Išskirtiniame TEISMAI.LT interviu – pokalbis apie svarbiausius pokyčius teismų sistemoje, pasiekimus, išbandymus ir nuveiktus darbus.

– Pradėkime nuo aktualijų: birželio pradžioje baigėte NTA direktorės kadenciją. Kaip Jus pakeitė ši darbo patirtis? Kaip vertinate nuveiktus darbus?

– Teismų sistemoje dirbau 20 metų. Skirtinguose teismuose einant įvairias pareigas teko ne tik dirbti teisinį darbą padedant teisėjams pasiruošti nagrinėti bylas ir rengiant procesinių sprendimų projektus, bet ir įsitraukti į administracinę ir vadybinę veiklą dirbant teismo pirmininko komandoje, taip pat einant kanclerio pareigas. Tad į NTA atėjau suvokdama, kaip veikia teismų sistema, kokie teismų poreikiai ir lūkesčiai.

Vis dėlto buvo ir daug naujų iššūkių. NTA veikla apima visus teismus, teismų savivaldos sistemą, daug veiklos sričių, pradedant teismų statistinių rodiklių analize, teisinėmis išvadomis, teismų savivaldos institucijų darbo užtikrinimu, teisėjų mokymų organizavimu ir baigiant teismų informacinių sistemų plėtra bei priežiūra ar teismų pastatų statyba ir remontais. Tad prireikė persiorientuoti, mąstyti ir spręsti įvertinant platesnį kontekstą, dirbti įvairių sričių profesionalų komandoje.

Nebuvo lengva ir dėl to, kad sau kėliau nemažus tikslus, turėjau ambicijų pasiekti, jog NTA aktyviai dalyvautų teisėkūros procesuose, būtų matoma ir girdima kitų institucijų, žinotų visų ir kiekvieno teismo atskirai problemas, poreikius, lūkesčius, skaidriai ir efektyviai skirstytų teismams skiriamus išteklius. Didelį dėmesį skyriau naujoms iniciatyvoms ir projektams, kad būtų stiprinamas visuomenės informavimas, didinamas pasitikėjimas teismais, plečiamos galimybės naudotis elektroniniais įrankiais, gerinant klientų aptarnavimą ir teismo proceso kokybę.

Svarbi šio darbo dalis susijusi su komunikacija – organizuojant įvairią veiklą, renginius, pristatymus ir vizitus suteikti informacijos, kas mes esame, kokį darbą atliekame, užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Ne mažiau svarbu buvo nuolat tiesiogiai bendrauti su teismų atstovais, kad išgirstum ir būtum išgirstas.

Žvelgdama atgal matau, kad šie darbai kainavo daug pastangų, energijos, jėgų, laiko, tačiau tą laikotarpį vertinu kaip neįkainojamą patirtį. Tai buvo profesinio ir asmeninio augimo laikas.

Iš tiesų man pats didžiausias šio darbo atlygis – bendravimas su teismuose ir NTA dirbančiais žmonėmis. Galime didžiuotis teismų sistemoje turėdami geriausių teisės profesionalų, puikių lyderių, ambicingų ir iniciatyvių žmonių. Mane kasdien įkvėpdavo NTA kolegos – motyvuoti, siekiantys bendrų tikslų, nenuleidžiantys rankų, turintys idėjų, nuolat ieškantys naujų sprendimų. Dirbant komandoje su tokiais žmonėmis, privalu ir sau nuolat kelti ambicingus tikslus, tobulėti.

– Užsiminėte, kad teismų sistemoje esate beveik 20 metų. Kaip gimė Jūsų susidomėjimas teise? Kas Jus atvedė į šią sistemą, kodėl pasirinkote būtent šį kelią?

– Nemeluosiu sakydama, kad apie teisininko profesiją svajojau nuo vaikystės. Vaikystėje kaip ir daugelis vaikų mąsčiau apie suprantamesnį kelią: antroje klasėje – turbūt mokytojos, trečioje – jau gydytojos, dar vėliau – gal architektės (šypsosi – aut. past.). Apsisprendimą stoti į Teisės fakultetą lėmė banalios priežastys – gerai besimokantys jaunuoliai dažniausiai rinkosi paklausiausias specialybes, į kurias didžiausi konkursai.

Tikrąjį susidomėjimą teise pajutau gerokai vėliau – gal paskutiniuose kursuose, kai pradėjau dirbti tuometinėje Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje, teko taikyti teisės normas steigiant Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybas, vykdant viešuosius pirkimus ir pan.

Baigusi studijas, jau turėdama pusantrų metų darbo patirties, buvau pakviesta prisijungti prie naujai įsteigto Aukštesniojo administracinio teismo komandos, vėliau jį reorganizavus dirbau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Tai buvo neįkainojama patirtis, nes turėjome galimybę dalyvauti kuriant administracinių teismų sistemos pagrindus, formuojant administracinės teisės taikymo praktiką, pradedant taikyti Europos Sąjungos teisę konkurencijos, muitų ir kitose srityse. Vėliau kaupiau patirtį kitose teisminėse institucijose – Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o 2013-aisiais pradėjau dirbti NTA.

– Ar galėtumėte paprastai papasakoti, koks yra NTA vadovo darbas?

– Apibūdinant šį darbą keliais žodžiais būtų galima pasakyti, kad tai yra be galo įdomus, daug sričių apimantis, dinamiškas, vadybinių ir komunikacinių įgūdžių reikalaujantis ir kartu daug galimybių suteikiantis darbas. Žinoma, negalima nepaminėti didžiulės atsakomybės, drąsos priimti sprendimus, kurie neretai sulaukia ir kritikos, atvirumo bendradarbiauti ir bendrauti, žinojimo, kaip veikia kitos valdžios, suvokimo, kas vyksta politiniame lauke.

– Grįžkime prie teismų. Kaip, Jūsų akimis, per pastaruosius metus keitėsi teismai?

– Aplinkybės ir gyvenimas diktuoja natūralius pokyčius. Per pastaruosius metus įvyko nemažai ir institucinių, ir organizacinių pokyčių teismų sistemoje.

Lietuvos teismai yra matomi ir pastebimi Europoje dėl savo vykdomų iniciatyvų. Jau ketvirtus metus saugesnę psichologinę aplinką teismo proceso dalyviams šešiuose Lietuvos teismuose padeda užtikrinti kvalifikuoti teismo savanoriai. Ši idėja kilo supratus, kad žmogaus nuomonę apie teismą ir teisingumą formuoja ne tik galutinis teismo sprendimas, bet ir teismo proceso dalyvio jausena teisme, visa proceso eiga.

Mūsų teismų savanorių patirtį, informacines priemones nukentėjusiesiems, liudytojams ir kitiems proceso dalyviams, virtualiąją teismo posėdžių salę, sudarančią galimybes kiekvienam besidominčiajam internete pamatyti, kaip vyksta procesas, koks yra kiekvieno dalyvio vaidmuo, Teisingumo kambarį kitų Europos valstybių teismai pripažįsta gerąja praktika, esame prašomi ja dalytis. Šios iniciatyvos jau antrus metus iš eilės Europos teismų tarybų tinklo idėjų mugėje įvertintos pirmąja vieta.

Įgyvendinti tokias iniciatyvas padėjo Norvegijos finansinės paramos mechanizmas ir Europos Sąjungos suteiktos galimybės. Dėl Norvegijos programų turėjome galimybę iš arti pamatyti skandinavišką teismų sistemos ir elgesio su proceso dalyviais modelį, įgyti vertingos patirties kurdami saugesnį, atviresnį ir modernesnį teismą.

Džiaugiuosi, kad pavyko sukurti efektyvią teisėjų mokymo sistemą, sudarančią galimybes kiekvienam teisėjui dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokymuose. Nustatyti aiškūs ir objektyvūs atrankos į mokymus kriterijai, mokymo programos sudaromos įvertinant teisėkūros tendencijas, teisėjų išsakytus poreikius. Remiantis pažangių Europos valstybių patirtimi vis daugiau dėmesio skiriama bendriesiems gebėjimams ir įgūdžiams, padedantiems valdyti konfliktus, įveikti įtampą ir stresą, suprasti pažeidžiamų proceso dalyvių poreikius, bendrauti su žiniasklaida, stiprinti. Esame aktyvūs Europos teisėjų mokymo tinklo, Europos teisės akademijos partneriai, galime pasidžiaugti, kad Lietuvos teisėjai turi puikias galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokymuose.

– Užsiminėte apie reikšmingus pokyčius ir darbus visoje teismų sistemoje. Kokius darbus atliko NTA kartu su teismais ir kokie dar yra likę?

– Išskirčiau kelias kryptis. Kaip jau minėjau, įvyko nemažai institucinių, organizacinių, infrastruktūros pokyčių. Vienas iš jų – teismų stambinimas, pareikalavęs daug pastangų ir nuoseklaus tiesioginio bendradarbiavimo su teismais užtikrinant sklandų struktūrų pertvarkymą, teismuose dirbančių profesionalų išsaugojimą, tinkamą žmonių informavimą apie jų darbo sąlygų pasikeitimą ar darbo santykių nutraukimą. Svarbu buvo pasirengti bylų skirstymo, proceso organizavimo pokyčiams, užtikrinant nepertraukiamą informacinės sistemos veiklą. Praėjus metams nuo reformos atlikta stebėsenos analizė leidžia daryti išvadą, kad esminiai teismų reformos tikslai, pavyzdžiui, darbo krūvių skirtumų mažinimas, efektyvesnis išteklių valdymas, pasiekti. Ši patirtis įgalina toliau analizuoti galimus teismų darbo optimizavimo variantus.

Žinoma, negalima nepasidžiaugti ir kitais svarbiais apčiuopiamais organizacinių infrastruktūros pokyčių rezultatais: platus teismuose taikomų elektroninių įrankių (elektroninės bylos, vaizdo konferencijos, automatinis susižinojimas su valstybės registrais ir pan.) spektras, leidžiantis teismams žengti kartu su pasaulinėmis tendencijomis, gerėjanti teismų infrastruktūra, modernesni archyvai, įrengti vaikų apklausos kambariai ir kt.

Man ne mažiau svarbūs yra ir ne tokie matomi, tačiau žmonių pasitikėjimą didinantys ilgalaikiai pokyčiai, kurie reikalauja keisti požiūrį į savo vaidmenį, atsakomybes, santykį su aplinka. Kalbu apie teismų sistemos skaidrėjimą, nepakantumą aplaidžiam darbui, aukštą organizacinę kultūrą, grindžiamą pagarba žmogui, bendradarbiavimu ir pagalba kolegoms.

Kai kalbame apie teismus, ko dažniausiai tikisi visuomenė? Kad teismai apgins žmogaus teises, operatyviai nagrinės bylas, tinkamai teiks paslaugas. Atėję į bet kurią instituciją, taip pat ir į teismus, mes visų pirma tikimės, kad būsime išklausyti, mums bus suteikta informacija, su mumis bus pagarbiai elgiamasi. Tad pastaruoju metu nemažai nuveikėme keldami sau aukštus teismų klientų aptarnavimo reikalavimus, gerindami proceso vedimo kokybę. Galime pasidžiaugti, kad visuose Lietuvos teismuose įdiegtas asmenų aptarnavimo standartas, darbuotojai tobulina savo įgūdžius. Didžiuojamės, kad teismuose užtikrinama psichologinė pagalba vykdant vaikų apklausas. Teismuose dirbantys profesionalūs psichologai kiekvienam vaikui, patekusiam į sudėtingą, emociškai sunkų baudžiamąjį procesą, padeda jaustis saugiau, patirti kaip įmanoma mažiau neigiamo poveikio ir streso.

Daug darbo įdėta siekiant tinkamai paaiškinti visuomenei teismo sprendimų motyvus. Atrodytų, kad tai savaime suprantami dalykai, bet nėra paprasta teisininkų kalba parengtą sprendimą paaiškinti vartojant visiems suprantamus terminus ir tinkamai komunikuojant. Turime tikrai puikių pavyzdžių, kai stresinėje situacijoje atsidūrusiems susijaudinusiems nukentėjusiesiems, teisiamųjų artimiesiems ir kitiems proceso dalyviams teisėjai po posėdžio skiria laiko ir dar kartą paaiškina, kokia yra sprendimo esmė ir kodėl toks sprendimas priimtas. Taip pat vis daugiau teisėjų ir teismų vadovų nevengia prieš televizijos kameras paaiškinti sprendimų didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose. Teismų iniciatyva jau nuo praėjusių metų vasaros galima filmuoti teisėjo skelbiamą sprendimą.

Šios iniciatyvos sulaukia kitų šalių kolegų dėmesio, nes atvirumo poreikį jau tenka pripažinti net ir tų valstybių, kurios šiuo atžvilgiu iki šiol laikėsi konservatyvios politikos, teisėjams.

Taigi tam tikrose srityse į priekį judame labai greitai ir jau pasiekėme puikių rezultatų. Tad verta toliau ieškoti vidinių išteklių, entuziazmo ir būdų žvelgti į priekį, veikti ir būti pavyzdžiu kitoms šalims bei jų teismų sistemoms.

– Darbų nuveikta labai daug. Vieni rezultatai džiugina, kiti verčia ieškoti naujų sprendimų. Kokie buvo didžiausi iššūkiai, su kuriais teko susigrumti?

– Žinoma, iššūkių buvo, yra ir bus. Pradėjus dirbti akis badė finansinė padėtis teismuose, kai žmonės buvo priversti spalio mėnesio atlygio laukti iki kitų metų sausio, kai tekdavo iš namų nešti popierių spausdinti, rašyti atsiprašymo laiškus pašto ir kitų būtinų paslaugų teikėjams beviltiškai vėluojant atsiskaityti. Džiaugiuosi, kad per kelerius metus iš tokios situacijos išbridome ne tik gavę papildomų išteklių, bet ir patys ieškodami teismų veiklos optimizavimo galimybių.

Vis dėlto finansavimo klausimas išlieka aktualus. Naujausiais Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis, Lietuvos išlaidos teismų sistemai jau ne vienus metus nesiekia ES vidurkio. Nerimą kelia ir tai, kad teismų sistemos darbuotojų atlyginimai vis dar nėra konkurencingi ne tik teisinių paslaugų rinkoje, bet ir lyginant su kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų atlyginimais. Negalime ignoruoti to, kad, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų, būtina investuoti į ekspertus, kurie tas paslaugas teikia.

Deja, negaliu nepaminėti ir pastarojo laiko iššūkio, palietusio kiekvieną teismų sistemos darbuotoją. Kalbu apie vasario mėnesio įvykius, kai buvo sulaikyti aštuoni teisėjai. Neabejotinai tai yra didžiulis smūgis visai teismų bendruomenei. Tai reputacijos krizė, kurią įveikti galima toliau nuosekliai ir kokybiškai atliekant savo pareigas, kartu pripažįstant sistemos silpnąsias vietas ir ieškant būdų jų keliamoms rizikoms užkardyti. Mano nuomone, tai ir daroma: teismuose žmonės dar labiau susitelkė ir pasiryžo įrodyti, jog dirba sąžiningai ir kokybiškai, o sistemos mastu ieškoma priemonių antikorupcinei aplinkai teismuose stiprinti, sudaryta speciali darbo grupė, bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis. Svarbu, kad situacija neignoruojama, adekvačiai įvertinama, siekiant nekartoti klaidų ir užtikrinti, jog ateityje nekiltų pagrindų abejoti teismų reputacija.

– Darbas kupinas iššūkių, labai dinamiškas, reikalaujantis daug jėgų. O kaip atrodo laisvas laikas namuose?

– Šiais laikais, kai socialiniai tinklai mirga nuo madingų pomėgių gausos ir stulbinančių nuotraukų užsiimant ekstremaliomis sporto rūšimis, važinėjimas dviračiu, knygos, kelionių planavimas ar filmai skamba banaliai. Tad aš, leidžianti laisvą laiką su šeima ir draugais namų terasoje, Vilniaus senamiestyje ar prie jūros, skaitanti knygas, keliaujanti ir patirianti nuotykių, kasmet laukianti „Kino pavasario“, matyt, neturiu, kuo pasigirti. Esu atviras naujoms patirtims, smalsus, svajoti mėgstantis žmogus, todėl tikiu, kad dar daug įdomių dalykų atrasiu ir patirsiu. Gal tada ir socialiniuose tinkluose pasidalysiu (šypsosi).

– Jūsų akimis, koks bus ateities teismas?

– Norėčiau, kad ateities teismas puoselėtų tą pačią žmogaus teisių gynimo misiją ir tas pačias vertybes, kurių laikomasi dabar. Tai pagarba žmogui, siekis operatyviai ir kokybiškai išspręsti teisinį ginčą, nepriklausomumas kaip nešališko ginčų sprendimo garantas.

Žinoma, neišvengiamai teismas, kaip ir mūsų kasdienis gyvenimas, yra ir bus vis labiau veikiamas naujų technologijų. Linkiu, kad tos technologijos taptų progresyviu įrankiu, padedančiu greičiau ir patogiau dirbti. Noriu ir ateityje teismą matyti ne kaip robotą, o kaip girdintį ir suprantantį humanišką teisėją.