Šešėlinių kabinetų sudarymas labiau būdingas toms šalims, kuriose vyrauja dvipartinė sistema. Nuosaikiai daugiapartinėje sistemoje, kaip kad Lietuva, kur politiškai įtakingos partijos yra 6-8, nėra tokių tradicijų. Todėl iš dalies gali juokingai atrodyti, jei partija paskelbia savo šešėlinį kabinetą, bet tesurenka vos keletą procentų balsų. Kita vertus, pats žodis “šešėlinis” turi neigiamą atspalvį, tarkime: “šešėlinė ekonomika”, “šešėlinės jėgos”.

Vis dėlto Lietuvos politinės partijos taip pat galėtų skelbti “šešėlinį” kabinetą arba kompetentingų savo partijos žmonių kandidatūras į vykdomąją valdžią. Tai būtų naudinga rinkėjui. Mat, pirmiausia, rinkėjai ne tik gautų daugiau informacijos apie partijos potencialą, bet ir galėtų geriau orientuotis kiekvienos partijos programinėse nuostatose. Tiesa, šešėlinio kabineto nariai privalo būti aktyvūs - siūlyti konstruktyvius sprendimus. Kitaip tai bus tik statistinis šešėlinio kabineto narių įvardijimas ir rinkėjas nepajus politinės jėgos veikimo.

Mieli skaitytojai, “Rinkimai 2000” – bendras DELFI ir žurnalo “Veidas” projektas. “Veidas” specialiai DELFI kasdien pateikia politikų bei ekspertų nuomones aktualiomis temomis. Kviečiame Jus įvertinti šias nuomones – savo vertinimus galite palikti komentarų sekcijoje.

Tai komentuoja:

Eugenijus Gentvilas Lietuvos liberalų sąjungos vicepirmininkas

Romualdas Ozolas Lietuvos centro sąjungos pirmininkas

Gediminas Kirkilas Algirdo Brazausko socialdemokratinės koalicijos Informacinio centro vadovas