Kaip I. Rozovą charakterizavo vienas iš DELFI šaltinių, tai buvo ta tylioji Seimo narė, kuri neatrodė pati kaip aktyvi idėjų generatorė.
Nagrinėjant Seimo duomenų bazėje matomus statistinius duomenis, galima sutikti su teiginiu, kad I. Rozova iš pirmo žvilgsnio niekuo labai neišsiskyrė – praėjusią sesiją ji buvo vidutiniškai aktyvi posėdžių lankytoja, vidutiniškai aktyviai balsavo už projektus. Pati savo asmeninių įstatyminių iniciatyvų nepateikė, bet prisidėjo prie kitų parlamentarų iniciatyvų.
Iš Seimo statistikos galime matyti, kad praėjusią sesiją parlamentarė dalyvavo 78,33 proc. (iš viso 47) posėdžių. Lyginant su jos kolegomis, tai yra nei ypatingai geras, nei išskirtinai blogas rodiklis. Pavyzdžiui, socialdemokratas Algirdas Sysas dalyvavo 98,33 proc., o konservatorius Emanuelis Zingeris – 60 proc. posėdžių.
Rodiklis, kuris rodo, kiek parlamentarė balsavo už svarstomus dokumentas, yra prastesnis, bet jis irgi nėra išskirtinis bendrame parlamentarų statistikos šia tema kontekste. Ji dalyvavo 43,49 proc. balsavimų už svarstomus dokumentus.
Individualiai ji praėjusią sesiją nepateikė nei vieno siūlymo svarstomiems teisės aktų projektams, tačiau yra prisidėjusi prie keturių bendrai su kolegomis parengtų siūlymų. Vėlgi šis rodiklis nėra kažkuo labai išskirtinis. Žiūrint grynai statistiškai lygiai taip pat atrodo, pavyzdžiui, socialdarbietės Rimantės Šalaševičiūtės statistiniai duomenys.
Pasižiūrėjus giliau į projektus, tarp kurių teikėjų kartu su kitais Seimo nariais yra ir jos pavardė, vėl gi – nieko išskirtinio nepamatysime. Per praėjusią sesiją jos pavardė yra tarp teikėjų nutarimo dėl 2020 m. paskelbimo Čiunės Sugiharos metais, prie Seimo rezoliucijos dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ir Konstitucijos straipsnių, susijusių su tarėjų veikla ir priverčiamuoju darbu, pakeitimo.
Prisidėjo prie siūlymo, susijusio su liustracijos procesu
Įdomiausias ir su nacionalinio saugumo interesais susijęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos teiktas pasiūlymas, tarp kurio autorių yra ir I. Rozova, yra susijęs su liustracijos procesu Lietuvoje.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai pernai balandžio 12 d. įregistravo siūlymą, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.“. Išvertus iš teisinės kalbos, tai reiškia, kad buvo siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo siūloma išviešinti tuos, kurie prisipažino apie bendradarbiavimą su KGB.
„Čia – istorija gili, susijusi su liustracija. Nepriklausomybės pradžioje žmonės buvo paraginti: „jeigu Jūs bendradarbiavote, turite galimybę prisipažinti, ir valstybė nustatytą laiko tarpą saugos paslaptį“. Tada jie sako: „išviešinkime šituos žmones“. Tai skamba gražiai, bet iš tikrųjų taip būtų pakeisti valstybės įsipareigojimus žmonėms, kurie prisipažino“, – pasakojo Seimo nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausantis parlamentaras iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Laurynas Kaščiūnas.
Pasak parlamentaro, be to tokiu atveju Rusija „galėtų sužinoti, kokie žmonės yra prisipažinę, ir galimai juos šantažuoti“.
„O dar daugiau – jie žinos ir tai, kas neprisipažino. Nes rusai savo archyvuose turi visą vaizdą – apie visus užverbuotus asmenis. Atmetus tuos, kurie yra prisipažinę, lieka dar tie, kurie yra neprisipažinę. Per juos galima dirbti. Žinoma, jų amžius galbūt dabar jau yra garbus, bet vis tiek yra tokia rizika. Mano požiūriu, taip, prisidengiant gražiais lozungais, yra daromas Rusijai naudingas darbas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak parlamentaro, jau dabartiniame įstatyme yra numatyti saugikliai.
„Jei prisipažįsti, ir nori eiti į aukštas renkamas pareigas, tada informacija yra išviešinama. Tų saugiklių yra nepakankamai, aš pasiūliau papildyti, pavyzdžiui, kad tokia pat tvarka galiotų ir asmenims, kurie tampa ambasadoriais, Europos Parlamento nariais“, – sakė L. Kasčiūnas.
Rozova buvo perspėta dėl rizikų
DELFI primena, kad duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo NSGK pradėjus aiškintis I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.
Vėliau, atkreipus dėmesį į aplinkybę, kad ji 2017 m. negavo leidimo dirbti su slapta informacija, paaiškėjo, kad ji bendravo su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais, ir su jais derino įvairius politinius klausimus. Tarp jų – galimą jungimąsi su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, politinių koalicijų formavimosi Vilniaus miesto savivaldybėje procesą. Plačiau apie tai galima paskaityti čia.
2014 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas buvo susitikęs su I. Rozova, ir informavo ją apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais.
Seimo narė atsakė, kad ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu ar kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendravimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimus. Ji sakė, kad Rusijos diplomatai jos neklausinėja apie politiką ar atskirus politikus, ir apskritai ji neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja.
Iš VSD surinktos medžiagos matosi, kad ji ne tik su Rusijos diplomatais aptarinėjo politines temas ir susitikinėjo neoficialioje aplinkoje, bet dar ir tarėsi dėl išlaidų, kurias patiria, kuomet vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo.
Tąkart VSD pareigūnui parlamentarė melavo ne paskutinį kartą. 2017 m., pildydama prašymą dėl galimybės dirbti su slapta informacija, ji nenurodė, kad palaiko ryšius su Rusijos diplomatais.
Visi šie faktai buvo fiksuoti VSD rašte dėl parlamentarės patikrinimo Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir pačiai I. Rozovai. Raštas buvo gautas 2018 m. sausio 18 d.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį komentuodamas medžiagą, su kuria susipažino, sakė, kad „tai nebuvo tokios kažkokios baisios grėsmės, kurias reikėtų vertinti kažkaip labai akylai“.
Jo nuomone, Seimo NSGK visą tą laiką turėjo visą reikalingą, gal net ir dar platesnę medžiagą, kurią galėjo įvertinti. Kiti šaltiniai tai neigia.
Nuo Lietuvos žurnalistų bėgioja, bet davė interviu „Sputnik“
Pati I. Rozova, po to, kai į viešumą iškilo visa ši informacija, su Lietuvos žiniasklaida bendravo nenoriai.
Ketvirtadienio rytą Seime, pamačiusi būrį ją pakalbinti norinčių žurnalistų, parlamentarė paspartino žingsnį, ir sutiko tik trumpam stabtelėjo.
„Klaida buvo, kad neparašiau prašyme. Aš tiesiog nesupratau, kad reikia ten pažymėti“, – teigė I. Rozova ir nurodė, kad nėra nusiteikusi diskutuoti.
Tačiau Rusijos propagandinei žiniasklaidai ji į klausimus atsakė. Ji davė interviu „Sputnik Lietuva“ portalui.
Ji paaiškino, kad prašymą dirbti su slapta informacija ji pateikė, kai prieš dvejus metus iš frakcijos buvo pasiūlyta jos kandidatūra į Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojos postą. Tačiau jai nebuvo leista dirbti su įslaptinta informacija, nes ji į specialiųjų tarnybų anketą neįtraukė informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.
Ji pakartojo tą patį, ką sakė ir Lietuvos žurnalistams, kad padarė klaidą pildydama prašymą.
„Niekada neneigiau ir neslėpiau savo ryšių su Rusijos diplomatine atstovybe“, — sakė politikė, ir šitą skandalą vadino „konservatorių tikslu“, nukreiptu į valdančiąją koaliciją.
Seimo NSGK yra pradėjęs tyrimą dėl I. Rozovos. Jeigu bus prieita iki apkaltos, pagrindu jai negalės būti įvykiai, įvykę iki 2016 m. Mindaugo Basčio atvejis parodė, kad sprendžiant klausimą dėl priesaikos sulaužymo gali būti vertinami tik einamosios Seimo kadencijos metu padaryti veiksmai.
Apie tai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Tuomet Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį dėl Seimo paklausimo dėl išvados, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario M. Basčio veiksmai – 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje organizavo Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą šios korporacijos planams Lietuvoje.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šie veiksmai atlikti ne dabartinės, o 2012–2016 m. Seimo kadencijos metu. M. Basčio, kaip 2012–2016 m. Seimo kadencijos Seimo nario, įgaliojimai ir jo duotos priesaikos galiojimas yra pasibaigę.
Atitinkama analogija galėtų būti taikoma ir kitų parlamentarų veiksmams, jeigu jie buvo padaryti ankstesnės kadencijos metu. Tačiau lieka klausimas dėl I. Rozovos veiksmų, nuslepiant savo kontaktus su Rusijos diplomatais.