Tai yra tiesiog logiška Kremliaus politikos tąsa. Rusijai vadovauja neblogai subalansuota KGB komanda, kuri visai šaliai primetė savo išplėtotą ir jau modifikuotą ideologiją. Jie jau seniai ne tik suvokia, kad neįmanoma atgaivinti GULAG’o, bet ir žino, kad to nė nereikia. Kodėl sakau, kad tai logiška? Štai prieš keletą metų mūsų žiniasklaida buvo pririšta tarsi šuo prie kojos. Žiniasklaida dabar valdoma – mes juk kuriame valdomą demokratiją.
Tiesa, šis terminas jau taip pat modifikuotas – jau viešai kalbama apie vadinamąją „suvereniąją” demokratiją. Kitas pavyzdys: teisėjų korpusas su dideliu pasitenkinimu prisiminė sovietinius laikus ir teisėjai dabar paklusnūs tarsi avinėliai. Arba didysis verslas. Štai atsiranda toks M.Chodorkovskis, matote, nutaręs pasinaudoti savo konstitucine teise ir tapti politiškai aktyviu piliečiu. Jis buvo toks įžūlus, kad ėmė reikšti tam tikras pretenzijas. Jis išdrįso pareikalauti Rusijos politikos bei vyriausybės veiksmų skaidrumo, todėl nutarė palaikyti politinę opoziciją.
Buvo aišku, kad, kaip ir dėl žiniasklaidos bei teismų, čia reikia kažką daryti, nes M.Chodorkovskis su tokiais pinigais tikrai mobilizuos opoziciją. Gėda pasakyti, bet prieš du mėnesius iki rinkimų buvo sukurta dabar valdančioji partija, kuri lengvai nugalėjo. O KGB komanda juk privalo viską ir visus kontroliuoti. Na štai – M.Chodorkovskis dabar ramiai siuva pirštines. Tai yra pavyzdys bei pamoka kitiems. Atkreipkite dėmesį, juk pirmosiomis proceso dienomis visas Rusijos verslo elitas puolė ginti „Jukos”. O kur dabar šie balsai? Jie akimirksniu nutilo. Tai rodo, kad pamoka buvo išmokta.
– Ir štai dabar atėjo visuomeninių organizacijų eilė išmokti pamokas?
Būtent. Ką su jomis daryti? Manau, kad perregistravimo neva būtinybė yra dar smulkmena. Iš tikrųjų išeiviai iš KGB savo tikslų siekia smulkiais, kartais sunkiai pastebimais žingsneliais. Kur kas svarbiau, kad dabar po įstatymo priėmimo kontroliuojanti pusė bet kuriuo jai patogiu metu galės pareikalauti įvairių dokumentų, ataskaitų ir t.t. Būtent šis kontrolės organas dabar visai legaliai ir nutars, ar ši organizacija gali tęsti veiklą, ar ne. Svarbiausia, kad šie kontrolieriai registratoriai tuo remdamiesi galės pasinaudoti ir dabar galiojančiais įstatymais.
Pavyzdžiui, galiojančiame visuomeninių organizacijų įstatyme teigiama, kad kontroliuoti galima bet kurios organizacijos įstatus, t.y. ar veikla neprasilenkia su įstatuose fiksuotais dalykais. Statistinio piliečio akimis, tai yra teisiškai pagrįstas reikalavimas. Tačiau kodėl valstybė turi kontroliuoti jos pačios registruotus įstatus? Kodėl aš, kaip pilietis ir tos organizacijos narys, negaliu pareikalauti, kad mano atstovaujama organizacija laikytųsi tų įstatų? Tai mūsų vidaus reikalas, o ne valstybės, kurios reikalas tik vienas – stebėti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai. Svarbiausia, kad visuomeninės organizacijos įstatuose įmanoma atrasti dalykų, kurių nepamatysi jos veikloje arba atvirkščiai – veiklos daugiau, nei fiksuota įstatuose. Vadinasi, šiuo pagrindu bus galima pamokyti...
– Jūs teigiate, kad V.Putino administracijos tikslas – įdiegti masinį paklusnumą. Galima kalbėti apie įvairias organizacijas ar institucijas, tačiau kaip pavyko įdiegti tokį paklusnumą daugumai Rusijos žmonių, kurie jau antrus rinkimus iš eilės balsuoja už „KGB komandos” partiją? Kas tai – klastotės ar masinis infantilumas bei abejingumas savo valstybės ateičiai?
Pergalė rinkimuose yra viena, o visuomenės pulsas – kas kita. Pasakyčiau, laimėti rinkimus dabartinėje Rusijoje yra kur kas paprasčiau, negu liaudžiai įdiegti masinį paklusnumą. Paprasčiau, nes idealiai veikia vadinamasis „administracinis resursas”. Tai labai paprasta. Čečėnijoje to resurso nepakanka. Ten rinkimų rezultatai paprasčiausiai falsifikuojami. Rusijoje taip pat falsifikavimo pakanka, tačiau apgailėtini galutiniai rezultatai gaunami ne vien dėl to. Pavyzdžiui, pastaruosiuose rinkimuose į Maskvos Dūmą oficialiai paskelbta, kad „Jabloko” demokratai surinko 11 proc. balsų. O iš tikrųjų – 14 proc. Nesunku apskaičiuoti pagal stebėtojų gautas protokolų kopijas. Nedidelė klastotė... Bet kur kas svarbesnis čia yra jau minėtas „administracinis resursas”.
Pirmiausia kiekvienoje įmonėje valdžia darbuotojams, švelniai tariant, pataria teisingai balsuoti. Bet tai dar niekis. Pateiksiu akivaizdų pavyzdį iš pastarųjų rinkimų į Valstybės Dūmą. Varžėsi rašytojas demokratas Šenderovičius ir „valstybininkas” režisierius Govorūchinas. Žinoma, laimėjo Govorūchinas. Kaip tai buvo padaryta? Elementariai. Visas valstybinis transportas buvo išklijuotas įvairiai pozuojančiais govorūchinais. Visur buvo parašyta, kad tai yra didysis kino režisierius, populiariausių filmų autorius ir t.t. Greitai bus premjera, skubėkite pasižiūrėti. Tai – agitacija prieš rinkimus? Ne, tai tik naujo Govorūchino filmo reklama, todėl pinigai šiai reklamai eina ne iš rinkimų fondo...
O iš televizijos be paliovos sklido tokia frazė: „Nebalsuokite už Govorūchiną, o žiūrėkite jo filmus”. Žodžiu, Govorūchinas buvo visur – nuo jaunavedžių lovos iki stiklinės virtuvėje. Jokių kandidatų diskusijų nebuvo, nes sąžininguose rinkimuose oponento užduoti vos keli klausimai paprasčiausiai būtų nužudę jo viltis nugalėti. Tarkime, klausimas: kelių partijų narys jis buvo? Paaiškėtų, kad nuo 1993 metų, kai jis pasirodė politinėje arenoje, kasmet – vis nauja partija, o dabar, žinoma, „Vieningoji Rusija”...
Beje, tokių diskusijų nereglamentuoja joks Rusijos įstatymas, jos neprivalomos. Jis ir nediskutuoja. Dar būtų įdomu jam priminti, ką ankstesnėse partijose jis kalbėdavo apie „Vieningąją Rusiją”? Paaiškėtų, kad kalbėjo kone necenzūriškai... Diskusijose būtų paaiškėję, kad prieš jūsų akis – jokių principų neturintis perbėgėlis populistas. Kitas niuansas: „administracinis resursas” aprėpia netgi kiemsargius, kuriuos kontroliuoja savivaldos administracija, paštininkus, milicijos įgaliotinius... Taigi reikalingi ir „teisingi” portretai kabos visuose kiemuose, o „neteisingi” bus tvarkingai pašalinami, kad „teisingos” rinkimų proklamacijos visada bus jūsų pašto dėžutėje ir t.t.
– Tokius dalykus juk žino ir patys rinkėjai. Tačiau jie vis vien tvarkingai balsuoja ir, vadinasi, šventai tiki V.Putino KGB komanda?
– Esama prietaro, kad liaudis ar tauta visada yra teisi ir šventa. Prisiminkime istoriją: 12 metų filosofų ir poetų tauta – vokiečiai – tiesiog isteriškai palaikė ir tikėjo savo fiureriu. Kur tai nuvedė – žinome. Kitas pavyzdys: daugelio tautų žmonės net mirti ėjo su Stalino vardu lūpose, nors tas pats Stalinas represavo ir išžudė jų artimuosius, nekalbant jau apie kitas baisybes. Ką, tos tautos buvo teisios? Štai jums ir „liaudies nuomonė” ar balsas...
Tautos ar liaudis klysta gana dažnai, tačiau, kitaip nei asmeninės klaidos, liaudies klaidos virsta kraujo jūromis. Kita vertus, kas yra ta pilietinė visuomenė? Atominėje fizikoje yra terminas „kritinė masė”. Svarbu ne tai, kad eilinis rusas, amerikietis ar lietuvis suprastų viską apie demokratiją, politiką ar visuomenės plėtros tendencijas. Nejaugi manote, kad, tarkime, eilinis amerikietis žino, kas yra demokratija? Patikėkite manimi – ne. Tačiau Amerikos visuomenėje yra kritinė masė žmonių, kurie nusiteikę liberaliai ir demokratiškai. Būtent ši kritinė masė nusveria visuomenės plėtrą demokratijos link.
Arba kitas pavyzdys: Lietuvoje štai yra gerbiamas pasiturintis, protingas, darbštus ūkininkas. Jis yra pavyzdys, juo sekama, į jį lygiuojamasi. Tuo tarpu Rusijoje pavyzdys yra rėkiantis ir nieko pozityvaus neveikiantis girtuoklis, kurio prisiklausę kiti žmonės visai rimtai pamąstys apie tai, kaip padegti pasiturinčio ir darbštaus ūkininko trobesius... Štai čia ir yra skirtumas. Tačiau vis vien tikiu, kad anksčiau ar vėliau būtent darbštūs ūkininkai sudarys Rusijos žmonių kritinę masę. Tiesa, sakoma, kad net Bizantijos imperija merdėjo 300 metų, todėl neklauskite, kada tai gali įvykti...