Vienas taip manančiųjų – keliautojas Jokūbas Laukaitis, dvi savaites keliavęs Irako šiaurinėje dalyje. Kelionė, pasak J. Laukaičio, visiškai sugriovė jo išankstinius stereotipus apie šią šalį. Išdrįsęs artimuosiuose rytuose praleisti kelias savaites lietuvis sukūrė dokumentinį filmą apie šiaurinę Irako dalį.
Senos kultūrinės tradicijos, daugybė išskirtinių istorinių ir architektūrinių įdomybių bei didelis potencialas tapti turistų traukos centru – taip trumpai galima apibūdinti autonominį Irako regioną Kurdistaną. Šiandien Irakas laikomas turistams viena nesaugiausių valstybių, todėl ir į Kurdistaną jų užklysta nedaug, tačiau ten apsilankiusieji negaili šaliai komplimentų, džiaugdamiesi saugia ir įdomia viešnage. Gražių žodžių šiam kraštui negailėjo ir J. Laukaitis.
„Kaip ir dauguma europiečių, aš tikrai bijojau Irako. Šios šalies pavadinimą dažniausiai išgirstame neigiamų įvykių kontekste, todėl tai tikrai nevilioja aplankyti Irako. Vis dėlto per pastaruosius šešerius metus trukusias mano keliones supratau, kad gana dažnai tos vietos, kurių labiausiai bijome, iš tikrųjų nėra tokios blogos, kaip galėtume manyti.
Taigi susipakavau krepšius, nuvykau į šiaurinę Irako dalį, vadinamą „Irako Kurdistanu“. Praleidęs ten dvi savaites visiškai pakeičiau savo nuomone apie šią šalį ir jos gyventojus. Kurdistane sutikau draugiškiausius ir maloniausius žmones, kokius kada nors gyvenime buvau sutikęs, ir dar labiau įsitikinau, kad pasaulis yra daug geresnė vieta, nei esame linkę manyti.
Ilgą laiką norėjau nuvykti į Iraką, apžiūrėti visą šalį, bet į pagrindinę Irako dalį labai sudėtinga gauti vizą, reikia kelis mėnesius baladotis per ambasadas. Irake tikrai yra vietų, kuriose pavojinga. Kai kuriose regionuose vyksta labai dideli protestai, susišaudymai. Aš vykau į šiaurinę Irako dalį. Tai autonomiją turintis Irako regionas, kuriame gyvena kurdai. Tas regionas daug saugesnis, labai gražus ir įdomus“, – pasakoja Jokūbas.
Lietuvos filmą apie Iraką galite žiūrėti čia:
Kurdai – iranėnų tauta, gyvenanti Irane, Irake, Sirijoje ir Turkijoje. Jų gyvenama teritorija vadinama Kurdistanu. Visame pasaulyje yra 35–40 mln. kurdų, jie – viena didžiausių tautų, neturinti savo valstybės.
Vaikinas DELFI pasakojo, kad kurdai labai draugiški, buvo malonu su jais bendrauti ir pamatyti, kaip šie gyvena.
„Aišku, visur daug armijos, visi su kalašnikovais, bet žmonės labai draugiški. Kurdai siekia nepriklausomybės, tačiau vietinė valdžia nenori jos suteikti. Pavyzdžiui, jei dzūkai dabar norėtų savo šalį turėti ir atsiskirti, žinoma, likę lietuviai nesutiktų. Politinė situacija Irake išties įdomi, bet Kurdistano regionas gana saugus. Turistams ten kas nors gali nutikti tik darant nesąmones – fotografuojant parlamentą ar keliant dronus. Taip elgdamasis užsienietis gali būti palaikytas šnipu, kuris renka medžiagą priešams.“
Pirmą kelionės dalį J. Laukaitis buvo apsistojęs viešbučiuose. Vaikiną nustebino Kurdistane esantys prabangūs viešbučiai, prašmatnūs prekybos centrai, pasaulinių prekių ženklų parduotuvės, įspūdingi muziejai. Deja, kainos vertė privertė nustebti nemaloniai.
„Regionas daug labiau išsivystęs, nei aš maniau. Kai kuriose vietose jaučiausi kaip Europoje. Vienas vaikščiodavau gatvėmis ir tikrai jaučiausi saugiai. Vietiniai be galo draugiški, iš manęs net parduotuvėje nenorėjo imti pinigų už vandens buteliuką, nes aš – jų šalies svečias, o svečius jie itin gerbia. Ar įsivaizduojate ką nors panašaus Lietuvos maisto prekių parduotuvėse?
Ten ne tik geriau, nei aš tikėjausi, bet ir brangiau. Pavyzdžiui, pigiausio automobilio nuomos kaina dienai – net 40 dolerių! Matyt, tarptautinėms kompanijos Irake nuomoti automobilius yra didesnė rizika, todėl ir kainos aukštesnės. Viešbučiai irgi nepigūs, pavyzdžiui, svečių namų išvis neradau, o patys pigiausi viešbučiai nakčiai kainuoja 25–30 dolerių. Tik maistas ten tikrai pigus“, – dalijosi patirtimi J. Laukaitis.
Jokūbas vykdamas į tokias šalis kaip Iranas, Sirija, Libanas artimiesiems apie savo planus nepasakoja. Taip buvo ir šį kartą keliaujant į Iraką: „Artimiesiems net nesakiau, kad ten keliauju, nes prisižiūrėję naujienų, kas ten vyksta, būtų išsigandę. Man atrodo, kad žmonės bijo dalykų, apie kuriuos nelabai daug žino. Kai keliauju į tokias vietas, artimiesiems apie tai papasakoju tik po kelionės, nes vis tiek viskas baigiasi gerai.“
Dokumentinį filmuką apie Iraką sukūręs vaikinas įsitikinęs, kad žmonės tiki įvairiais stereotipais dėl nežiojimo, kaip yra iš tikrųjų: „Važiuodamas į Iraką aš šiek tiek bijojau, bet, kai ten nuvykau, viskas buvo taip nerealu, kad sunku žodžiais apsakyti. Viską patys galite pamatyti mano filmuke.“
