Rinkimai įvyko – rinkimai seniena. Tiriamieji-agitaciniai mechanizmai visų pamiršti ilsisi ramybėje. Kol vėl bus rinkimai ir vėl jų prireiks. Tų pačių. Galbūt kaip tik dabar – gera proga atidžiau apžvelgti kai kuriuos iš jų, tariamai nekalčiausius, tariamai labiausiai mokslinius. Bent geriausiai žinomą pavyzdį.

„Manobalsas.lt – tai racionalaus balsavimo sistema internete. Atsakyk į klausimus ir sužinok, kuris politikas arčiausiai tavo pažiūrų“, – tujina mus, žadėdamas padėti suprasti, ką manome ir kuo politiškai esame, specialus VU TSPMI projektas. O taip pat – „prisidėti prie demokratijos stiprinimo šalyje, [...] pilietinės visuomenės ugdymo, [...] populizmo mažinimo“ (iš projekto tikslų).

Ne, nepadėjo. Nepasiekė nei vieno iš tikslų, parinko anaiptol ne artimą politiką, sugeneravo labai klaidinantį visuomenės vaizdą. Kodėl taip sakau? Juk viskas „pagrįsta mokslu“? Todėl, kad klausimų formuluotės, kaip netrukus parodysiu, slepia labai įvairius dalykus – o jei nežinia, kaip interpretuoti klausimus, tai tuo labiau neaišku, į ką atsakinėja ir ką iš tiesų reiškia atsakymai.

Pavyzdžiui, trečias pritarimui ar nepritarimui išstatytas teiginys skamba taip: „Kad išsaugotų tvarką šalyje, valdžia turi turėti galimybę riboti viešas protesto akcijas“. Teigiamas atsakymas apimtų tiek čia numanomą „geležinės rankos“ ilgesį ir priešiškumą demokratijai, tiek „sveiko proto“ realizmą, pripažįstantį, jog kiekviena valdžia (ir dabartinė) de facto visada tam tikru būdu tas akcijas riboja, numatydama leistinas ir neleistinas vietas, atstumus, atineštinus daiktus, minimumą žmonių, kurių renginiui dar nereikia leidimo, pačią leidimų sistemą ir panašiai. Valdžia, tokios galimybės tiesiog neturinti, apskritai nebūtų valdžia. Atitinkamai, neigiamai atsakytų tiek paprastasis demokratas (manydamas, kad pasisako prieš „geležinę ranką“ ar ribojimų plėtimą), tiek, pvz., kraštutinis autoritaras, galvojantis „Ne riboti jas reikia, o apskritai uždrausti“.

Teigiamas atsakymas į ketvirtą teiginį („Anglų kalbos vartojimas viešojoje erdvėje kenkia Lietuvos tapatybei“) gali reikšti tiek juozaitišką „Taip, uždrauskime anglų kalbą ir anglicizmus viešoje erdvėje!“, tiek postmodernų „Ir gerai: Lietuvai nereikia klumpių, cepelinų ir XIX a. leksikos pagrindu pagamintos tapatybės“. Neigiamas – tiek „Nieko, probočių tapatybė kaip nors atsilaikys“, tiek „Nekenkia, nes nėra tokio daikto kaip tapatybė“.

Tiek teigiami, tiek neigiami atsakymai į tokius klausimus (o čia tik atsitiktinai parinkti iš pirmo dešimtuko) gali reikšti labai skirtingus ir netgi priešingus dalykus, nieko – visiškai nieko – nepasakydami apie atsakinėjančio asmens politines pažiūras (nuosaikumo/radikalumo, progresyvumo/konservatyvumo, kairumo/dešinumo perspektyvoje) ir galvoseną.
Nida Vasiliauskaitė

Penktas teiginys: „Reikia skatinti ukrainiečių ir baltarusių imigraciją į Lietuvą“. Atsakymai esą parodys kaip labai, ir ar apskritai, esate ksenofobas, ir, atitinkamai, koordinates kairės/dešinės plokštumoje. O iš tiesų atsakymai „greičiau nesutinku“ ar „visiškai nesutinku“ numato ne tik (a) nekenčiu migrantų, (b) nekenčiu rusakalbių kaimynų ar (c) Lietuvoje nereikia (daugiau) kitataučių, bet ir (d) nemanau, kad Lietuvai stigtų darbo jėgos, (e) nemanau, kad būtent ukrainiečiams ir baltarusiams turėtų būti organizuotas išskirtinis palankumas kitų migrantų grupių atžvilgiu, (f) nereikia kliudyti, bet pirmąkart girdžiu apie tokią Lietuvos problemą, (g) skatinti reikėtų labiau imigraciją iš Azijos, (h) esamos imigravimo į Lietuvą sąlygos to pageidaujantiems ukrainiečiams ir baltarusiams yra pakankamai geros etc. T.y. apimtų ne tik įsivaizduojamus (dešiniuosius) ksenofobus, bet ir (kairiuosius) multikultūralistus.

Lygiai kaip ir atsakymai „visiškai sutinku“ ar „greičiau sutinku“ gali reikšti tiek (a) visi lygūs, Lietuva visiems, noriu daugiau įvairovės ar (b) padėkime blogiau gyvenantiems kaimynams, tiek (c) reikia daugiau antrarūšės pigios darbo jėgos, (d) ukrainiečių ir baltarusių genai geresni, (e) kad tik ne iš Afrikos ar (f) tegul čia bus tvarka kaip Baltarusijoje. Tiek (g) aha, vesternizuokime juos, tiek (h) aha, istorinė klaida buvo atitrūkti nuo slavų.

Septintas: „Siekiant lyčių lygybės, valstybinių įmonių valdyme turi būti įvestos kvotos moterims“. Teigiami atsakymai talpina nuomonių spektrą nuo ES remiamo „valstybinio feminizmo“, skelbiančio, kad kvotos yra būtina priemonė ištaisyti istorinei lyčių nelygybei, iki „Na, gerai, taip greičiau išryškės prigimtinė moterų nekompetencija ir valstybinis feminizmas žlugs“. Neigiami – nuo antiseksistinio „Tokia priemonė tik pablogins situaciją, ko nors pasiekusias moteris paversdama kvotinėm, redukuodama individus į lyčių atstovus, vertindama ne pačius savaime atskirai, o pagal poziciją kolektyvo lyčių balanse, ir taip realiai blokuodama tiek vyrų, tiek moterų galimybes“ iki mizoginiško „Moterims valstybės valdyme – ne vieta“.

Dešimtas: „Turtingiausiųjų turtas turėtų būti perskirstytas skurdžiausiai gyvenantiems“. Teigiami atsakymai gali reikšti tiek principinį pritarimą progresiniams mokesčiams (nuosaikų vakarietiškos socialdemokratijos projektą), tiek radikalų „atimti ir padalinti“ (gal konfiskacija, o gal nacionalizacija, o gal teroru), kuris nušluotų tą socialdemokratiją. Neigiami – tiek „bendro gėrio“ atmetimą, tiek liberalo „minimalią valstybę“, tiek konservatoriaus „antisovietiškumą“, tiek pritarimą perskirstymui, bet netikėjimą, kad tai įmanoma („turėtų, bet taip nebūna ir nebus“); arba antiliberalų „Neturėtų, nes neturėtų būti privačios nuosavybės apskritai“.

Nepadėjo ir nepadės. Apibendrinti net nesupratus, kas iš tiesų galėjo būti atsakyta – ne tirti „visuomenės nuostatas“ ir kažką išsiaiškinti, o primesti ir falsifikuoti. Bet taip vis bus. Vis iš naujo.
Nida Vasiliauskaitė

Kitaip tariant, tiek teigiami, tiek neigiami atsakymai į tokius klausimus (o čia tik atsitiktinai parinkti iš pirmo dešimtuko) gali reikšti labai skirtingus ir netgi priešingus dalykus, nieko – visiškai nieko – nepasakydami apie atsakinėjančio asmens politines pažiūras (nuosaikumo/radikalumo, progresyvumo/konservatyvumo, kairumo/dešinumo perspektyvoje) ir galvoseną. Net ir konjunkcijoje su (tokiais pat apimančiais bet ką) kitais.

Tiesa, dar yra visų sociologinių apklausų pamėgtasis „Neturiu nuomonės“ (mįslingai besiskiriantis nuo „Nei taip, nei ne“). Kas į jį sušluojama? Visi šie: (a) „neklauskit, nežinau“, (b) „man nerūpi“, (c) „tai nesvarbu“, (d) „dar nepasidomėjau“, e) „pasidomėjau nepakankamai“, (f) „labai daug domėjausi ir žinau, kad esami faktai neleidžia daryti vienareikšmių išvadų“, (g) „šis klausimas netinkamai/ neaiškiai suformuluotas“, (h) „abu variantai lygiai blogi“, (i) „priklauso nuo konkrečios situacijos“, (j) „priklauso nuo to, kas čia tiksliai turima minty“, (k) „nenoriu atsakyti“, (l) „esu prieš apklausinį nuomonių tyrimo metodą“, (m) „nepasitikiu anonimiškumu“, (n) „noriu trolinti“, (o) „koks skirtumas, ką aš manau“ ir dar daugiau. Nuo išties asmeninio nuomonės neturėjimo, iki vienokios ar kitokios turėjimo, iki informuotos pozicijos, kad apibrėžta nuomonė čia negalima.

Tad dar kartą: nepadėjo ir nepadės. Apibendrinti net nesupratus, kas iš tiesų galėjo būti atsakyta – ne tirti „visuomenės nuostatas“ ir kažką išsiaiškinti, o primesti ir falsifikuoti. Bet taip vis bus. Vis iš naujo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją