Prarastas laikas
Jei šeimininkė nenori maitinti šeimos gatavomis picomis, dešrelėmis ar kitokiais greitai paruošiamais pusgaminiais, ji kasdien virtuvėje turi sugaišti bent porą valandų. Tačiau UAB "Furnitanas" prekybos vadovas Vytautas Dailidė tikina, jog daug laiko galima sutaupyti ir be jokių papildomų investicijų - svarbu tinkamai suplanuoti erdves. Vidutiniškai virtuvė eksploatuojama apie 20 metų, o per mėnesį keturių asmenų šeima joje praleidžia kone savaitę (šiuos ir kitus skaičius pateikia Austrijos baldų furnitūros gamintojas "Blum", turėdamas omenyje tai, kad valgis keturiems žmonėms namie gaminamas kasdien).
Specialistai yra suskaičiavę, jog per dieną virtuvėje atliekama maždaug 360 įvairių darbų, judesių, operacijų, 30 kartų naudojamasi įvairiais prietaisais, 80 sykių atidaromos ir uždaromos durelės bei stalčiai. Per 20 metų 360 veiksmų virsta 2,6 milijono. Jei pavyktų atliekant kiekvieną veiksmą bent truputį sutaupyti judesio, sekundžių, virtuvėje praleidžiamas laikas gerokai sutrumpėtų.
Eksperimentas
Greičiau nudirbti darbus padeda ne tik modernūs prietaisai, bet ir optimalus virtuvės zonų išdėstymas. Tai iliustruoja "Blum" specialistų eksperimentas. Šeimininkė tą patį patiekalą gamino du kartus. Vieną sykį - virtuvėje, kurioje zonos išdėstytos bet kaip, antrąkart - suplanuotoje pagal specialistų rekomendacijas. Paaiškėjo, kad tas pats darbas pirmu atveju truko 2 valandas, antru - l valandą 40 minučių. Kasdien sutaupytos 20 minučių per mėnesį virsta dešimčia valandų, per metus - 5 paromis, per 20 metų -100 parų, t. y. daugiau kaip 3 mėnesiais.
Virtuvės zonos
Taigi kas yra tos virtuvės zonos? Dar trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje Vienos architektė Margarita Schut-Lichoda suprojektavo vadinamąją Frankfurto virtuvę, kurioje buvo atsižvelgta į judėjimo patogumą. Kitaip sakant, palengvintas šeimininkių darbas. Pagal architektės modelį, šiek tiek patobulintą šiuolaikinių gamintojų, virtuvė skirstoma į penkias zonas: produktų laikymo, daiktų laikymo, plovimo, produktų ruošimo ir maisto gaminimo.
Produktų laikymo zonoje dedami miltai, kruopos, konservai ir kiti panašūs produktai. Čia turi stovėti ir šaldytuvas. Specialistai pataria dažniau vartojamus produktus laikyti tiesiai virš darbo stalo ar nuo jo ranka pasiekiamame stalčiuje, rečiau reikalingus - kur nors aukščiau ar žemiau.
Daiktų laikymo zona skirta indams, stalo įrankiams. Joje saugoma maždaug trečdalis virtuvėje esančių daiktų.
Plovimo zonoje turi būti įrengta plautuvė ir indaplovė. Čia reikiajasti vietos ir šiukšliadėžei bei plovikliams. Šioje zonoje galima laikinai padėti indus ar produktus. Beje, dažniausiai virtuvėje atidaroma šiukšliadėžė.
Produktų ruošimo zona - virtuvės centras. Ji turėtų būti pati didžiausia ir geriausiai apšviesta (rekomenduojama ne siauresnė kaip 90 centimetrų). Čia ruošiamas maistas virti ar kepti. Todėl stalo įrankiai, prieskoniai, buities prietaisai turėtų būti kuo arčiau šios erdvės. Reikia taip suplanuoti tą vietą, kad iš jos būtų patogu sudėti indus į plautuvę ar indaplovę, o produktus - į šaldytuvą.
Maisto ruošimo zonoje stovi viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė. Čia laikomi puodai ir keptuvės. Dailidė patikslina, jog kairiarankiai minėtą zonų eiliškumą turėtų išdėstyti priešinga tvarka.
Gyvenimo būdas ir virtuvė
Virtuvės zonų dydį paprastai lemia ne tik tai, kiek asmenų sudaro šeimą ar koks virtuvės plotas, bet ir tų žmonių gyvenimo būdas. Jei namie šeimininkauja nedirbanti, kasdien į parduotuvę užsukanti mama, produktų laikymo zona gali būti mažesnė, o maisto gaminimo - didesnė. Dirbantiems ir kartą per savaitę prekybos centre apsiperkantiems asmenims turbūt labiau reikia didesnės produktų laikymo zonos. Tie, kurie maitinasi restoranuose, galbūt iš viso nemato reikalo skirstyti virtuvę į tam tikras erdves. Kai kurie virtuvės baldų gamintojai net yra sudarę programas, padedančias tinkamai išdėstyti zonas. Tada svarbios ir detalės: pavyzdžiui, ar namie esama augintinių, ar visi produktai perkami, ar kai kas užsiauginama.
Virtuvės forma
Virtuvių esama skirtingo dydžio, todėl ir zonos jose gali būti išdėstytos įvairiai: tiesia linija, dviem pusėmis, U, L, G raidžių ar vadinamosios salos formomis. Austrų specialistai rekomenduoja U formos zonų išdėstymą arba "salą". Tada atstumas tarp atskirų erdvių būna mažiausias.
Apskaičiuota, kad bet kaip įrengtoje virtuvėje šeimininkė per dieną vidutiniškai nueina 264 metrus (per 20 metų - apie 1927 kilometrus). Pertvarkius patalpą ir tinkamai išdėsčius zonas, per dieną nueinama 210 metrų (per 20 metų -1530 kilometrų, t. y. 397 kilometrais mažiau).
Kai kam gali pasirodyti, jog visa tai nesvarbios smulkmenos, nes judėti - sveika. Tačiau Dailidė argumentuoja, kad smagiau kuo greičiau nudirbti darbus ir judėti gryname ore. Juk tokios smulkmenos kaip, pavyzdžiui, toli nuo produktų ruošimo zonos padėta šiukšlių dėžė ar ne vietoje įrengtas jungiklis, kasdien sukelia nemažai nepatogumų. O tinkamai išdėstyti zonas galima be jokių papildomų investicijų.
Pasak Dailidės, sutvarkyti virtuvę taip, kaip rekomenduojama, kur kas sudėtingiau nei svetainę ar miegamąjį. Juk tenka keisti plyteles, elektros ir vandentiekio įvadus. Todėl planuojant virtuvę reikia nepamiršti smulkmenų ir pirmenybę teikti patogumui, o tik paskui mąstyti apie dizainą.
Apatinėje dalyje - jokių durelių
Naujose virtuvėse jau retai apačioje montuojamos lentynos. Stalčių pranašumas - neginčytinas. Virtuvėje vietoj spintelių įrengus gilius stalčius sutaupoma nuo 30 iki 55 proc. vietos. Šeimininkei nereikia lankstytis, galima iškart matyti viską, kas į juos sudėta. Taip sutaupoma dar po 10 minučių kasdien, arba 5 valandos per mėnesį, o per metus - 60 valandų (2,5 paros).
Tiems, kurie pageidauja daugiau erdvės, Dailidė pataria vietoj kelių siaurų stalčių įsirengti vieną platų. Pasaulinėse parodose baldų gamintojai siūlo net iki 1,4 metro pločio stalčių. "Lietuviai į juos kol kas žiūri nepatikliai. Daugelis mano, kad atitraukus iki galo didžiulį, visokių daiktų prikrautą stalčių jis būtinai iškris. Tačiau šiuolaikinės sistemos, turinčios stabdymo mechariizjnus, apsaugo nuo tokių netikėtumų. Kai yra viso ištraukimo bėgeliai, stalčius išlaiko net 80 kilogramų svorį", -tikina pašnekovas.
Ateities virtuvė
Dailidė teigia, jog virtuvės baldų ir įrangos gamintojai per pasaulines parodas kasmet demonstruoja naujausius laimėjimus.
Japonai jau užsisakė iš austrų virtuvės įrangos, valdomos elektroniniais prietaisais ir šilumos sensoriais. Jei abi rankos užimtos, spintelės, iš arti pajutusios žmogaus kūno šilumą, atsidaro pačios. "Idealo gal ir nepasiekta, bet sparčiai artėjama jo link", -reziumuoja Dailidė.
Sveikas maistas
Man atrodo, kad beprasmiškiausiai laikas leidžiamas ne zujant nuo spintelės prie šaldytuvo ir atgal, bet stovint prie viryklės ir stebint, kaip kepa kotletai ar blynai. "Tačiau ir šiuo atveju siūloma visai paprasta išeitis - atsisakyti, kaip kone kiekviena proga pataria dietologai, kepto maisto ir valgyti daug sveikesnį troškintą ar virtą.
Taigi dabar, nusprendusi sulieknėti ir apsieiti be keptų patiekalų, pietus gaminu tik kokias 15-20 minučių. Paruošiu daržoves, žuvį ar mėsą, sudedu į karščiui atsparų indą ir pašaunu į orkaitę. Užuot valandą grožėjusis tuo, kas darosi keptuvėje, galiu pati pasigražinti.
Darbo vidutinio dydžio virtuvėje statistika
• 4 asmenų šeimos virtuvėje yra maždaug 250 kilogramų įvairių indų ir įrankių.
• Apie 20 proc. judesių padaroma tarp daiktų saugojimo ir plovimo zonų.
• Kasdien tarp skirtingų virtuvės zonų atliekama apie 100 judesių. Per dieną sutaupytos 20 minučių virsta 10 valandų per mėnesį, 5 paromis per metus ir 100 parų (daugiau kaip 3 mėnesiais) per 20 metų.
• Vietoj spintelių įrengus stalčius kasdien sutaupoma dar po 10 minučių, arba 5 valandas per mėnesį, 60 valandų per metus.
• Vietoj spintelių įrengus gilius stalčius sutaupoma nuo 30 iki 55 proc. vietos.
• Virtuvėje šeimininkė per dieną vidutiniškai nueina 264 metrus (1927 kilometrus per 20 metų). Racionaliai pertvarkius patalpą per dieną nueinama 210 metrų (1530 kilometrų per 20 metų). Per 20 metų sutaupomi 397 kilometrai.
