Abu dienraščiai cituoja Darių Nedzinską, VST bendrovės vadovą, kad pelningai dirbanti įmonė buvo šantažuojama dalyvauti dirbtiniuose sandoriuose, kurie vykdomi pasitelkus teisės, ekonomikos ekspertus bei visuomenėje puikiai žinomas organizacijas.

Tik „Respublika” teigė išsiaiškinusi, kad su korupcija kovojančios institucijos neva dirbo Bronislovo Lubio interesams. Tuo tarpu „Lietuvos rytas” darė prielaidas, jog už jų stovi ne kas kitas, o A.Zuokas ir „Rubicon”.

R.Juozapavičius, TILS direktorius, pateikė paneigimą dėl tikrovės neatitinkančių faktų: kad nei TILS, nei jis pats niekada nėra siūlęs VST jokių mokslinių studijų ar etikos kodeksų. Buvęs „Publicum” darbuotojas Tomas Juknevičius su VST susirašinėjo savo nuožiūra ir savo el.laiško, skirto VST, nederino nei su juo, nei su kitais TILS aktyvistais, ir kad STI ir TILS savo išvadas darė atskirai, niekuo vienas kitam iš anksto neįsipareigoję ir nuomonių nederinę. Be to, TILS už padarytas išvadas nėra gavusi iš niekur jokio atlygio.

Be to, Raimundas Kuodis, TILS Valdybos narys ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, „Atgimimui” teigė, kad apskritai TILS Elektros energetikos įstatymo analize nėra pataikaujama nei vienai verslo grupei. „Aš tiesiog siekiu, kad monopolijos negautų antpelnių dėl reguliavimo režimo ir nepažeistų visuomenės intereso”, – sakė „Atgimimui” R.Kuodis.

Tačiau, nepaisant TILS paneigimų, dienraštis „Verslo žinios” dar šį ketvirtadienį teigė, kad esą „neseniai per spaudą įrodyta, kad išvados, jog Elektros energetikos įstatymas korumpuotas, pačios yra korumpuotos”.

„Atgimimo” kalbinti istorijos dalyviai neatmeta nuogąstavimų, kad šie straipsniai galėjo būti specialiai užsakyti, norint sukompromituoti TILS. Metant įtarimus dėl korupcijos „Transparency International” ekspertams, jų parašytoms išvadoms nebuvo skirta nė kiek dėmesio.

Atrodo, rekomendacija, jog Strateginių tyrimų institutas yra patikimas partneris, buvo meškos paslauga TILS ir tapo puikia priemone antikorupcinių iniciatyvų kompromitavimui, į kurį įtrauktos šalies žiniasklados priemonės. STI išties pasirodė besanti neaiškios kilmės organizacija.

Bet būtent „Transparency International“ bene išsamiausiai ėmėsi tirti Elektros energetikos įstatymą, jo priėmimo peripetijas ir jo įgyvendinimo pasekmes Lietuvos ekonomikai.

Be to, išsamiau pasidomėjus Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimo sandoriu, į akis krenta ir daugiau įdomių faktų. „VP Market” ne tik sumaniai pasinaudojo Seimo narių bei kitų valstybės pareigūnų nekompetencija, bet ir sukūrė darbo vietą vienam aukštas pareigas privatizavimo metu ėjusiam ir procesą kontroliavusiam Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnui.

Linas Petronis šiuo metu vadovauja VST Vidaus kontrolės tarnybos padaliniui, kuris rūpinasi įmonės saugumu. Prieš keletą savaičių nacionalinės televizijos rodė reportažą, kuriame L.Petronis gyrėsi išradęs naują būdą kovoti su elektros transformatorių alyvos vagimis – pilti į alyvą priedus. Neva šie priedai sugadina tų automobilių, kuriuose naudojama alyva, variklius, o degant alyvai sklinda stiprus mėšlo kvapas.

Tiesa, dar praėjusiais metais šis asmuo dirbo kiek švaresnį darbą – buvo Valstybės saugumo departamento vienos iš valdybų viršininkas. Ši valdyba yra atsakinga už ekonominių valstybės pagrindų apsaugą ir VST privatizavimo metu turėjo rūpintis, kad valstybės interesas būtų apgintas nuo privačių interesų.

„Vilniaus prekybos” valdoma įmonė „NDX Energija” privatizavo VST 2003 m. pabaigoje. Linas Petronis paskutinį kartą viešai kaip VSD pareigūnas pasirodė 2004 m. kovo mėnesį – Audriaus Siaurusevičiaus „Spaudos klube” jis kalbėjo apie grėsmes ekonominiam saugumui. Praėjus keliems mėnesiams Seimas priima Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurias taip pat turėjo įvertinti L.Petronio vadovaujama struktūra.

O jau 2004 m. rugsėjo 30 d. Linas Petronis viešumoje pasirodė visiškai kitokiame amplua. Jis dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje atstovavo Vakarų skirstomiesiems tinklams, kaip šios įmonės Vidaus kontrolės tarnybos direktorius.

Spaudos konferencija buvo sušaukta labai svarbia proga – ką tik buvo sukurtas Vidaus kontrolės skyrius ir jo vadovas L.Petronis gyrėsi, kad atskleista elektros energijos vogimo sistema. Šis naujai iškeptas įmonių saugumo specialistas teigė, kad elektros energija buvo vagiama ir anksčiau, tačiau į konkrečius vogimo atvejus buvo atkreiptas dėmesys tik tada, kai buvo įsteigtas Vakarų skirstomųjų tinklų Vidaus kontrolės skyrius.

Pažymėtina, kad L.Petronio pavaldiniai VSD be to, kad rūpintųsi strateginiais valstybės interesais privatizuojant VST, turėjo domėtis ir dideliu valstybės turto (elektros) grobstymu. Tačiau įsisenėjusi grobstymo sistema buvo atskleista tik tada, kai šio reikalo ėmėsi pats L.Petronis.

Tiesa, ne kaip VSD pareigūnas, o privačios įmonės specialistas. Pikti liežuviai plaka, kad žinias apie šią sistemą L.Petronis atsinešė iš valstybės institucijų, o spektaklis žiniasklaidai surengtas prisimenant darbo sovietinėje milicijoje patirtį. L.Petronis tais laikais dirbo milicijos padalinyje, kuris kovojo su valstybinio turto grobstymu (vadinamajame obchss), ir garsėjo parodomosiomis akcijomis.

Tačiau ši istorija – smulkmena. Daug svarbesnis faktas, kad šis buvęs pareigūnas galėjo šiurkščiai pažeisti ne tik specialiųjų tarnybų darbuotojo garbės kodeksą, bet ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Juk L.Petronis dirbdamas VSD kontroliavo VST privatizavimą, o po sandorio praėjus pusei metų įsidarbino pačiuose Vakarų skirstomuosiuose tinkluose (VST). Paprastai taip atsilyginama už paslaugas – tarkime, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje K.Smith, prisidėjęs prie „Mažeikių naftos” privatizavimo istorijos, pasitraukęs iš valstybės tarnybos, tapo „Williams” patarėju.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis byloja, kad „asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, (...), eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jei per paskutinius metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole”.

Pats L.Petronis, paklaustas „Atgimimo”, ar savo naujajame darbe nepasinaudojo darbo VSD metu surinkta informacija, teigė pasirašęs pasižadėjimą neatskleisti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos. Tačiau pripažino, kad pensiją iš valstybės kaip buvęs pareigūnas gauna.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovas Algirdas Meškauskas teigė negalintis šių įtarimų nei išsklaidyti, nei patvirtinti, nes kiekvienas atvejis turi būti ištirtas.

Tačiau „Atgimimo” kalbinti su operatyvine informacija dirbančių institucijų vadovai pripažino, kad tokie atvejai kaip šis, net jei dabartiniai įstatymai nėra pažeidžiami, rodo, jog valstybei derėtų pagalvoti apie geresnę apsaugą nuo galimos informacijos nutekėjimo į privačias įmones.

Pats VSD vadovas Arvydas Pocius pripažino, kad toks atvejis kaip L.Petronio išėjimas iš tarnybos yra problemiškas.

Tačiau esą žmogus išėjo į pensiją ir tapo laisvu rinktis kurią nori darbovietę ir viskas priklauso tik nuo to, ar jis yra garbingas kaip asmuo, kaip pilietis. „Manau, kad būtų logiška, jog STT, VSD, FNTT, Policijos departamento pareigūnams, dirbantiems su specialia informacija ir turintiems specialių įgūdžių, būtų griežtinamos sąlygos pereiti dirbti į privatų sektorių. Kita vertus, valstybė turėtų stengtis išlaikyti juos valstybės reikmėms ir apskritai valstybė turi tapti konkurencingesnė privačiam sektoriui”, – teigė A.Pocius.

Tiek A.Pocius, tiek STT vadovas Povilas Malakauskas bei Krašto apsaugos ministerijos II departamento direktorius Gintaras Bagdonas teigia, kad nemenka apsauga yra ir prisiimta priesaika neišduoti valstybės paslapčių net išėjus iš tarnybos ir už išdavimą gresianti baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau visi trys pareigūnai pripažino, kad operatyviniai darbuotojai gali turėti daugiau informacijos, negu atskleidžia vadovybei, ir toli gražu ne visa informacija yra valstybės paslaptis.

P.Malakauskas taip pat sutinka, kad reikia griežtinti buvusių operatyvinių darbuotojų įsidarbinimo privačiame sektoriuje sąlygas, bet kartu reikia užtikrinti, kad jie neatsidurtų gatvėje. „Dabar valstybė to negali garantuoti, kaip visuomet, tam trūksta pinigų, tad mes negalime reikalauti griežtumo. Tačiau neabejotinai apie tai reikia galvoti”, – teigė STT vadovas.

Pavyzdžiui, nors buvę VSD vadovai J.Jurgelis ir M.Laurinkus ir toliau dirba valstybės tarnyboje, jiems buvo pasiūlytos pareigos, tačiau štai, pavyzdžiui, su itin daug operatyvinės informacijos dirbęs buvęs STT vadovas Valentinas Junokas iki šiol valstybės tarnybos neturi.

P.Malakauskas siūlo priimti nuostatą, kad buvusiems specialiųjų tanybų darbuotojams būtų privalu siūlyti bent jau patarėjų vietas.

G.Bagdonas teigia, kad nors Vakaruose sąlygos pereiti į privatų sektorių yra gerokai griežtesnės, ten taip pat susiduriama su sunkumais: „Pirmiausia į visokius apribojimus dėmesį atkreipia žmogaus teisių specialistai.

Ir neretai draudimai įsidarbinti ten, kur nori žmogus, būna išaiškinami kaip žmogaus teisių pažeidimas”.

Bet kokiu atveju neseniai pagrindiniuose šalies laikraščiuose prasidėjusioje agitacinėje kampanijoje prieš Elektros energijos įstatymo nuostatas kritikavusius R.Kuodį ir „Tranperancy International” aiškiai juntama, kad šią kampaniją parengė ir žurnalistams informaciją suteikė asmuo, susipažinęs su specialiųjų tarnybų darbo metodais.