Naujas narkotikų vartotojo įvaizdis
Tyrimai, atlikti Vokietijos ir Didžiosios Britanijos diskotekose, parodė, kad jaunuoliai ima vartoti sintetinius narkotikus eksperimentuodami, norėdami pajusti tai, ką apie šias medžiagas pasakoja juos bandę draugai. Kitiems – tai greitas būdas įsijungti į šėlsmą diskotekoje ir išbūti energingiems iki klubo uždarymo.
Taigi narkotikai tampa būdu praleisti laisvalaikį. Jaunuoliai dažniausiai mano, kad jų vartojami sintetiniai narkotikai nekelia didelio pavojaus sveikatai. Tačiau naujausių mokslinių tyrimų rezultatai liudija, kad dauguma jų turi ilgalaikį poveikį smegenims, o vartojant kartu su alkoholiu padariniai gali būti mirtini.
Taigi per pastaruosius dešimtmečius narkotikų vartojimo tikslai gerokai pasikeitė. Anksčiau išgirdę žodį „narkomanas“, įsivaizduodavome apkvaitusį, apdriskusį, niekur nedirbantį asocialų asmenį. Dabar ne vienas šiuolaikinis narkotikų vartotojas yra puikiai socialiai prisitaikęs, turi darbą ir net kopia karjeros laiptais. Narkotikai tokiam žmogui kurį laiką padeda atsipalaiduoti po darbų, įgyti energijos, pasilinksminti ar atgauti jėgas.
Dažniausiai vartojami šie sintetiniai narkotikai: amfetaminas, ekstazis, kokainas, LSD ir „Magiškieji grybai“.
Narkotikų kontrolės departamentas (NKD) 2004 m. pabaigoje atliko reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Žalingų įpročių paplitimas Lietuvoje“. Paaiškėjo, kad bent kartą gyvenime narkotikų pabandė 8 proc. šalies gyventojų. Kaip ir Europoje, Lietuvoje labiausiai paplitęs narkotikas – kanapės. Jas bent kartą gyvenime yra vartoję 7,6 proc. Lietuvos gyventojų. Po jų – amfetamino grupės preparatai. Dabar pasaulyje asmenų, vartojančių amfetamino grupės preparatus jau gerokai daugiau nei kokaino ir heroino vartotojų kartu sudėjus.
Naujausios Jungtinių Tautų ataskaitos duomenimis, pasaulyje narkotikus per pastaruosius 12 mėnesių vartojo apie 4,7 proc. 15–64 metų žmonių. Lietuvoje – 2,5 proc.
Švedų patirtis
Jau ne vienus metus mažiausiai sintetinių narkotikų vartojama Švedijoje. Švedai mano, kad taip yra dėl kryptingos šalies politikos. Prieš dvejus metus čia pradėtas dar vienas projektas, skirtas jaunimui, – „Klubai prieš narkotikus“. Jį inicijavo „STAD Projektet“ – svarbiausia alkoholio ir narkotikų prevencijos institucija Švedijoje, įkurta dar 1995 m.
Anot šią savaitę Lietuvoje viešėjusios minėto projekto vadovės Johannos Gripenberg, jis pradėtas, kai buvo pastebėtas pasikeitęs jaunimo požiūris į narkotikus. Be to, narkotikai tapo labiau prieinami: jų kainos sumažėjo net 16 proc.
Apklausus Stokholmo restoranų, kavinių ir barų darbuotojus (18–24 metų), paaiškėjo dar vienas įdomus dalykas. Pasirodo, 41 proc. darbuotojų – narkotikų vartotojai. Tyrimas parodė, kad ypač populiarūs narkotikai labiausiai lankomuose ir visą naktį dirbančiuose klubuose. Beje, patys narkotikų vartotojai sieja juos su kriminaline padėtimi naktiniuose klubuose – smurtu, susišaudymais, prievarta.
Reklaminė kampanija
Švedai, ko gera, pirmieji į kovą su narkotikais įtraukė privačias struktūras. Projekte dalyvauja 17 didžiausių Stokholmo naktinių klubų. Vienas iš projekto dalyvių, kelių Stokholmo klubų savininkas Lennartas Karlssonas teigia, kad dabar prie jų nori prisijungti dar 30 tokių įstaigų.
„Klubų darbuotojai mokomi atpažinti apsvaigusiuosius nuo narkotikų, durininkai – jų neįleisti, – teigia pašnekovas. – Antra sąlyga, padedanti sumažinti narkotikų vartojimą, – tam nepalankios sąlygos: specifinė šviesa tualetuose, kai kur – išpjauta durų dalis, kuo mažiau horizontalių paviršių, ant kurių būtų galima pasiruošti narkotikus. Mes patys skatiname policijos reidus. Be to, įvedami privalomi narkotikų vartojimo testai darbuotojams“.
Švedijoje vyko labai aktyvi reklaminė kampanija, per kurią darbuotojai segėjo ženkliukus su specialiu logotipu, klubuose buvo iškabinti plakatai, informuojantys, kad čia netoleruojami narkotikai. Buvo išleistas miesto žemėlapis su pažymėtomis vietomis, kuriose įmanoma saugiai linksmintis. Šį žemėlapį žmonės galėjo rasti net taksi automobiliuose.
Įgyvendinant projektą, švedai nusprendė patikrinti, kaip programa veikia realiai. Du pamokyti aktoriai bandė pakliūti į naktinius klubus apsimetę apsvaigusiais nuo kokaino ir amfetamino. Rezultatai akivaizdūs: iki mokymų šiuos aktorius sustabdė vos 7,5 proc. durininkų, po mokymų – 27 proc. Šiuo metu Stokholme apmokyta 290 durininkų. Anot L. Karlssono, dar viena nerašyta taisyklė, kurią turi žinoti klubo aptarnaujantysis personalas: nuo narkotikų apkvaišusiam žmogui negalima parduoti alkoholio.
Klubų reakcija
Švedijos patirtis kovojant su narkotikų platinimu ir vartojimu Stokholmo naktiniuose klubuose sudomino ir Lietuvos valstybines institucijas. Lietuviškasis projekto variantas – „Pramogos be narkotikų“. Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje remiamo projekto tikslas – skiepyti jaunimui požiūrį, kad narkotikų vartojimas pramogaujant nėra normalu.
Pasak NKD atstovės ryšiams su visuomene Vilmos Janulytės, didžiausia bėda, kad sintetiniams narkotikams iki šiol buvo skiriama mažai dėmesio, todėl susidarė įspūdis, kad pavojingi tik opioidai (pavyzdžiui, heroinas). Nuo šiol jauni žmonės informacijos apie įvairius narkotikus, jų žalą ir klubinę kultūrą ras specialiai jiems sukurtoje interneto svetainėje www.nkd.lt/jaunimas.
Į kvietimą dalyvauti J. Gripenberg ir L. Karlssono rengiamame seminare klubų savininkams atsiliepė 18 šalies klubų. Nors atvyko truputį mažiau – 12 klubų atstovai, pradžia teikia vilčių. Labiausiai į kvietimą prisijungti prie projekto reagavo didieji, seniai įsikūrę klubai, palaikantys idėją, kad klubas turėtų būti ne tik madinga, bet ir saugi jaunimo pasilinksminimo vieta.
Kauno laisvalaikio ir pramogų centro „Oazė“ direktorė Smiltė Mažūnienė teigia, kad jų klubo auditorija – kiek vyresnė už didžiausios rizikos grupę. Pasak švedų, į tokią įeina 15–24 metų jaunuoliai, kuriems dar sunku apsispręsti dėl savo poreikių ir norų. Tačiau auditorija bet kada gali pasikeisti, tad išankstinė narkotikų vartojimo prevencija labai naudinga užkertant kelią didesniems nemalonumams.
„Klubai, bijodami antireklamos, dar nelinkę skelbti savo bėdų. Tačiau galime pasinaudoti švedų patirtimi. Nors Stokholme yra per 200 pasilinksminimo vietų, į asociaciją susijungė 17 madingiausių klubų, turinčių realią galimybę pakeisti įsivyravusį įprotį vartoti narkotikus klubuose“, – teigia pašnekovė.
Pasak Vilniaus naktinio klubo „Top club“ direktoriaus Felikso Kutkos, apsaugos darbuotojai paprastai nustato, ar žmogus apkvaitęs nuo narkotikų. Jie net gali nujausti, kuris iš lankytojų atėjo platinti narkotikų. Tačiau apsaugos darbuotojai neturi teisės jų apieškoti, todėl stebi žmogų visą vakarą. Jei lankytojas elgiasi įtartinai, jis išprašomas ir paprastai nesipriešina.
„Tiesa, stebėti žmogų įmanoma tik nedideliame klube. Didesnėje erdvėje jis vis tiek ras nestebimą vietą“, – mano pašnekovas. Anot F. Kutkos, svarbiausia, kad narkotikų platintojai suprastų, jog klube negalės užsiimti savo veikla. Tam turi būti gera apsaugos sistema. Policija – jau paskutinė instancija. Neįleisti žmogaus vien todėl, kad jo vyzdžiai išsiplėtę (vienas iš narkotikų poveikio požymių), jo manymu, netikslinga.
Vilniaus naktinio klubo „Gravity“ apsaugos darbuotojai yra gavę nurodymą neįleisti išgėrusių, įtartinai atrodančių, agresyvių žmonių. Anot klubo direktoriaus Sauliaus Imbraso, tvarka priklauso ne tik nuo kvalifikuotos apsaugos, bet ir nuo lankytojų. O juos pritraukia klubo formuojama politika. „Žinoma, klubas – gana palanki vieta vartoti narkotikus. Kita vertus, jame prireikus žmogus bent jau gautų pagalbą, nors mums per pusantrų metų nė karto neteko kviesti greitosios pagalbos. Stokholmo klubuose tokių atvejų būta. Jie apskritai turi rūpesčių dėl paauglių. Naktinėse Stokholmo gatvėse griuvinėjantys girti paaugliai – įprastas vaizdas“, – teigia pašnekovas.