Maža to, sėdintis „abonento“ dešinėje, iš ten ateinantis kairiųjų ir dešiniųjų teisti modernusis krikdemas V. Bogušis dabar visiems aiškina, kas, jo požiūriu, yra politiškai „šventa“. „Visiems pabrėžiu, kad kaip egzistuoja žmogus kaip individas, taip yra ir savivalda su savo šventomis teisėmis“, - sako V. Bogušis apie A. Zuoką kaip individą ir šventą merą, kuriam negalioja Seimo sprendimai.

Moderniojo krikdemo rūpestis „šventomis“ savivaldos teisėmis ūmai padidėjo, kai Seimas, kitaip nei Vilniaus miesto savivaldybė, išdrįso įvertinti rubikonišką sostinės mero veiklą. Parlamentaras V. Bogušis spaudai išaiškino, kad Seime dominuoja „grynoji politika“, o savivaldybėse – „žmonių rūpesčiai“; Seime – „politinis užsiangažavimas“, o savivaldybėse – „žmogiški santykiai“.

Sunku pasakyti, ką V. Bogušis vadina „žmonių rūpesčiais“ ir „žmogiškais santykiais“ – matyt, tuos, kurie girdėti iš pokalbių telefonu įrašų, kur savivaldybės tarybos nariai vadinami vaiduokliais ir narkomanais bei kalbama apie tai, kaip jie plauks aukštyn pilvu Nerimi.

Jeigu Seimo darbas toks nepriimtinas, jei parlamentarų veikla yra grynas politikavimas ir kišimasis ne į savo reikalus, niekas netrukdo A. Zuoko ištikimiesiems, tokiems kaip V. Bogušis arba Algis Čaplikas, atsisakyti parlamentaro mandato ir eiti ten, kur vyrauja žmogiški santykiai. Juolab, kad esama patirties – antai po 2000 metų rinkimų, nepatekę į Seimą ir nusispjovę į politines pažiūras, jie tarsi du žindukliai godžiai prigludo prie motiniškos Vilniaus mero krūtinės.

Juk žmogiški santykiai pagal juos – tai darni, nepolitikuojanti, jautri artimųjų rūpesčiams ir finansiškai apsirūpinanti savivaldybės šeima, pragmatiškai užsiimanti šeimos verslu. Beje, tokių verslų Lietuvoje tolydžio daugėja. Vilniaus pavyzdys ima atrodyti patrauklus Kaunui; kai kuriose pajūrio savivaldybėse pirmumas senokai teikiamas ne politikai, o „žmonių rūpesčiams“. Žinoma, tik savų žmonių, kitaip tariant – šeimos.

Vladimiras Laučius:
Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams galima būtų patarti rinkėjams viena – nelipti ant to paties grėblio ir nebalsuoti už sąrašus, kurių atstovai žadės ne partinę-programinę, bet ūkinę-komunalinę vietos politiką. Nes dėl tokios politikos su jos ūkiškai mąstančiais mikeliais ir abonentais tiesioginio valdymo greit prašys ne tik Neringos, bet ir visos Lietuvos mylėtojai.

Žiniasklaidoje paskelbta, jog organizuotas konkursas nebuvo skaidrus. Pasak šaltinių Kauno miesto savivaldybėje, specialiai sudaryta komisija patyrė nemenką spaudimą. Ir kairei, ir dešinei atstovaujantys miesto politikai pripažįsta, jog sutartis su „Rubikono“ įmone neatitiktų viešojo intereso. Tačiau, kaip sako keistas krikščionis V. Bogušis, savivaldybė turi „šventas teises“, o tai kas šventa, yra aukščiau viešojo intereso ir visuomenės nuomonės.

„Šventų“ savivaldybių dėka kadaise gražus Lietuvos pajūris tapo sparčios urbanizacijos ir miškų kirtimo zona. Politikai, tokie kaip ilgametis Neringos savivaldybės vadovas, o dabar Seimo narys Stasys Mikelis, prie to asmeniškai prisideda. S. Mikelis ir jo bendraminčiai apskritai įdomi kompanija – šis lietuviškos politikos personažas iki šiol užsitikrina valdžios postus, sulig kone kiekvienais rinkimais keisdamas partinę priklausomybę. Kaip sakytų V. Bogušis, jokios grynosios politikos – vien žmogiški santykiai bei gyvenimiški rūpesčiai...

Nesibaigiantį gamtos niokojimą stebinti Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenė neseniai išplatino pareiškimą, kuriuo ragina panaikinti Neringos savivaldybę ir įvesti tiesioginį valdymą. Į šį pareiškimą kaipmat reagavo A. Čaplikas: „Sunku patikėti, kad ir politikai, ir visuomeninės organizacijos taip neatsakingai, siekdamos siaurų interesų, ragina drastiškai riboti demokratiją“, - piktinasi jis.

Pagal A. Čapliką, demokratija yra savivaldybių savivalės sinonimas: Seimas – nedemokratiškas, aplinkosauga – nedemokratiška, visuomeninės organizacijos – taip pat nedemokratiškos, jei mėgina tai savivalei pasipriešinti.

Ištikimajam A. Zuoko bendražygiui derėtų pirmiausia išsikrapštyti rąstą iš savo ir savo partijos pirmininko akies. Nes būtent Liberalų ir centro sąjungos vadovybės elgsena bei mąstysena yra daugiapartinės demokratijos principų nepaisymo pavyzdys.

Ar demokratiška yra partija, masiškai ujanti ir tremianti iš savo gretų ideologinių principų neišsižadėjusius kitamanius? Ar demokratiška yra sostinės savivaldybės taryba, kur sprendimai priimami ne politinės-partinės veiklos, o vien šeimyninio-grupinio – „žmogiško“ – intereso pagrindu?

Teisus su kitais padoriais politikais nuo A. Zuoko atsiribojęs parlamentaras Algis Kašėta – politinės partijos vaizdinys pagal A. Zuoką ir jo bendrus yra ligotas darinys, kuriam „svarbiausia – ne ideologija, ne programos, o interesai, ryšiai, pažintys“. Graudu ir juokinga klausytis, kaip du moraliai šlubuojančio „abonento“ ramentai – buvęs centristas ir buvęs krikdemas - postringauja apie demokratiją.

Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams galima būtų patarti rinkėjams viena – nelipti ant to paties grėblio ir nebalsuoti už sąrašus, kurių atstovai žadės ne partinę-programinę, bet ūkinę-komunalinę vietos politiką. Nes dėl tokios politikos su jos ūkiškai mąstančiais mikeliais ir abonentais tiesioginio valdymo greit prašys ne tik Neringos, bet ir visos Lietuvos mylėtojai.

Laida „Politikos apžvalgininko komentaras“, trečiadieniais 8.35 min. (kartojama 11.35 val. ir 18.35 val.).