Į Europos Parlamento plenarinę sesiją Strasbūre susirinkę europarlamentarai trečiadienį turės balsuoti už pasiūlymą kaupti duomenis apie elektroninių ryšių seansus, taip siekiant pažaboti terorizmą bei organizuotus nusikaltimus.

Kaip elektroniniai ryšiai šioje direktyvoje įvardijami stacionarus bei mobilusis telefono ryšys, taip pat kompiuteriniai pokalbiai bei elektroninio pašto paslaugos. Direktyva siūloma kaupti duomenis apie ryšio seansų veiklą, vietą bei dalyvius, bet ne apie pokalbių turinį.

Tačiau Lietuvoje išrinkti europarlamentarai mano, kad pritarimas tokiai direktyvai būtų ydingas bei neslepia skeptiškai vertinantys šią iniciatyvą.

"Tokioje valstybėje, kaip Lietuva, ir kitose ES naujokėse, kur demokratija silpna, ši direktyva suteiktų tai, ką galime panaudoti ne geram, bet piktam", - antradienį žurnalistams sakė europarlamentaras Rolandas Pavilionis.

Jam pritarė ir europarlamentaras Gintaras Didžiokas, kuris mano, jog sukaupus šiuos duomenis, apie žmogų būtų galima pasakyti viską.

"Turint galvoje Lietuvos patirtį, negalima šiai direktyvai pritarti. Juo labiau, kad ji neišspręstų tų problemų. Rytų Europos valstybės negali pritarti tokiai totalinei sekimo sistemai. Aš vienareikšmiškai balsuosiu prieš", - kalbėjo jis.

"Lietuvoje, kuri yra nelabai teisinė valstybė, tos priemonės gali atsirasti valdančiųjų partijų rankose", - nuogąstavo EP narys Vytautas Landsbergis.

Tačiau dvi didžiosios EP frakcijos - Europos socialistų frakcija ir Europos liaudies partijos - Europos demokratų (ELP-ED) - jau sutarė, kad balsuos už šią direktyvą. Kadangi direktyvai jau pritarė Europos Taryba, tai reiškia, kad EP palaiminimas bus paskutinis žingsnis jos įsigalėjimui.

Europos liaudies partijos - Europos demokratų (ELP-ED) frakcijos narė Laima Andrikienė teigė, kad dar ketina diskutuoti šiuo klausimu su savo frakcijos kolegomis, tačiau jei sprendimas ir nebus pakeistas, ji vis tiek žada balsuoti prieš šios direktyvos priėmimą.

EP narys Eugenijus Gentvilas teigė turintis Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto išvadas, kuriose konstatuojama, jog tokia direktyva gali pažeisti žmogaus teises.

Šia direktyva labiausiai suinteresuotos tos šalys, kurioms teko skaudžiai susidurti su terorizmo išpuoliais - Airija, Ispanija, šiuo metu ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija bei Švedija.

Lietuvos parlamentarai mano, kad šios direktyvos "stūmimas" yra tiek politinis, tiek ekonominis lobizmas.

"Naujų, didelių bazių sukūrimas yra didelis biznis. Telekomunikacinių bendrovių lobizmas pasiekė savo tikslą", - kalbėjo europarlamentaras Šarūnas Birutis.

L.Andrikienė sakė, kad Didžioji Britanija taip pat yra suinteresuota tokios direktyvos priėmimu prieš pat savo pirmininkavimo ES pabaigą - šių metų gruodžio 31 dieną.

"Tai bando padaryti tos šalys, kurios jau yra gavusios į "mordą". Aš matau čia dvilypę situaciją ", - kalbėjo V.Landsbergis.

EP narė Danutė Budreikaitė teigė, kad pirmiausia reikia ieškoti terorizmo priežasčių.

"Neišsprendę tų problemų, mes kovojame ne su priežastimis, o su pasekme", - dėstė ji.

E.Gentvilas taip pat priminė, kad interneto specialistai jau platina piliečiams informaciją, kaip galima išvengti jų komunikacinių duomenų išsaugojimo elektroninėje erdvėje.

Europarlamentarai tikisi, kad trečiadienį dėl šios direktyvos nebus galutinai nubalsuota ir šis klausimas bus svarstomas dar kartą.

Jei direktyva bus priimta EP, tai visos ES šalys būtų įpareigotos ribotą laiką kaupti duomenis apie elektroninio pašto ir telefono (fiksuoto bei mobiliojo) ryšių laiką, vietą bei ryšio dalyvius, tačiau ne pokalbių turinį. EP kartą jau atmetė panašią iniciatyvą, todėl Europos Komisija pateikė pataisytą siūlymą.

Teigiama, kad sukaupti duomenys būtų atskleidžiami teisėsaugos įstaigoms tik tiriant sunkius nusikaltimus.