tokiu atveju tai yra techniniai antstatai. Bet, kai yra statomas papildomas aukštas su funkcija, tai turėtų būti laikoma aukštu. Bet, deja, teisės aktai sako kitaip“, – komentuoja Vilniaus miesto Vyriausiasis architektas.

Architektų bendruomenė „pasipinigavimą“ smerkia

Apie tokiais atvejais susidarančią prieštaringą situaciją savo nuomonę turi Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Aurimas Sasnauskas. Anot jo, projektuojant antstatus dažniausiai įstatymai nepažeidžiami, tačiau spragų juose tikrai yra.

„Architektų sąjunga nepritaria tokiam architektūrinio projektavimo keliui ir ieško būdų, kaip su tokio tipo projektavimo būdais kovoti. Tam yra įkurta Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba, į kurią periodiškai Vilniaus miesto Vyriausiojo miesto architekto skyrius atsiunčia nagrinėti pasirinktus atskirus projektus, kurie kelia klausimų dėl architektūrinių sprendinių kokybės. Architektų sąjunga organizuoja ir architektūrinius konkursus, kuriuose vertinama architektūrinė kokybė.

„Organizuojant šiuos konkursus, užsakovo norai niekuomet nebūna svarbiau nei architektūrinių sprendinių kokybė“, – pabrėžia A. Sasnauskas.

Pašnekovas tęsia, kad architektas su užsakovu suderina projektavimo užduotį pasirašydamas projektavimo sutartį. Matydamas, kad užsakovo norai yra neadekvatūs arba yra noras ieškoti landų įstatymuose, architektas visada turi teisę nesutikti su užsakovo projektavimo užduotimi. Tačiau, A. Sasnausko teigimu, yra užsakovų, kurie ieško tik tokių architektų, kurie sugebėtų vienais ar kitais būdais įgyvendinti jo užsibrėžtus tikslus.

„Lietuvos aukštosios mokyklos ruošia labai daug architektų, tad, deja, bet daliai architektų, norinčių turėti užsakymų, užsakovo norai svarbiau nei kiti tikslai. Vis dar yra atvejų, kai užsakovams pavyksta rasti landų, tačiau, manau, kad pastaruosius penkerius metus situacija gerėja, bendruomenės darosi aktyvesnės ir rasti tokių landų tampa vis sunkiau“, – komentuoja Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas A. Sasnauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (67)