Aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas R. Ivanauskas įsitikinęs, kad teisėsauga turi patikrinti su prokuratūra bendradarbiavusio liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumą – nuteistasis nurodė, kad Policijos departamento pareigūnų bylą, kurioje šie buvo kaltinami neužkirtę kelio Kauno žudynėms, nagrinėję teismai nusprendė, jog jis nėra patikimas liudytojas.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. Ivanauskas kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas pritaikyti išimtinę baudžiamajame įstatyme numatytą nuostatą – atnaujinti tyrimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Generalinis prokuroras, susipažinęs su nuteistojo prašyme nurodytais argumentais, nutarė tyrimo neatnaujinti. Ir šis priimtas nutarimas yra teisėtas, antradienį nutarė Vilniaus apygardos teismas.

R. Ivanausko skundą išnagrinėjusi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė paskelbė, kad nuteistasis pateikė klaidingas interpretacijas apie vykusį baudžiamąjį procesą, jo nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir anksčiau nagrinėjant bylą teisme, todėl pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šiuo metu nėra.

„Papildomai pažymėtina, jog baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikiant galimybę iš naujo įrodinėti įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus suinteresuotam asmeniui“, – nutartyje, kurią dėl padėjimo nužudyti du ir daugiau žmonių nuteistas R. Ivanauskas dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodė teisėja J. Kolyčienė.

Kreipdamasis į generalinį prokurorą R. Ivanauskas nurodė, kad kitoje baudžiamojoje byloje atsakomybėn buvo patraukti Policijos departamento pareigūnai, kuriuos prokuratūra kaltino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, kai šie neužkirto kelio Kauno žudynėms. Anot nuteistojo, šioje byloje teismai suabejojo su teisėsauga bendradarbiavusio slaptojo liudytojo M. Žalimo parodymais – praėjusių metų pabaigoje televizija viešai paskelbė paneigimą dėl viešai paskelbtos informacijos, jog pareigūnai žinojo apie D. Kedžio planuojamą įvykdyti nusikaltimą ir turėjo visas galimybes užkirsti tam kelią.

R. Ivanausko teigimu, tai svarbi aplinkybė, nes „M. Žalimo parodymai buvo pripažinti melagingais“ – vienas iš informacijos šaltinių Kauno žudynių byloje taip pat buvo slaptojo liudytojo parodymai. Nuteistasis pažymėjo, kad M. Žalimo parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl atnaujinus procesą reikėtų dar kartą juos įvertinti.

Neringa Venckienė ir Drąsius Kedys (Stop kadras iš Chicago tribune įrašo)
Tačiau, kaip pažymėjo teismas, pritaręs generalinio prokuroro pozicijai, R. Ivanausko nurodytos aplinkybės buvo žinomos Kauno žudynių bylą nagrinėjusiems teismams, be to, tai nuteistasis buvo nurodęs ir kasaciniame skunde, kuris buvo įteiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas liudytojo M. Žalimo parodymų melagingumas, tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, apie kurią R. Ivanauskas nebūtų žinojęs jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, taigi pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šiuo atveju nėra“, – pabrėžė teisėja.

Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. birželį R. Ivanauską pripažino kaltu dėl kurtymo ir padėjimo nužudyti du ir daugiau žmonių, bet po metų apeliacinės instancijos teismas jį išteisino dėl kurstymo žudyti, tačiau paliko galioti tą pačią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kauno žudynės visą Lietuvą sukrėtė 2009 m. spalio 5 d. – prie savo namų buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, kurį D. Kedys kaltino pedofilija, o po to nužudyta Violeta Naruševičienė, kurios sesuo Laimutė Stankūnaitė buvo D. Kedžio sugyventinė.

Teisėsauga yra nurodžiusi, kad šiuos nužudymus, įtariama, įvykdė D. Kedys – tą pačią dieną turėjo būti nušauta ir L. Stankūnaitė, ir verslininkas Andrius Ūsas, moteriai padėjęs kovoti dėl dukros globos.

Dėl šio nusikaltimo prokurorai D. Kedžio negalėjo apkaltinti, nes jis vėliau buvo rastas miręs užspringęs nuo skrandžio turinio, tačiau dėl padėjimo ir kurstymo „žudyti velnius“ (išgalvotus pedofilus ir jiems esą pardavinėjusias seseris) baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas D. Kedžio draugas R. Ivanauskas ir buvusi jo sugyventinė Eglė Barauskaitė, kurią vėliau teismas išteisino.

Tuo metu R. Ivanauskas anksčiau teisėjų prašė jį išteisinti arba atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos – jis yra aklas. Tačiau teisėjai nutarė, kad regos problemos nebuvo kliūtis padaryti inkriminuotus nusikaltimus.

„Tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. Ivanauskas apako, – jo nuo atsakomybės neatleidžia“, – teismo teigimu, sveikatos būklės pablogėjimas po nusikaltimo nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei.

Raimundas Ivanauskas
Bylą išnagrinėję teismai yra nustatę, kad R. Ivanauskas kartu su E. Barauskaite ir D. Kedžiu atvyko pas tuo metu valstybės saugomą liudytoją M. Žalimą, pokalbių metu jis buvo įkalbinėjamas padėti D. Kedžiui „žudyti velnius“, taip pat buvo išdėstyta, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus, po to važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas verslininką A. Ūsą, kurį jie kaltino pedofilija. Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės.

Dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją. Į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.