Šių metų balandžio mėnesį JAV Valstybės departamentas skelbė, jog terorizmą remiančios valstybės yra Iranas, Kuba, Libija, Sirija, Sudanas ir Šiaurės Korėja. Ankstesniais metais į teroristus remiančių valstybių sąrašą nuolat patekdavo ir Irakas. Iš valstybių, kurios remia terorizmą, sąrašo Irakas buvo išbrauktas 2004 m. spalį.
Remiantis JAV Valstybės departamento informacija, Iranas yra aktyviausiai terorizmą remianti valstybė. Iranas kaltinamas tuo, jog teikia prieglobstį „al-Qaida“ nariams, skatina palestiniečių teroristinių organizacijų išpuolius prieš Izraelį, kišasi į Irako vidaus reikalus įvairiomis priemonėmis remdamas irakiečių sukilėlius, teikia didelę pagalbą libaniečių „Hizbollah“. Valstybių, remiančių terorizmą, sąraše Iranas yra nuo 1984 m.
Kubą į valstybių remiančių terorizmą sąrašą amerikiečiai įtraukė 1982 m. Šiandien Kubos valdžia kaltinama tuo, jog kliudo JAV vadovaujamai koalicijai kovoti prieš terorizmą - teroristus vadina laisvės kovotojais ir teikia jiems nedidelę paramą. Teigiama, jog Kuba palaiko Kolumbijos ir baskų „ETA“ teroristus. Įtariamus teroristus, esančius šalyje, Kubos valdžia atsisako išduoti jų išdavimo reikalaujančioms valstybėms.
Dažnai pabrėžiama, jog paskutiniais metais Libija padarė didžiulę pažangą, siekdama atsikratyti terorizmą remiančios valstybės etiketės. Libija aktyviai bendradarbiauja su JAV vadovaujama antiteroristine koalicija. Libijos valdžia nutraukė programos, skirtos masinio naikinimo ginklų sukūrimui, įgyvendinimą, sutiko išmokėti pinigines kompensacijas 1988 m. virš Lokerbio gyvenvietės susprogdinto lėktuvo aukų artimiesiems. Vis dėlto, remiantis JAV Valstybės departamento informacija, Libijos bendradarbiavimo su antiteroristine koalicija nuoširdumas tebekelia daug klausimų. Manoma, jog 2003 m. su Libija susiję teroristai rengė pasikėsinimą į Saudo Arabijos kronprincą. Taigi Libija išlieka terorizmą remiančių šalių sąraše, į kurį pateko 1979 m.
Sirija, kaip ir Libija, terorizmą remiančių valstybių sąraše yra nuo 1979 m. JAV Valstybės departamentas skelbia, jog pastaruoju metu Sirija remia libaniečių „Hizbollah“ ir palestiniečių teroristines grupuotes. Teroristiniai išpuoliai kaimyninėse valstybėse dažniausiai rengiami iš Sirijos teritorijos. Tiesa, pastebima, jog paskutinį kartą Sirija tiesiogiai dalyvavo teroristinių išpuolių organizavime tik 1986 m.
Kai kurie oficialūs Sudano valdžios atstovai 2004 m. buvo susitikę su į šalį atvykusiu „Hamas“ atstovu. Visai nesenai Sudane uždaryta nevyriausybinė organizacija, teikusi paramą „al-Qaida“ organizacijai. Remiantis JAV Valstybės departamentu, pastaraisiais metais Sudano valdžia vis aktyviau bendradarbiauja su antiteroristine koalicija. Verta pastebėti, jog Sudanas į valstybių remiančių terorizmą sąrašą pateko 1993 m.
Šiaurės Korėja į teroristus remiančių valstybių sąrašą pateko 1988 m., o paskutinis teroristinis išpuolis, su kuriuo siejama šios valstybės valdžia, buvo įvykdytas 1987 m. Šiandien Šiaurės Korėja kaltinama tuo, jog atsisako paleisti pagrobtus Japonijos piliečius ir išduoti keturis įtariamus „JPA“ (angl. Japanese Red Army) teroristus.
Visoms valstybėms, patenkančioms į JAV Valstybės departamento „juodąjį sąrašą“, yra taikomos įvairios sankcijos (ribojamas užsienio pagalbos teikimas, varžoma prekyba tam tikromis prekėmis ir t.t.). Sankcijas JAV taip pat taiko trečiosioms valstybėms, kurios nepaiso terorizmą remiančioms valstybėms Amerikos nustatytų sankcijų. Dažnai tai būna Rusijos arba Kinijos kompanijos.
---
Pradėjus globalią kampaniją prieš terorizmą, valstybėms, remiančioms teroristus, kyla rimta grėsmė tapti naujos karinės invazijos objektu. Praėjusį mėnesį JAV prezidentas eilinį kartą pagrasino terorizmą remiančioms valstybėms pareikšdamas, jog „bet kuri vyriausybė, pasirenkanti sąjungą su teroru, tuo pačiu metu tampa civilizacijos priešu, o civilizuotas pasaulis tokius režimus patrauks atsakomybėn“. Daugiausiai šansų susilaukti rimtos „civilizuoto pasaulio“ reakcijos šiandien turi Iranas.
Aišku, JAV Valstybės departamento skelbiamas sąrašas susilaukia įvairių vertinimų. Kyla klausimai – „kodėl valstybių, remiančių terorizmą, sąraše yra būtent tokios valstybės?“, „objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai lemia konkrečių valstybių atsiradimą sąraše?“. Paprastai atkreipiamas dėmesys į tai, jog amerikiečių sąraše yra keturios musulmoniškos valstybės ir dvi valstybės su komunistiniais režimais. Dviejų pastarųjų ryšiai su teroristais šiandien kelia daug abejonių. Manoma, jog komunistiniai režimai į sąrašą įtraukti tik dėl to, kad JAV nenori užsitraukti musulmoniškojo pasaulio nemalonės ir siekia išsaugoti savo Šaltojo karo politikos tęstinumą.
Daugelį politikos apžvalgininkų pastaraisiais metais piktina JAV politikų pasisakymai, kuriuose Amerika vaizduojama kaip civilizuoto pasaulio sudarytos gėrio koalicijos lyderė. Griežtai smerkdamos terorizmą remiančias valstybes kai kuriuos dalykus JAV linkusios nutylėti.
Štai keletas paprastai nutylimų dalykų:
- po 1979 metų sovietų invazijos į Afganistaną, amerikiečių slaptosios tarnybos tiesiogiai ir per tarpininkus rėmė islamistus, kurie vėliau įkūrė Talibano judėjimą arba tapo „al-Qaida“ nariais;
- amerikiečių „SOA“ (angl. School of the Americas) apmokė daugelį šaltakraujų žudikų, vadovavusių vadinamiesiems „mirties būriams“, siautėjusiems Centrinėje ir Pietų Amerikoje;
- JAV teikia prieglobstį įtariamiems teroristams (pvz., atsisako išduoti tokius asmenis kaip Luis Posada Carriles ir Orlando Bosch, kurie, siekdami nuversti Fidelį Kastro, surengė ne vieną teroristinį išpuolį). Analizuojant valstybių remiamą terorizmą, reikia turėti omenyje, jog demokratinių ir nedemokratinių valstybių politikai kalba tai, kas jiems naudinga. Kiekvieną kartą, vertinant politikų pareiškimus, susijusius su terorizmu, reikia atsižvelgti į situaciją. Pabrėžiant vienus dalykus ir nutylint kitus, nesunkiai galima pavaizduoti situaciją taip, kaip tau naudinga.
Vieną ar kitą valstybę apkaltinti terorizmo rėmimu nėra sudėtinga. Žymiai sudėtingiau įrodyti, jog ji iš tiesų remia ar praeityje rėmė teroristus. Valstybių sandoriai su teroristinėmis organizacijomis nesudarinėjami viešai, todėl šia tema galimos įvairios spekuliacijos. Kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, ar Saddamo Husseino režimas iš tiesų rėmė „al-Qaida“. Klausimas, kokios buvo tikrosios invazijos į Iraką priežastys, tebėra atviras.