Į DELFI skaitytojos klausimą atsako antstolė Asta Stanišauskaitė

Pradėkime nuo pabaigos – nuo teisių ir pareigų. Antstolio pareiga yra imtis visų teisėtų priemonių, kad padėtų kreditoriui kaip galima greičiau apginti jo pažeistas teises ir sugrąžinti skolą, kurios skolingas asmuo negrąžino gera valia (tai yra, neįvykdė savo pareigos). Be abejo, skolos išieškojimo metu turi būti užtikrinamos ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Vienas iš įstatyme įtvirtintų saugiklių – sąrašas pinigų sumų, iš kurių skolos negali būti išieškomos.

Ar „nuosavos lėšos“ ir lėšos, iš kurių negalima išieškoti, yra tas pats?

Pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. skolų negalima išieškoti iš 8 rūšių sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;

7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta;

8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi periodinių išlaikymo išmokų arba sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos išieškojimai.

Kadangi antstoliai daugeliu atvejų neturi galimybės nustatyti asmens gaunamų lėšų kilmės, skolininkai turėtų patys operatyviai teikti šią informaciją antstoliams ir tokiu būdu užsitikrinti, kad minėtos tikslinės paskirties lėšos nebūtų panaudotos skolai dengti.

O tais atvejais, kai neturėdamas informacijos apie lėšų kilmę, antstolis jas nuskaičiuoja, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

Iš visų kitų papildomų lėšų (tai gali būti dovanos, grąžinamos skolos, laimėjimai loterijose ir kt.) išieškoti skolas ne tik galima, bet ir privalu. Juk iš esmės tai yra kreditoriaus pinigai skolininko sąskaitoje.

Net jeigu klausimo autorė planavo šias papildomas lėšas skirti, pavyzdžiui, gydymo paslaugoms, tai nepaneigia kreditoriaus teisės susigrąžinti jam priklausančią sumą kaip įmanoma greičiau. Dažnu atveju kreditoriai taip pat turi sveikatos ar kitų problemų, kurioms spręsti reikalingi pinigai.

Išieškojimas iš darbo užmokesčio – tik viena iš priverstinio vykdymo priemonių

Išieškodamas skolą priverstine tvarka, antstolis vienu metu gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, kurių baigtinis sąrašas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 624 str.

Tarp šių priemonių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų.

Tam, kad būtų maksimaliai užtikrintos kreditoriaus galimybės susigrąžinti reikalaujamą skolą, skolininko sąskaitoms iki pat išieškojimo pabaigos daugeliu atvejų yra taikomas areštas. Kai į sąskaitą patenka lėšos, iš kurių galima išieškoti, jos yra panaudojamos skoloms dengti.

Kitaip tariant, periodiškai atliekamos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio yra ne vienintelė išieškojimo priemonė. Ir šios priemonės nereikėtų laikyti „apsauga“ nuo išieškojimo iš kitų skolingo asmens pajamų.

Tačiau tokia išieškojimo tvarka taip pat neužkerta kelio skolininkui tartis su kreditoriumi dėl skolos mokėjimo dalimis ir ilgesnio atsiskaitymo termino. Jeigu kreditorius sutinka, antstolis gali taikyti ir mažiau priverstinio vykdymo priemonių, palikdamas tam tikras lėšas paties skolininko reikmėms.