Tyrimas atskleidė, kad lietuviai pritaria lytiškumo ugdymo programoms mokyklose ir mano, jog tai yra veiksminga priemonė, padedanti mažinti nėštumų ir lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičių paauglystėje. Didžioji dauguma (89,7 proc.) apklaustųjų pabrėžė supažindinimo su kontraceptinėmis priemonėmis bei lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis svarbą; trys ketvirtadaliai (76,6 proc.) manė, jog geriausiai šio tikslo pavyktų pasiekti, jei mokyklose būtų akcentuojama susilaikymo nuo lytinių santykių svarba.
Paklausti apie šiuo metu mokyklose vykdomą jaunų žmonių lytiškumo ugdymą, palankiai ją vertino 30,6 proc. respondentų, 25,4 proc. tiriamųjų turėjo ją vertino blogai ir labai blogai.
Respondentų nuomone, jauniems žmonėms prieinamos ir priimtinos lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos, yra būtinas veiksmingų profilaktinių strategijų komponentas. Šiuo metų jaunesniems nei 18 metų asmenims teikiamas lytinės sveikatos priežiūros paslaugas gerai ir labai gerai vertino 29,8 proc. respondentų, blogai ir labai blogai – 21,8 proc. į klausimą atsakiusių asmenų. Panašiai, kaip ir lytiškumo ugdymo mokyklose atveju, didelė visuomenės narių dalis neturėjo aiškios pozicijos: 48,4 proc. tiriamųjų lytinės sveikatos paslaugas vertino nei gerai, nei blogai, o ketvirtadalis (25,1) visų apklausos dalyvių šiuo klausimu neišsakė savo nuomonės.
„Tokie atsakymai leidžia daryti prielaidą, jog aktyvios socialinės kampanijos gali būti efektyvios, formuojant gyventojų nuomonę jaunų žmonių lytiškumo ugdymo klausimu. Tikėtina, jog ši aiškios pozicijos neturinti visuomenės dalis ir yra konservatyvių socialinių grupių, pasisakančių prieš visapusišką lytiškumo ugdymą mokyklose, taikinys. Tokiomis aplinkybėmis aktyvi švietimo ir sveikatos politikų bei specialistų pozicija, visuomenei nuosekliai argumentuojanti visapusiško lytiškumo ugdymo svarbą, yra gyvybiškai būtina“, įsitikinusi dr. Lina Jaruševičienė, Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos lektorė.
Apklausos dalyvių nuomone geriausiai jaunesniems nei 18 metų asmenims patarti galėtų akušeriai – ginekologai (28 proc.) ir šeimos gydytojai (26,4 proc.), penktadalis (20,8 proc.) respondentų buvo įsitikinę, jog šią funkciją tinkamiausiai atliktų gydytojas, dirbantis jaunimo sveikatos centre. Daugiau nei du trečdaliai respondentų (68,9 proc.) buvo įsitikinę, jog jaunesnėms nei 25 metų amžiaus merginoms, turinčioms lytinės sveikatos problemų, vien šeimos gydytojo konsultacijos nepakanka.
Vertindami sveikatos priežiūros sektoriaus pastangas stiprinti jaunų žmonių lytinę ir reprodukcinę sveikatą Lietuvos respondentai itin palankiai vertintų paprastesnį jaunų žmonių patekimą pas gydytojus – lytinės sveikatos specialistus (pvz., ginekologus), atsisakant reikalavimo turėti šeimos gydytojo siuntimą - pritarė 85,4 proc. apklaustųjų.
88,3 proc. tiriamųjų mano, jog geriausiai šias problemas padėtų spręsti Jaunimo centrų steigimas, į kuriuos jauni žmonės laisvai galėtų kreiptis ir gauti profesionalią pagalbą lytinės sveikatos klausimais. 67,9 proc. šalies gyventojų mano, jog jauniems žmonėms būtina sudaryti galimybę už mažesnę kainą įsigyti kontraceptinių priemonių. Kontraceptinių priemonių prieinamumo jauniems žmonėms didinimas atrodė aktualesnis mažų miestų ir miestelių gyventojams bei mažesnes pajamas gaunantiems respondentams.
Atliktoje visuomenės apklausoje respondentai buvo taip pat prašomi išsakyti savo nuomonę apie paauglės sprendimą nutraukti nepageidaujamą nėštumą. 40,0 proc. respondentų laikėsi nuomonės, jog abortas visada yra nepateisinamas dalykas, o 4,8 proc. manė, jog abortas yra tinkamiausias neplanuoto nėštumo sprendimas. Didžioji respondentų dalis – 55,2 proc. pritarė teiginiui, jog abortas – sudėtingas sprendimas, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms (jei mergina neturi partnerio, šeimos palaikymo, minimalių materialinių sąlygų kūdikiui auginti), šį pasirinkimą vertino kaip tinkamą veiksmą. Nuostatai, jog abortas – sudėtingas sprendimas, tačiau tam tikromis aplinkybėmis tinkamas veiksmas, pritarė 39,0 proc. pradinį išsimokslinimą ir 59,4 proc. aukštąjį išsimokslinimą įgijusių respondentų.
„Atlikto tyrimo rezultatai rodo palankų visuomenės požiūrį į visapusiškos jaunų žmonių stiprinimo strategijos būtinumą“, įsitikinusi L. Jaruševičienė. „Lytinį ugdymą mokyklose, didesnį lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumą jauniems žmonėms, kontracepcijos prieinamumo didinimą pozityviai vertina skirtingo amžiaus, išsimokslinimo, didmiesčiuose ir kaimuose gyvenantys respondentai.
Tam pritaria net ir tradiciškai konservatyviausi visuomenės sluoksniai – sunkesnėmis materialinėmis sąlygomis gyvenantys, kaimų ir mažų miestelių gyventojai. Visuomenės nuomone, paauglių lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra, turėtų būti tobulinama išplečiant jaunų žmonių galimybes konsultuotis su lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas teikiančiais specialistais bei didinant konfidencialumo garantijas paaugliams“.
