Pirmą kartą nuotakos figūra, praminta Pascualita, arba "Mažoji Paskuala", Čihuahua mieste esančios vestuvinių suknelių parduotuvės lange pasirodė prieš 75 metus.
Nuo to karto pritrenkiančiai realistiškas manekenas davė pagrindo antgamtiškoms istorijoms ir pasakojimams apie stebuklus ir net įkvėpė sukurti baladę, grojamą per vietos radiją.
Per pastaruosius aštuonis dešimtmečius figūra sulaukdavo smalsuolių iš visos Čihuahua valstijos, o dabar traukia lankytojus net iš Pietų Amerikos, JAV ir Europos, teigia parduotuvės "La Popular" savininkai.
Pro parduotuvę judria miesto gatve dardant automobiliams ir sunkvežimiams, prie įėjimo nosis į vitrinos stiklą įbedę žmonės patys mėgina nuspręsti, ar tai manekenas, ar tikras lavonas.
"Po visų metų, praleistų vitrinoje, ji gerai atrodo", - apžiūrinėdama rožančių laikančią Pascualitą sakė Yolanda Robles (Jolanda Robls), kuri vedama smalsumo atvyko iš JAV Arizonos valstijos Finikso miesto.
"Yra tiek daug detalių, pavyzdžiui, jos plaukai ir nagai, kad tai tiesiog turi būti tiesa", - pridūrė ji.
Ilgainiui ši istorija virto pasakojimu su visais realistinei fikcijai būdingais bruožais. Viskas prasidėjo 1930 metų kovo 25 dieną, kai šis manekenas pasirodė parduotuvės vitrinoje.
Aprengta pavasario sezono suknele, nuotakos figūra iš karto patraukė praeivių dėmesį neramiomis, plačiai atmerktomis stiklo akimis, natūraliais plaukais ir rusva odos spalva.
Susižavėję vietos gyventojai netruko pastebėti, kad nuotaka stebėtinai panaši į tuometinę parduotuvės savininkę Pascualą Esparzą. Greitai pasklido gandas, kad figūra nėra manekenas, bet jos duktė, kuri, kaip buvo teigiama, savo vestuvių dieną mirė nuo voro patelės, vadinamos Juodąja našle, įkandimo.
"Ji sulaukdavo skambučių iš pasipiktinusių žmonių, kurie kaltindavo ją balzamavus savo dukterį", - pasakojo dabartinis parduotuvės savininkas Mario Gonzalezas.
"Ji nusprendė per miesto notarą išplatinti oficialų paneigimą, bet jau buvo per vėlu. Niekas ja nebetikėjo, o figūrai prilipo Pascualitos vardas", - pridūrė jis.
Tikrasis dukters, jei P.Esparza ją turėjo, vardas buvo užmirštas.
Per laiką istorija apaugo pasakojimais apie antgamtiškus įvykius. Anot vieno iš jų, į parduotuvę naktimis atvyksta vienas įsimylėjęs burtininkas, kuris neva atgaivina Pascualitą ir išsiveda ją pasivaikščioti po miestą.
Kiti teigia, kad vaikščiojant po parduotuvę juos seka Pascualitos žvilgsnis, ar kad per naktį vitrinoje ji pakeičia savo pozicijas, kad nustebintų praeivius.
Patikėję šiais pasakojimais, keli parduotuvės darbuotojai vakarais bijo paskutiniai išeiti iš parduotuvės, o kiti atsisako keisti manekeno drabužius.
Tačiau du kartus per savaitę Pascualita vis tiek perrengiama nauja suknele ir visuomet klasikinio stiliaus, kuris, M.Gonzalezo ir kitų darbuotojų manymu, jai labiau dera. Suknelės keitimas vyksta parduotuvės vitrinoje užtraukus užuolaidas, kad būtų išsaugotas Pascualitos padorumas.
"Kiekvieną kartą kai prisiartinu prie Pascualitos, mano delnai suprakaituoja", - sakė parduotuvės darbuotoja Sonia Burciaga.
"Jos rankos yra labai realistiškos, o ant jos kojų net matyti išsiplėtusios venos. Tikiu, kad tai buvo tikras žmogus", - pažymėjo ji.