„Trečiadienį ir ketvirtadienį nebuvo pradinukų auklėtojos, ją pavadavo kita mokytoja. Dukra trečiadienį nebuvo mokykloje, bet klasiokai pasakojo, kad žiūrėjo filmą „Skambutis“ ir ruošėsi kitą dieną žiūrėti „Skambutis 2“, – DELFI pasakojo ketvirtokės mama. – Dukra į mokyklą ėjo išsigandusi, prašė, kad pasiimčiau iš mokyklos, nes ji tikrai nežiūrės to filmo.“
Vilnietė DELFI teigė, kad filmą pasirinko patys ketvirtokai. „Pavaduojanti mokytoja leido šį filmą žiūrėti“, – tvirtino mama ir pridūrė, kad pati kreipėsi į direktorę, kuri, sužinojusi situaciją, nutraukė filmo peržiūrą.
Direktorė teigia, kad atsakingi asmenys bus nubausti
Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė DELFI teigė, kad žino susidariusią situaciją, ketina aiškintis, kodėl taip įvyko, o nusižengusius asmenis – bausti.
„Dėl asmeninių priežasčių ketvirtos klasės mokytoja dvi dienas nebuvo darbe. O kadangi ugdymo procesas yra perkeltas į kitas erdves ir didžioji dalis mokytojų su vaikais yra išvažiavę į ekskursijas ar panašiai, tai pavaduojančių mokytojų nebuvo, todėl buvo priimtas sprendimas, kad tas dvi dienas su ketvirtokais klasėje pabus mokytoja padėjėja. O vėliau atsitiko taip, kaip atsitiko“, – teigė direktorė.
D. Pilukienė įvardijo, kad pati ketvirtadienio rytą sulaukė vienos iš mamų skambučio dėl siaubo filmo žiūrėjimo. „Nuėjau į klasę, pamačiau, kad tikrai taip buvo, – pasakojo direktorė. – Atliksime tyrimą, išsiaiškinsime ir atitinkamai atsakingus asmenis bausime, taip negali būti.“
Direktorės teigimu, filmą pasirinko ir paprašė pažiūrėti patys vaikai. „Mokytoja nesureagavo, gal patirties neturi tiek, kiek klasės mokytoja, – svarstė direktorė. – Ji sakė, kad vaikai patys pasiprašė ir aš nesureagavau, kad jie būtent tokį filmą pasirinko.“
Gimnazijos direktorė negalėjo įvardyti, ar vaikai žiūrėjo tik pirmąją, ar ir antrąją filmo dalį.
Vis dėlto, ji teigė, kad to būti tikrai negalėjo ir bus žiūrima labai griežtai. „Aš per dieną negaliu priimti sprendimo, bet tai bus išsiaiškinta, nes to tikrai negali būti“, – tvirtino D. Pilukienė.
Filmų žiūrėjimas pamokų metu, anot direktorės, buvo tik išimtinis atvejis. Jos teigimu, dažniausiai vaikai važiuoja į ekskursijas ar užsiima kitomis veiklomis. „Vieni važiuoja į ekskursijas, kiti keliauja į kiną žiūrėti kokius nors edukacinius filmus, kai kurie turistauja, kartais pamokas veda kitose erdvėse – mokyklos kieme ar panašiai. Procesas vyksta, pamokos vyksta, mokykla šurmuliuoja“, – vardijo direktorė.
Penktadienis – paskutinė mokslo metų diena pradinukams, birželio 21-ąją mokslo metus baigs ir 5-11 klasių mokiniai.
Psichologė: tai nepateisinama
Medicinos psichologės Rūtos Klišytės teigimu, filmai kaip viena iš ugdymo sudedamųjų dalių nėra blogas sprendimas, tačiau jie turi būti ne tokie, o ir pateikiami ne tiesiog įjungiant ir paliekant vaikus vienus.
„Turi būti kažkoks įvadas į filmą, kad tas filmas būtų įdomus vaikams, kad sudomintų tema ir visa kita, – kalbėjo psichologė. – Iš bėdos filmus vasarą galima žiūrėti, bet tik iš didelės bėdos. Juk yra, ką veikti. Pasaulis yra gražus ir platus.“
R. Klišytės teigimu, žiūrėdamas filmą vaikas yra tiesiog pasyvus – sėdi ir žiūri.
O kaip siaubo filmai veikia vaikus? „Ketvirtokų baimės gal ir mažesnės, jos keičiasi, jie bijo kitokių dalykų nei maži vaikai. Bet tai tikrai psichologiškai nepateisinama. Ko tas vaikas galėjo išmokti? Toks filmas tiesiog pakutena baimes, bet gero nieko nedavė“, – teigė psichologė R. Klišytė.
Filmas apie siaubingą vaizdajuostę
Kino juostos „Skambutis“ aprašyme teigiama, kad tai istorija apie vaizdajuostę, kurią pažiūrėjus suskamba telefonas ir paslaptingas balsas praneša, kad žiūrovas mirs lygiai po septynių dienų.
Filmo personažas žurnalistė Reičelė Keler tokias istorijas vertino skeptiškai, kai abejones netrukus pakeitė siaubas: keturi paaugliai, pažiūrėję šią vaizdajuostę, miršta lygiai po septynių dienų.
Filme keliami klausimai: kas nufilmavo vaizdus šioje juostoje? Ir kas ten apskritai nufilmuota? Žurnalistė yra pasiryžusi įminti vaizdajuostės – žudikės paslaptį. Ji suranda šią juostą ir smalsumo skatinama ją peržiūri. Pasibaigus paskutiniams kadrams, suskamba telefonas.
Filmo aprašyme paskutinis sakinys palieka intrigą: „Baisiausia tai, kad tokią vaizdajuostę gali gauti ir tu...“
Ministerija per karščius ragina užsiimti kitomis veiklomis
Prailginus mokslo metus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) išplatino pranešimą, kuriame ragino mokyklas trumpinti pamokas bei rinktis netradicines erdves ugdymui.
„Esant karštiems orams, kai patalpose temperatūra didesnė negu 28 laipsniai, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, t.y. užsiėmimus patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose“, – teigiama ŠMSM pranešime, kuriame taip pat raginama trumpinti pamokas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pranešime pažymi, kad karštuoju periodu būtina suderinti vaikų ugdymą su jiems sveika ir saugia aplinka. „Šalyje esant didesniems karščiams kviečiame mokyklas lanksčiai derinti ugdymo procesą su vaikų sveikos aplinkos užtikrinimu. Pamokos gali būti trumpinamos, daugiau veiklų organizuojamos ten, kur nėra tvanku ir neplieskia saulė“, – cituojamas ministras A. Monkevičius.
Ministerija ne tik ragino patiems imtis iniciatyvos galvojant netradicines erdves ugdymui, tačiau kvietė ir prisijungti prie jų inicijuojamo projekto „Mokslininkai – mokykloms“.
Tai iniciatyva, kai universitetai atveria savo laboratorijas mokiniams arba mokslininkai lankosi mokyklose ir pristato STEAM mokslų naujoves. Birželį vizitus po mokyklas pradėjo laboratorija ant ratų „MoMoLab“, kurioje galima atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, taip pat tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus.
Norintieji iš arčiau pažinti gamtą, augalų ir gyvūnų pasaulį, buvo kviečiami atvykti į užsiėmimus Pavilnyje, leistis į kelionę pažintiniu taku regioniniame parke, kartu su ornitologu Gediminu Petkumi stebėti paukščius.
Nemokami edukaciniai užsiėmimai mokiniams vyksta gegužės–birželio mėn. Iš viso buvo suplanuota daugiau kaip 130 įvairių edukacinių veiklų.