Apie tai, kaip sekėsi diegti dirbtinio intelekto sistemą ir kokių rezultatų pasiekta, kalbėjome su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotuoju teisininku Povilu Junevičiumi. Kokia yra šalies teismų e. vizija ir kodėl šiuolaikinio teisėjo rankose sparčiai mažėja popierinių bylų, apžvelgė Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Griškevič. O apie tai, kodėl technologiniai pokyčiai kelia įtampą ir ko reikia, kad sėkmingai prisitaikytume technologijų pasaulyje, pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas neurobiologas prof. Osvaldas Rukšėnas.
Advokatų patirtis: ateities teisininkas – ne tik puikus teisės ekspertas
Gebanti prisitaikyti prie aplinkos iššūkių, atvira naujovėms ir kupina entuziazmo tobulėti – taip šiandien galima apibūdinti šiuolaikinę sėkmingai veikiančią teisininkų kontorą. Be šių dalykų, ypač svarbu ir gebėjimas investuoti bei teikiant klientams teisines paslaugas pasitelkti 4-osios pramonės revoliucijos technologijas.
P. Junevičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas, pasakoja, kad ši advokatų kontora supranta reagavimo į technologijų pokyčius svarbą. Jis išskiria keletą technologinių sričių, kuriose kontora nuolat seka ir diegia naujoves.
„Visų pirma, teikiame ypatingą dėmesį kontoros kibernetiniam saugumui: naudojame technologines priemones kibernetiniam saugumui užtikrinti, kontoros darbuotojams nuolat rengiami mokymai apie tai, kokių priemonių reikia imtis norint užtikrinti kibernetinį kontoros sistemų saugumą.
Antra, nuolat skaitmeniname procesus ir juos efektyviname siekdami sumažinti laiko ir žmogiškųjų išteklių kaštus. Pavyzdžiui, dalies kontoros procesų valdymas perkeltas į intranetą, nuolat atnaujiname dokumentų, verslo valdymo, laiko apskaitos sistemas.
Kartu įgyvendiname technologinius pokyčius teikdami pačias teisines paslaugas. Esame pirmoji advokatų kontora Lietuvoje, kuri 2018 m. pradžioje pradėjo naudoti dirbtinio intelekto sistemą „Luminance“ teisinėms paslaugoms teikti. Dalis mūsų teisininkų lavina programavimo įgūdžius ieškodami sprendimų, kurie galėtų padėti teikti efektyvias ir kokybiškas teisines paslaugas“, – pasakoja P. Junevičius.
Teisininkas pažymi, jog kontoros teisininkai nuolat seka ir vertina „LegalTech“ rinkoje vykstančius pokyčius, siūlomus produktus ir galimybę juos panaudoti kontoros veikloje. Dėl to ir kilo idėja kontoros veikloje pasitelkti dirbtinio intelekto programą „Luminance“. Prisimindamas idėjos įgyvendinimo pradžią, P. Junevičius pasakoja, jog pirmiausia „Luminance“ sistemą kontoros teisininkai išbandė bandomajame projekte, kurio metu buvo vertinamos dirbtinio intelekto sistemos galimybės, privalumai ir trūkumai, tikrinta, kaip sistema analizuoja dokumentus, parašytus skirtingomis kalbomis, kokios sistemos galimybės analizuoti lietuvių kalba parašytus dokumentus, vertinta, ar dirbtinio intelekto sistema tinka kontoros darbui.
Kartu P. Junevičius pažymi, jog „Luminance“ platforma nėra tik automatizavimo, skaitmenizacijos ar kitų panašaus pobūdžio paprastesnių techninių sprendimų būdu veikianti sistema. Pagrindinis „Luminance“ platformos ypatumas ir skirtumas nuo daugelio praktikoje naudojamų techninių / skaitmeninių sprendimų – „machine learning“ technologija, kurią naudodama „Luminance“ analizuoja ir supranta teisininko darbą su sistemoje pateiktais dokumentais, mokosi iš tokio teisininko darbo. Apibendrindamas daugiau negu metų darbo naudojantis dirbtinio intelekto platforma patirtį, P. Junevičius išskiria kelis pagrindinius „Luminance“ platformos privalumus.
„Pirmiausia dirbtinio intelekto sistema geba dokumentuose identifikuoti konkrečias nuostatas (pvz., įmonės kontrolės pasikeitimo (angl. change of control) punktus). Galima analizuoti sutartis pagal konkrečioje situacijoje teisininkui aktualius klausimus. Platforma gali greitai išanalizuoti sutartis ir pateikti teisininko ieškomų nuostatų sąrašą, nuorodas į konkrečius punktus ir sutartis. Ši savybė leidžia dokumentus analizuoti pagal iš anksto pasirinktus kriterijus ar gauti iš dokumentų dominančią konkrečią informaciją pagal iš anksto apibrėžtus parametrus. Įdomu tai, kad „Luminance“ konkrečias nuostatas gali identifikuoti, jas atpažindama pagal prasmę, o ne tik pagal raktinius žodžius.
Antras svarbus dalykas – naudojantis šia platforma galima efektyviau ir paprasčiau sudaryti dokumentų santraukas (pvz., sutarčių esminių sąlygų santrauką).
Taip pat „Luminance“ suteikia geras projektų valdymo galimybes. Pvz., M&A sandorio metu teisinio audito projekto valdytojas gali efektyviau valdyti procesą – stebėti peržiūrėtų teisinių dokumentų kiekį, teisininkų laiką, skirtą dokumentų peržiūrai, dirbtinio intelekto sistemoje paskirstyti konkrečias užduotis teisininkams, tam tikros srities teisininkai, radę informaciją, aktualią kitos srities teisininkams, gali efektyviai šią informaciją perduoti sistemos viduje (pvz., konkrečiai nukreipdami į reikiamo dokumento atitinkamas nuostatas).
Dirbtinio intelekto platforma turi galimybę identifikuoti anomalijas, t. y. ji gali įspėti teisininkus apie sutartyse rastas nuostatas, kurios akivaizdžiai skiriasi nuo tokio paties pobūdžio nuostatų kitose tapačiose ar panašiose sutartyse“, – aiškina teisininkas.
Ir vis dėlto tam, kad sėkmingai įsisavintum ir pritaikytum tokią technologiją savo darbe, reikia mokytis ir netgi mokyti pačią „Luminance“. Pirmiausia vardydamas tai, kas lengviausia, P. Junevičius pažymi, jog nėra sunku išmokti naudotis bazinėmis sistemos funkcijomis, valdyti programą, nes ji valdoma paprastai ir nekomplikuotai, daugelis funkcijų yra lengvai identifikuojamos, sistema savo pagrindiniame ekrane (angl. interface) pateikia gražiai iliustruotą ir lengvai suprantamą pagrindinę informaciją apie joje esančius dokumentus: jų skaičių, kalbą, pasaulio jurisdikcijas, susijusias su audituotais dokumentais, suklasifikuoja dokumentus pagal jų tipą ir pan. Didesnis iššūkis yra išmokyti „Luminance“ platformą dirbti su dokumentais, sudarytais lietuvių kalba.
„Dirbtinio intelekto sistema nėra sukurta taip, kad iš karto „mokėtų“ lietuvių kalbą, atpažintų ir atmintyje turėtų lietuviškų dokumentų nuostatas. Tačiau ši sistema puikiai mokosi lietuvių kalbos. Tam, kad „Luminance“ gebėtų atpažinti lietuviškų dokumentų nuostatas, teisininkai turi atrinkti iš dokumentų konkrečias nuostatas ir jas priskirti atitinkamoms kategorijoms. Kuo daugiau konkrečių nuostatų teisininkas atrenka ir priskiria atitinkamoms kategorijoms, tuo geriau dirbtinio intelekto platforma išmoksta atitinkamas nuostatas ir identifikuoja dokumentus. Šiam tikslui reikalingas iniciatyvus kiekvieno su dirbtinio intelekto sistema konkrečiame projekte dirbančio teisininko darbas – kiekvienas teisininkas turi įdėti pastangų ir skirti laiko tam, kad atrinktų „Luminance“ platformai tinkamus pavyzdžius ir juos priskirtų atitinkamai kategorijai. Šitaip „Luminance“ platformoje formuojamos kontoros žinios (know how), dėl kurių dirbtinio intelekto sistemos veikia ir tobulėja, o kartu ir palengvina teisininkų darbą“, – darbo su „Luminance“ iššūkius vardija teisininkas.
Anot P. Junevičiaus, norint neatsilikti ir sėkmingai pritaikyti technologines naujoves teisininko darbe spartaus technologijų progreso pasaulyje svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos iššūkių, atvirumas naujovėms ir noras tobulėti.
„Stebėdami rinkos tendencijas ir įvertindami technologijų pokyčius suprantame, kad siekdami koja kojon žengti su technologijų progresu turime dalį savo laiko paskirti gilinimuisi į aktualių technologijų veiklos principus, taip pat dėti pastangas tobulindami technologines priemones ir pritaikydami jas savo poreikiams. Technologinė pažanga šiandien yra itin svarbus verslo elementas, todėl tobulėjimas šioje srityje teisininko prioritetinių veiklų sąraše turi užimti svarbią poziciją“, – sako P. Junevičius.
Nors dirbtinio intelekto ar „machine learning“ pagrindu teisinių paslaugų industrijoje veikiančios technologijos plėtojamos ganėtinai neseniai, pvz., vienos lyderiaujančių įmonių šioje srityje veikia tik 8 ir 4 metus, neabejotinai teisinių paslaugų industrijoje laukia tik dar daugiau technologijų naujovių. „Ateities teisininkas jau dabar turi būti ne tik puikus teisės ekspertas ir išmanyti savo profesijos ypatumus, bet ir „prisijaukinti“ technologijas ir jas tinkamai adaptuoti savo veikloje“, – apžvelgdamas savo profesinį teisinio darbo naudojant technologijas įdirbį apibendrina P. Junevičius.
Teismų patirtis: e. bylos – šiuolaikinio teismo ateitis
Atviras, modernus, teisingas – tokiais žodžiais apibūdinamas XXI a. teismas, kai siekis skaidriai vykdyti teismų veiklą ir ją pristatyti visuomenei yra neatsiejamas nuo informacinių technologijų plėtros.
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotoja L. Griškevič sako, kad „modernus teismas, kuriame plačiai naudojamos informacinės technologijos, yra ne tik šiandienos, bet ir ateities teismas. Todėl teismai daug investuoja ir sparčiai diegia šiuolaikines technologijas siekdami optimizuoti ir efektyvinti savo veiklą.“
Vienas svarbiausių žingsnių žengiant į skaitmeninį laikotarpį – elektronine forma tvarkomų bylų nagrinėjimas teismuose, kartu plečiant ir didinant technologijų taikymą kasdienėje teismų veikloje. „Šiuo metu teisėjas, teismas nebegali būti siejamas tik su popierinėmis bylomis ir popierinių dokumentų rengimu“, – įsitikinusi pašnekovė.
L. Griškevič pasakoja, jog elektronizavimo / skaitmenizavimo pokyčiai Lietuvos teismuose įgyvendinami palaipsniui, kiek įmanoma labiau prisitaikant tiek prie vartotojų poreikių, tiek prie technologinių naujovių.
„Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas e.teismas.lt veikia nuo 2013 m. liepos 1 d. Šiuo metu elektroninės bylos nieko nebestebina ir tapo kasdienybe teisėjo ir teismų darbuotojų veikloje. Kita vertus, 2013 m. itin svarbu buvo užtikrinti kuo didesnį teismų bendruomenės informavimą ir pasirengimą pokyčiams ne tik technine, bet ir, o tai ypač svarbu, žmogiškąja prasme – viena svarbiausių užduočių, be techninio aprūpinimo, tuo metu buvo teisėjų ir teismų darbuotojų mokymai, konsultavimas, operatyvus reagavimas ir atsakymų teikimas telefonu tiek teismų bendruomenei, tiek visuomenei (vien per pirmuosius porą metų suteikta beveik 6 000 konsultacijų), t. y. proceso koordinavimas ir kiek įmanoma sklandesnis pokyčių valdymas“, – nelengvą kelią reaguojant į pokyčius prisimena pavaduotoja.
„Visiškai atsisakyti popierinių bylų artimiausiu metu sunkiai pavyktų, tačiau toks siekis yra ir jų nuolat mažėja. 2018 m. LITEKO sistemoje sukurta arba pateikta 2 180 150 elektroninių dokumentų, teismai sudarė 1 459 589 elektroninius dokumentus. Numatoma nuo 2020 m. ir baudžiamąsias bylas nagrinėti e. būdu“, – sako L. Griškevič.
Kaip svarbiausius elektroninių teismo paslaugų privalumus, pavaduotoja įvardija galimybę asmenims nuotoliniu būdu susitvarkyti kasdienius teisinius reikalus, o tai padeda sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, nereikia derintis prie institucijų darbo laiko. L. Griškevič pastebi, kad dažniausiai elektroniniu būdu į teismus kreipiamasi dėl teismo įsakymo išdavimo (dėl delspinigių, palūkanų priteisimo).
„Nuolat ieškome galimybių, padedančių įgyvendinti naujus funkcinius sprendimus, kurie užtikrintų, jog naudojimasis teismų elektroninėmis paslaugomis būtų patogesnis, greitesnis ir efektyvesnis. 2017 m. apklausus e.teismas.lt vartotojus nustatyta, kad 76 proc. jų teikiamas paslaugas įvertino teigiamai. Portalo vartotojų pageidavimai girdimi ir į juos atsižvelgiama, pvz., nuo 2015 m. pradėjo veikti interaktyvi pagalba, atnaujinti juridinių asmenų paskyrų valdymo funkcionalumai, pranešimų ir dokumentų valdymas paskyrose. Ateityje taip pat ketiname ir toliau tobulinti e.teismas.lt paslaugas, kurdami kuo draugiškesnę aplinką vartotojui“, – pažymi pašnekovė.
Pasak L. Griškevič, šiuo metu teisėjai ir teismų darbuotojai naudojasi teismų informacine sistema LITEKO ir Integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS), kurios realizuotos 18-oje integracijų su kitomis sistemomis ir registrais.
„Tolesnis skaitmenizavimas teismų sistemoje susijęs tiek su teismų bendruomenės skatinimu naudoti informacines technologijas, tiek su sričių, kuriose būtų naudojamos informacinės technologijos, plėtimu. Šiems tikslams pasiekti būtina užtikrinti patogių ir šiuolaikiškų įrankių, tokių kaip dokumentų valdymo sistema, sukūrimą, esamų sistemų tobulinimą gerinant greitį ir kokybę. Būtina nuolat kelti techninės priežiūros lygį ir investuoti į pačių teismų darbuotojų technologinių įgūdžių lavinimą, – apie teismų poreikį plėtoti informacines technologijas pasakoja L. Griškevič, pridėdama, kad didžiausiu iššūkiu tampa esamų sistemų tobulinimas: – 2017 m. daug dėmesio skyrėme LITEKO modernizuoti ir priemonėms, gerinančioms sistemos veikimą, užtikrinančioms didesnę spartą, diegti. Tai davė apčiuopiamų rezultatų, pavyzdžiui, bylos paskyrimo ją nagrinėjančiam teisėjui procesas didžiuosiuose teismuose trumpėjo nuo 11 sek. iki 3,5 sek. 2016 m. pradėta kurti nauja, moderni ir efektyviai veikianti LITEKO2 sistema. Planuojama, kad nuo 2020 m. naujai kuriama LITEKO2 pakeis esamą LITEKO, bus apmokyta 1 500 teismų sistemos darbuotojų.“
Pavaduotoja pasakoja, kad didelis įdirbis daromas keliant teismų informacinių technologijų specialistų kompetencijas, stiprinant tarpusavio bendradarbiavimą. Susitikimų metu diskutuojama apie teismuose kylančias problemas, naujoves kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų srityse. Tiek teisėjai, tiek teismų darbuotojai esant esminiams sistemų pakeitimams supažindinami su naujovėmis ir savo įgūdžius gerina organizuojamų mokymų metu.
„Kita vertus, atsižvelgiant į mus supančią vis labiau skaitmeninę aplinką, teismų bendruomenės narių įgūdžiai formuojasi ir keliami tiek darbe, tiek užvėrus teismo duris – technologijos tampa neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Ypač gerai tai matyti komunikacijos srityje, kur esminėmis tampa jau ne techninės žinios, o bendras suvokimas apie procesus, vykstančius, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. Šiuo metu kartu su Europos teismų tarybų tinklo darbo grupe rengiame socialinių tinklų naudojimo gaires teisėjams. Jos padėtų tinkamai komunikuoti ir išvengti įvairių interesų konfliktų, kurie tampa vis dažnesni“, – pastebi pašnekovė.
Be elektroninių bylų, šiandien teismuose įgyvendinta nemažai kitų svarbių sprendimų: organizuojami nuotoliniai teismo posėdžiai – asmenims, gyvenantiems užsienyje, dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalintiems atvykti į teismą, šiandien sudaryta galimybė teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu; šalies teismuose diktofonus pakeitus modernia garso įrašymo sistema, asmenys turi galimybę aukštos kokybės teismo posėdžio garso įrašus perklausyti nekeldami kojos iš namų – visus juos kartu su bylos medžiaga galima rasti portale e.teismas.lt ir išklausyti; visos bylos teismuose jau gerą dešimtmetį konkrečiam teisėjui paskiriamos automatiniu būdu – tam naudojamas specialus LITEKO modulis, kuris, įvertinęs nustatytus kriterijus, suformuoja teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, sąrašą ir bylą paskiria jo pradžioje esančiam teisėjui.
Kiekvienas šalies pilietis, panoręs sužinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jo byla, kuris teisėjas priims sprendimą, susipažinti ar sužinoti, kas jo laukia teismo posėdžių salėje (sale.teismai.lt), tą lengvai gali padaryti apsilankęs tam skirtuose interneto tinklalapiuose, nuorodas į juos galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt.
Pasak L. Griškevič, „šiuolaikinių technologijų diegimas ir optimizavimas ir toliau neabejotinai išliks viena pagrindinių teismų veiklos strateginių krypčių“.
Neurobiologijos profesorius: pagrindinė apkrova tenka smegenims, o ne raumenims
Nors technologinė pažanga skirta mūsų darbui ir kasdienybei palengvinti, visgi didėjant technologijų įtakai ir svarbai dažnai patiriame vis daugiau streso. Paklaustas, kodėl taip yra, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas neurobiologas prof. Osvaldas Rukšėnas sako, kad didėjant galimybėms, kyla ir reikalavimai – darbiniai, kvalifikaciniai ir kiti, tad greitėja gyvenimo tempas, o kartu su juo ir įtampa.
„Nauja technologija – tai bendru atveju kažkas naujo, nepažįstamo, tad kyla tam tikras stresas, kuris kiekvienam pasireiškia individualiai, priklausomai nuo konkretaus žmogaus asmeninių savybių, patirčių. Vienus tai motyvuoja – juk šaunu, naujas iššūkis, kitiems stresas gilėja, nes susiduriama su kažkuo nežinomu, tad vėl teks mokytis. Panagrinėję, kas tuo metu vyksta smegenyse, pamatytume, kad persitvarko neuroniniai tinklai, formuojasi naujos sinapsės, – aiškina profesorius..
Kodėl žmonėms sunku prisitaikyti prie pokyčių? Pasak profesoriaus, žmonės yra skirtingi, tad ir prisitaikyti prie pokyčių vieniems sekasi lengviau, kitiems sunkiau, nekalbant apie tai, kad pokyčiai labai skirtingi – technologiniai, socialiniai, emociniai ir kiti. „Bendru atveju pokytis yra tam tikra nežinia, neapibrėžtumas, o tai pirmiausia sukelia nerimą, abejones – o kaip ten bus? Pats prisitaikymo procesas priklauso nuo daugelio veiksnių – asmeninių savybių, patirčių, amžiaus, konkrečių gebėjimų, emocinio stabilumo“, – sako O. Rukšėnas, pabrėždamas, kad smegenų lygiu tam, kad sėkmingai įsisavintume naują dalyką, pvz., išmoktume naudotis skaitmenine programa, svarbu kartojimas ir praktikavimasis: „Kartu suaktyvinti neuronai siunčia naujus signalus ir formuoja naujus tinklus – kuo dažniau, tuo stipriau. Šitaip susiformuoja nauji neuronų tinklai ir atsiranda nauji įgūdžiai“.
Žmonėms, norintiems sėkmingai prisitaikyti 4-osios pramonės revoliucijos technologijų pasaulyje O. Rukšėnas pataria „judėti visomis prasmėmis – ne tik fizine, bet ir pažintine“. Pasak profesoriaus, šitaip palaikoma smegenų forma, o tai savo ruožtu palengvina prisitaikymą prie pokyčių, juolab kad 4-osios pramonės revoliucijos paskatintos technologijos yra intelektinės, tad pagrindinė apkrova tenka smegenims, o ne raumenims. „Judant svarbu išlaikyti balansą tarp fizinės ir psichikos sveikatos. Kūno sistemos labai glaudžiai funkciškai persipynusios, todėl vienos dalies problemos gali paveikti kitos dalies funkcionavimą“, – balanso ir pusiausvyros svarbą akcentuoja profesorius.