Šiandieniniame gyvenime išskėstomis rankomis priimame vakarietiškas tradicijas. “Advento” sąvoką vis labiau užgožia “kalėdinės nuolaidos”, „išpardavimai“, pasirodantys tuoj po Vėlinių. Kalėdų laukimas prasideda dvigubai anksčiau, o ir šventės prasmė sunkiai besuvokiama. Neretai girdime: „Kalėdos – dovanų metas“... Žmonės neatsispiria prekybos centrų gundymams, ir šią gražią šventę paverčia reikalingų ir nereikalingų daiktų pirkimu. Vaikai nejučia pratinami, kad jiems privaloma kažką padovanoti. Negi svarbiausia, ruošiantis šventėms, nupirkti dovanas – lyg pareigą atlikti? Šventei atėjus, nebesupranti, ko trūksta. Suvoki, kad šventė, bet nuotaika ne ta...
Seniau lietuviai (o ir daugelis aplinkinių šalių) vertėsi žemdirbyste, pinigo neprilaikė, todėl ir pirkti nebuvo iš ko. Bet dėl to žmonės nė kiek nesisielojo, nes adventas, Kūčios ir Kalėdos jiems turėjo kitokią reikšmę, nei mums.
Adventas skirtas pasiruošti Kristaus atėjimui, Kalėdoms – savęs ir gyvenamos aplinkos valymui. Ne veltui šiuo laiku šeimininkės stengdavosi visas namų kerteles išvalyti, kiekvieną kampelį išblizginti - tik į švarius namus ateina gėris ir šviesa. Bet daug svarbiau buvo apvalyti savo kūną ir sielą. Todėl per adventą buvo laikomasi griežto pasninko, daug meldžiamasi, susilaikoma nuo linksmybių. Prieš Kalėdas stengtasi grąžinti visas skolas, atsiprašyti tų, kuriuos įžeidei, susitaikyti.
Mūsų seneliai mokėjo išlaikyti kalėdinę paslaptį. Eglutė į namus buvo parnešama tik Kūčių dieną, jaunimas dabindavo ją pačių gamintais papuošalais. Gilioje senovėje namai buvo puošiami tik spygliuočių šakelėmis. Jomis buvo apkaišomi šventųjų paveikslai, šventinis stalas. Vėliau imta puošti eglutes. Ikikalėdiniu laikotarpiu Klaipėdos krašto lietuvininkai iš pušies šakų dažnai pindavo advento vainiką, puoštą kaspinais, su keturiomis žvakėmis, kurios po vieną uždegamos sekmadieniais. Sudegusios visos žvakės simbolizuoja, kad iki Kalėdų liko mažiau nei savaitė... Kūčių stalas niekada nebūdavo perkrautas maistu. Pagrindiniai patiekalai – kūčia (šutinti ar padaiginti kviečiai, žirniai, pupos, riešutai, aguonos, kanapės, sumaišyti su medumi pasaldintu vandeniu), kūčiukai, aguonpienis, avižinis kisielius, įvairūs žuvies patiekalai, spirginė ir kt. Patiekalų turėtų būti tiek, kiek metai turi mėnesių - 12 arba bent jau 9. Šie skaičiai turi magišką galią. Paskutinį advento vakarą – Kūčias nuo seno įprasta praleisti santūriai.
Kai kam gali atrodyti, kad adventas – itin niūrus laikotarpis, tačiau jis tikrai neprailgtų, jei prisimintume senolių tradicijas. Jaunimas vakarais susirinkdavo būrin ir žaisdavo advento žaidimus, eidavo ratelius, gamindavo kalėdinius papuošalus, klausydamasis šiurpių pasakojimų apie laumes, velnius, dvasias. Adventas - tinkamiausias magijai laikas. Paplitęs būrimas advento pradžioje laužti vyšnių šakelę ir įmerkus stebėti, kada ši pražys. Vyšnios pražydėjimas Kūčių dieną lėmė merginos ištekėjimą dar tais pačiais metais.
Per adventą nebuvo galima ilgai dirbti vakarais, ypač sulaukus vidurnakčio, nes piktosios dvasios žmones persekiojusios, jos pasibelsdavusios į langus ir, kas pasižiūrėdavęs, tas neišvengdavęs mirties. Tačiau darbus vis tiek reikėjo nudirbti. Moterys vakarais verpdavo, ausdavo, kartu su vaikais plėšydavo žąsų plunksnas, aižydavo žirnius. Vyrai drožinėjo, virves vijo, žvakes liejo, tinklus pynė. O kur dar sunkiausi ūkio darbai – linamynis ir kūlimas...
Laikai pasikeitė, visko rankomis nepagaminsi, tačiau belaukdami Kalėdų galime patys pasigaminti namų papuošalus, o ir dovanėlė, sukurta pačių, bus žymiai mielesnė nei kiniškas blizgutis. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre advento trečiadieniais - lapkričio 30, gruodžio 14 ir 21 dienomis - vyks etnomokyklėlės „Kalėdiniai žibintai“, „Šiaudiniai papuošalai namams ir eglutei“, kuriose išmoksite pasigaminti šventinių papuošalų iš pačių pigiausių ir paprasčiausių medžiagų – popieriaus, šiaudų. Na, o norintiems daugiau sužinoti apie adventą, plačiau susipažinti su Kūčių, Kalėdų papročiais, suvokti šių švenčių prasmę organizuojami užsakomieji edukaciniai renginiai „Adventas. Papročiai ir burtai“.
