2019 metais „Intrum“ atliktas ir pristatytas 24 Europos valstybių tyrimas, kurio metu iš viso apklausta 24004 žmonių, leido įvertinti ir Lietuvos gyventojų finansinės gerovės reitingą.
Gyventojų apklausa parodė, kad aukščiausią vietą (7) tarp Europos valstybių Lietuva užima vertinant gyventojų laisvę nuo kreditų. Pagal gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas Lietuva užima 13 vietą, pagal santaupas ateičiai – 21 vietą. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių, užimame paskutinę 24 vietą. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23 vietą.
Ataskaitoje rašoma, kad Lietuva atspindi koreliaciją tarp dviejų reitingų – finansinio išprusimo ir taupymo ateičiai. 56 proc. nurodo gavę pakankamą finansinį švietimą, o 65 proc. yra susirūpinę, kad neišgalės patogiai gyventi senatvėje. Pastarasis rodiklis 17 proc. didesnis nei Europos vidurkis.
„Prastas finansinis išprusimas gali daryti įtaką žmonių supratimui, kaip veikia taupymo produktai, o taip pat ir paveikti gebėjimą planuoti ateitį“, – rašoma ataskaitoje.
Sunku laiku sumokėti sąskaitas, mokesčiai didėja greičiau nei pajamos
71 proc. apklaustųjų nurodė, kad geba taupyti kiekvieną mėnesį, Europos vidurkis – 75 proc. 2018 m. tik 55 proc. apklaustųjų buvo nurodę, kad gali kas mėnesį atsidėti tam tikrą sumą santaupoms.
Visgi 59 proc. Galinčių kas mėnesį taupyti yra nepatenkinti tuo, kokią sumą jie te išgali atsidėti. Didžioji dalis (68 proc.) nurodė, kad taupo nenumatytoms situacijoms.
30 proc. apklaustųjų nurodė, kad per paskutinius 6 mėnesius skolinosi arba pasiekė kreditinės kortelės limitą mokant sąskaitas. Europos vidurkis – 24 proc. Didžioji dalis (58 proc.) skolinosi iš šeimos/tėvų.
31 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių negalėjo bent kartą laiku apmokėti sąskaitų. Europos vidurkis – 33 proc. 2018 m. Lietuvoje 39 proc. apklaustųjų nurodė negalėję sumokėti sąskaitų laiku. Didžioji dalis (46 proc.) negalėjusių laiku apmokėti sąskaitas nurodė, kad taip yra paprasčiausiai dėl to, jog pamiršta. 30 proc. nurodė, kad negali apmokėti laiku sąskaitų, nes nepakanka pinigų.
Ekonomistai pabrėžia, kad lietuviams sunku sąskaitas apmokėti laiku bei taupyti dėl prasto gebėjimo planuoti savo finansus.
„Visos matytos ir mūsų SEB banko darytos apklausos rodo, kad lietuviai vis dar išlieka santykinai drausmingi sąskaitų apmokėtojai, o ir tų, kurie vėluoja, didesnė negu Europoje dalis yra išsiblaškę vėluotojai, kurie vėluoja ne dėl finansinių problemų. Kodėl taip yra – viena, tai yra mentalitetas, kad lietuviai vis dar nepraradę disciplinos apmokėti sąskaitas ir antra, lietuvių finansiniai įsipareigojimai santykinai yra vieni mažiausių ES, todėl normalu, kad turint santykinai mažiau finansinių įsipareigojimų, mažiau žmonių ir yra vėluojantys mokėtojai.
Taip pat galima ir hipotezė, kad mūsų šalyje skolintojai atidžiau negu kitose šalyse žiūri į vėluojančias sąskaitas ir nėra linkę leisti gyventojams tempti laiką apmokant sąskaitą.
Dėl 44 proc. sakančių, kad išlaidos auga sparčiau negu pajamos, tai Lietuva labai neišsiskiria Europoje ir po šituo klausimu pasislepia labai daug priežasčių, bet manau, aišku, jeigu daugėja žmonių, teigiančių, kad išlaidos auga labiau negu pajamos, tai reiškia, kad mažėja taupančių gyventojų dalis ir turėtų augti vartojimo paskolų apimtys“, – komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė teigė, kad pagal gebėjimą laiku sumokėti išlaidas, susijusias su komunalinėmis paslaugomi, esame dar pakankamai tarp „vidutiniokų“. Pasak jos, tai parodo, kad planuoti savo pajamas „nuo algos iki algos“ mokame visai neblogai.
„Šioje vietoje išskirčiau didesnę problemą, kai kalba pasisuka apie pajamų ir išlaidų planavimą toliau nei vieną mėnesį į priekį.
Gyventojai yra linkę pesimistiškai vertinti pajamų augimą, lyginant su patiriamomis išlaidomis, t.y. prekių ir paslaugų kainomis. Neseniai „Swedbank“ instituto atlikto tyrimo duomenimis, gyventojai nurodo, kad lyginamuoju laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 metų, kainos, jų vertinimu, išaugo net 151 proc.
Tuo tarpu „Swedbank“ skaičiavimai rodo, kad kainų augimo įvertinimas nuo realybės skiriasi daugiau kaip 7 kartus – infliacija per dešimtmetį demonstravo apie 20 proc. siekusį augimą. Lygiagrečiai, atlyginimai per tą patį laikotarpį paaugo 77 proc., pensijos – 60 proc.
Žinoma, tam tikros socialinės grupės, susiduriančios su didžiausia skurdo rizika – jaunuoliai, pensininkai, neįgalieji – tikėtina, yra labiau paveikti kylančių prekių ir paslaugų, tame tarpe ir komunalinių mokesčių, kainų. Deja, teigti, kad mokesčiai kyla greičiau nei pajamos, žiūrint visos Lietuvos mastu, tikrai negalime“, – tyrimą komentavo G. Ilekytė.
Ekonomistai pabrėžia, kad nemaža dalis gebėjimo taupyti yra susiję su finansinio planavimo žiniomis, o pagal jas Lietuva yra prie ES šalių autsaiderių.
Finansinis raštingumas – prasčiausias tarp apklaustųjų
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvių finansinė padėtis prastesnė, įvardijamas žemas finansinis raštingumas. Tyrimo duomenimis, Lietuva atsiduria paskutinėje (24) vietoje pagal finansinį raštingumą. Tik 52 proc. lietuvių gali finansiniams terminams parinkti teisingus apibūdinimus. Europos vidurkis šiuo klausimu – 63 proc.
56 proc. apklaustų lietuvių nurodė, kad gavo pakankamą finansinį švietimą, kai Europoje vidurkis – 69 proc. Didžioji dalis apklaustųjų – 51 proc. – nurodė, kad apie finansus išmoko iš tėvų.
Tiriant finansinį raštingumą taip pat užduotas klausimas: „jei taupomojoje sąskaitoje turėtumėte 200 Eur, o metinė palūkanų norma būtų 2 proc., kiek turėtumėte sąskaitoje po penkių metų (darant prielaidą, kad neįmokėjote į sąskaitą papildomų pinigų bei nieko neišėmėte)?“. Į šį klausimą teisingai atsakė 65 proc. apklaustųjų.
„Kiek suprantu, šiame tyrime finansinis raštingumas buvo vertintas pagal tai, ar apklaustieji žino, ką reiškia tam tikri ekonominiai terminai (biudžetas, infliacija, kintama palūkanų norma, metinis pokytis, kredito reitingas) ar gali išspręsti paprastą uždavinuką, kuris įvertina, ar žmonės supranta palūkanų veikimo principą bei kaip patys gyventojai vertina savo finansines žinias.
Panašu, kad lietuvių rezultatas sprendžiant uždavinį, kiek gi prisikaups palūkanų per penkerius metus taupomojoje sąskaitoje, nėra labai prastas. Nors ir prastas, bet jis nėra labai daug atsiliekantis nuo kitų valstybių.
Kur kas didesnis skirtumas tarp terminų suvokimo, o labiausiai, kaip patys gyventojai vertina savo finansinio raštingumo žinias. Manau, kad bent vertinant rezultatą iš pateiktų apklausos klausimų, nemažą kaltę dėl Lietuvių finansinio raštingumo tektų prisiimti švietimo sistemai, kurioje gyventojai akivaizdu neišmoko, arba pamiršo paprasčiausius matematinius ekonominius skaičiavimus ir apskritai blogai interpretuoja ekonominius terminus.
Aišku, vyresnio amžiaus gyventojai apskritai nėra turėję ekonomikos pamokų, o ir blogi finansinio raštingumo įpročiai dažnai persiduoda vaikams, nes viena yra teorija, o kita, kai tėvai elgiasi visai kitaip negu rekomenduojama vadovėliuose ar tų pačių mokytojų. Beje, ir dabar mokyklose ekonomikos pamokos vis dar priskiriamos prie antraeilės svarbos pamokų, todėl šita žemesnio finansinio raštingumo problema velkasi toliau, ką ir rodo apklausų rezultatai“, – tokius duomenis „Delfi“ komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas .
„Swedbank“ banko ekonomistė Greta Ilekytė pridėjo, kad pati svarbiausia prasto finansinio raštingumo priežastis yra žinių trūkumas. Pasak jos, Lietuvos mokyklose finansų raštingumo mokama nestruktūrizuotai, pedagogams dažnai trūksta ne tik žinių, bet ir motyvacijos, įsitraukimo.
„Negana to, tam yra skiriama vos viena pamoka per dvi savaites, ir tik 9– 10 klasių mokiniams – tam dažnai neužtenka net baziniams ekonomikos principams išmokyti. Tik 28 proc. gyventojų nurodo, kad finansinio raštingumo pradmenų išmoko mokykloje – tai yra kur kas žemiau Europos vidurkio, kuris siekia 41 proc.
Bendrai, į finansinį raštingumo svarbą daug metų yra žiūrima pro pirštus, kaip nelabai svarbų dalyką. Ir nors finansinis raštingumas yra fragmentiškai paliečiamas ir kitų dalykų pamokose, pavyzdžiui, matematikos, integracijos į bendrojo ugdymo programas visgi yra per mažai. Reikia suprasti, kad teigiamiems finansinio raštingumo pokyčiams pasiekti turime skirti daugiau dėmesio, o teigiamam pokyčiui gali prireikti ne kelių metų, bet dešimtmečių“, – komentuoja G. Ilekytė.
Ekonomistai antrina, kad prastas finansinis lietuvių išprusimas neabejotinai daro įtaką ir jų finansinei padėčiai.
„Žinių trūkumas gyventojams trukdo priimti racionalius ir apgalvotus finansinius sprendimus, suprasti mokesčių svarbą. Ko pasekoje susiduriame su dideliais finansiniais iššūkiais: gyventojai nėra linkę planuoti asmeninio biudžeto, taupyti ateičiai, pasirinkti racionalias finansines paslaugas ar produktus. Neturint žinių ir įgūdžių, žmonėms taip pat sunku siekti finansinių tikslų, prastėja socialinis mobilumas, kyla rizika padaryti skausmingų finansinių klaidų ar būti apgautiems sukčių“, – komentavo G. Ilekytė.
„Tai geriausiai matome, kai gyventojų pajamų didėja, tačiau išlaidos auga ne lėčiau, ar dar sparčiau, todėl gyventojas nieko nesutaupo, o tai reiškia didelę priklausomybę nuo tėvų/draugų/kreditorių. Mūsų ankstesnis tyrimai netgi rodo aiškią tendenciją – kuo gyventojas turi santykinai daugiau santaupų, tuo jis optimistiškiau žiūri į gyvenimą“, – pavyzdį nurodė T. Povilauskas.
T. Povilausko nuomone, kai kuriuos klausimus derėtų vertinti atsargiau, nes tokios gyventojų apklausos dažnai neatsiejamos nuo pačių gyventojų savęs vertinimo.
„Lietuviai pasitikėjimu savimi ir savo finansine padėtimi niekada netryško, todėl žinoma, kad kai kuriuos atsakymus į klausimus reikia vertinti atsargiau.
Bet tokie klausimai, kai reikia paaiškinti ekonominius terminus, ar išspręsti ekonominį uždavinuką, yra visiškai objektyvūs ir rodo realų ekonomikos žinių lygį. Taip pat ir gyvenimiški pavyzdžiai Lietuvoje rodo, kad išties daug gyventojų gyvena nuo algos iki algos, ar nuo pensijos iki pensijos“, – apskritai tyrimo patikimumą įvertino T. Povilauskas.
G. Ilekytės nuomone, tyrimo negalime „nurašyti“ vien tik emocinei atsakiusiųjų būsenai. Ji taip pat paminėjo, kad ankstesni tyrimai atspindėjo panašią situaciją.
„Anksčiau atlikti EBPO tyrimai taip pat nurodo, kad Lietuvoje susiduriame su finansinio raštingumo problema – gyventojai neskiria finansinių terminų, trūksta informuotumo renkantis finansines paslaugas.
Tiesa, džiugina tai, kad finansų tvarkymą dabar palengvina įvairios technologinės priemonės – finansų planavimo įrankiai padeda racionaliau planuoti savo pinigus, o viešojoje erdvėje galima rasti vis daugiau informacijos apie namų ūkio biudžetą, finansus bei jų valdymą“, – „Delfi“ komentavo ji.
