„Prieš dvi dienas Alą mačiau prie Stoties, ji jau aštuonis mėnesius nėščia, bet iki šiol užsiiminėja prostitucija“, – Vilniaus apygardos teisme pareiškė vilnietė Veronika. Į teismą prostitutę atvesdino policijos pareigūnas – moteris nereaguodavo į kvietimus apsilankyti baudžiamojon atsakomybėn dėl pelnymosi iš prostitucijos patraukto buvusio merginų sąvadautojo Rimo Vilkevičiaus byloje. Tuo metu Alos pareigūnai taip ir nesugebėjo rasti.
42 metų R. Vilkevičius per savo gyvenimą nė vienos dienos nėra dirbęs – išėjęs iš pataisos namų jis apsigyveno sostinės Naujininkų mikrorajone nuomojamame bute ir priglaudė keletą Stoties rajone dirbančių prostitučių.
Praeityje net 17 kartų teistas R. Vilkevičius yra gerai žinomas policijos pareigūnams – savo, kaip nusikaltėlio, „karjerą“ kriminaliniame pasaulyje vyras pradėjo dar būdamas 16 metų. Tada dar nepilnametis R. Vilkevičius itin žiauriai nužudė žmogų, o vėliau išėjęs į laisvę buvo teistas dėl narkotikų laikymo, plėšimų, vagysčių, šaudmenų laikymo ir net pareigūno papirkimo.
Dabar jis teisiamas 18 kartą – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Remigijus Matevičius sako, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog R. Vilkevičius pelnėsi iš Stoties rajone dirbančių merginų prostitucijos, taip pat savo nuomojamame bute laikė narkotines medžiagas ir prievartavo turtą iš vienos prostitutės. Už šiuos nusikaltimus kaltinamajam prokuroras siūlo skirti 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Prokuroras taip pat mano, kad iš R. Vilkevičiaus turėtų būti konfiskuoti 3 tūkst. eurų – tiek, įtariama, jis gavo iš prostitucija užsiimančių merginų. „Manau, kad R. Vilkevičius turėtų būti pripažintas pavojingu recidyvistu“, – R. Matevičiaus nuomone, nuteistasis taip pat turėtų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 60 MGL (2 280 eurų) baudą.
Bylos duomenimis, R. Vilkevičius su Vilniaus Stoties rajone dirbančiomis prostitutėmis „susidraugavo“ dar 2017 m. pradžioje – už tai, kad verčiasi prostitucija, jos savo „stogui“ turėdavo atiduoti apie 30 proc. uždarbio. Bent dvi prostitutės pareigūnams nurodė, kad buvo priverstos mokėti – viena per tris mėnesius sumokėjo apie tūkstantį, o kita per metus – du tūkstančius eurų.
Šiuos pinigus R. Vilkevičius teigia išleidęs narkotinėms medžiagoms, kurias kartu su tomis pačiomis prostitutėmis nusipirkdavo, kaip pats sakė, „kaime“ – romų tabore.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras teisme pasakojo, kad nuomojosi butą Pelesos g., čia pas jį dažnai užeidavo prostitutės nusiprausti arba persirengti, nes „namuose buvo labai daug drabužių“. Be to, čia nuolat gyveno ir vyro draugė, kuri taip pat vertėsi prostitucija.
„Tuo metu vartojau narkotikus, likimas mane suvedė su tomis merginomis, kartu gyvenome ir vieni kitiems padėdavome, – sakė R. Vilkevičius. – Pripažįstu, kad iš panelių uždirbtų pinigų pirkdavau narkotikus, tačiau šioje istorijoje yra labai daug melo ir neteisybės – jos pačios vartodavo narkotikus, visada apvaginėdavo ir apgaudinėdavo klientus, nes jų pagrindinis tikslas buvo vienas – gauti pinigų. Ir tik tuomet, jeigu klientų nepavykdavo apvogti, jos suteikdavo paslaugas.“
Prostitučių darbą kontroliavęs R. Vilkevičius teisinosi, kad iš merginų nereikalaudavo pinigų – esą jos pačios duodavo. „Būdavau Stoties rajone, privažiuodavo koks nors automobilis ar šiaip koks vyras ar berniukas prieidavo ir paklausdavo, kur galima mergaičių rasti, – sakė jis. – Pasakydavau, kur ir kokia stovi, o jau po to panelės pačios su klientu tardavosi ir šie joms atsiskaitydavo. Taip ir gavosi, kad aš pasipelniau iš jų prostitucijos, nes po to važiuodavome į kaimą pirkti narkotikų.“
R. Vilkevičiaus teigimu, kiekviena mergina savo klientui nurodydavo savo kainą, tačiau dažniausiai oralinis seksas kainuodavo 15, įprastinis seksas – 30, o visas „kompleksas“ – 50 Eur. Šiek tiek brangiau tekdavo mokėti, jeigu klientai norėdavo su mergina vykti kur nors į namus ar viešbutį.
„Kartais merginos uždirbdavo daugiau pinigų ir juos man atnešdavo pasaugoti, nes bijodavo, kad klientai gali jas apiplėšti“, – kaltinamasis prisipažino, kad dažniausiai „saugodavo“ nuo 100 iki 300 Eur.
O neigti ir nebuvo ką – pareigūnai slapta užfiksavo pokalbius, kaip R. Vilkevičius bendrauja ne tik su merginomis, kurias jis vadindavo „saulytėmis“, bet ir klientais, ieškojusiais nuotykių su nepažįstamosiomis. Vienas tokių klientų gyvena sostinės Antakalnio mikrorajone – senyvo amžiaus vyras dažnai į namus išsikviesdavo vieną Stoties prostitučių. Kartą, kai nuolat jį lankiusi prostitutė miegojo, suskambo jos telefonas – į skambutį atsiliepęs vyras senjorui pranešė, kad jo mergaitė yra keletą mėnesių nėščia ir šiuo metu miega, tačiau su juo „pabendrauti“ galėtų kita žavi „saulytė“.
Užsakovas sutiko, todėl netrukus į jo namus atvyko kita mergina, vardu Karina. „Aš jos laukiau kieme, prie namo, o kai Karina išėjo, sakė, kad tai – labai mielas senučiukas, kuris net ir arbatpinigių paliko – vietoj 60 sumokėjo 100 Eur“, – pasakojo R. Vilkevičius.
Šiuos pinigus jie taip pat išleido narkotinėms medžiagoms. „Per dieną vien man reikėdavo 30-40 Eur narkotikams“, – sakė jis.
„Merginos pinigų neturėdavo, juos išleisdavo narkotikams, nors vieną jų bandžiau perkalbėti ir net apgaudinėjau – pirkdavau metadoną, – kalbėjo R. Vilkevičius. – Panelėms siūliau neišleisti visų pinigų narkotikams, aš net rūpinausi vienos merginos vaiku – jį augino močiutė, todėl nuveždavau ne tik žaislų, bet ir pinigų, nes motina juo visiškai nesirūpino.“
R. Vilkevičius prisipažino, kad stengėsi rūpintis ir prostitučių įvaizdžiu – ragindavo nusipirkti naujų drabužių, atrodyti patraukliau, o ne gatvėse trintis su tais pačiais rūbais.
Prostitučių „stogas“ taip pat atskleidė, kad ir tarp Stoties rajone dirbančių merginų yra didelė konkurencija, jos net yra pasidalijusios teritorijas, kuriose laukia klientų. „Sodų g., arčiau Stoties, laukia jaunesnės panelės, o Pylimo g. vaikšto vyresnės“, – R. Vilkevičiaus teigimu, šios nerašytos taisyklės galiojo daugelį metų, tačiau kartais klientų nesulaukiančios prostitutės šią tvarką pažeisdavo ir tarp merginų kildavo konfliktai.
„Tokiais atvejais tekdavo jas apraminti“, – prisipažino prostitučių „stogas“.
Nesutarimų su merginais būta ir dėl pinigų – nukentėjusiąja pripažinta prostitutė, vardu Sonata, pareigūnams nurodė, kad R. Vilkevičius iš jos prievartavo turtą: už tai, kad ir toliau galėtų dirbti Stoties rajone, reikalavo pinigų, o ji buvo priversta sumokėti 300-400 Eur (tikslios sumos negalėjo nurodyti). Sonata teigė taip pat dar apie 500-600 Eur sumokėjo už vadinamąją apsaugą – būtent po jos policijai parašyto pareiškimo buvo pradėtas tyrimas.
Tuo metu R. Vilkevičius kratosi reketininko etiketės – jis teigė, kad Sonata jam buvo skolinga pinigų, kuriuos šis pasiskolino iš savo motinos ir juos perskolino.
„Ji žadėjo pinigus grąžinti, tačiau vis delsė, kartą jos paklausiau, kada grąžinsi, nes jau praėjo pakankamai laiko, – teisme aiškino kaltinamasis. – Ji su manimi labai negrąžiai kalbėjo, sakė, kad kada norės, tada ir grąžins, todėl neišlaikiau ir kartą jai sudaviau. O ji atkeršydama kreipėsi į policiją.“
R. Vilkevičius neslėpė, kad su Sonata vėliau ne kartą buvo susitikęs, net kartu pirko ir vartojo narkotikus, o tada, kai buvo uždarytas į Lukiškių kalėjimą, telefonu skambino kitai prostitutei ir prašė pakalbėti su merginomis, jog šios pareigūnams esą nemeluotų ir neišsigalvotų nebūtų istorijų.
„Jeigu būčiau tikras savadautojas, būčiau ją išvežęs, tai man būtų kur kas pelningiau“, – teisinosi aštuonioliktą kartą teisiamas vyras.
Nors ir gresia įkalinimas ilgiems metams, R. Vilkevičius dar tikisi, kad baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja Nijolė Žimkienė jo pasigailės ir nebeišsiųs į pataisos namus.
„Čia esu praleidęs daugybę metų, narkotikus pradėjau vartoti sėdėdamas zonoje, – teisme aiškino R. Vilkevičius. – Šiuo metu esu registruotas darbo biržoje, noriu susirasti darbą ir pakeisti savo gyvenimą, nes kai sėdau 16 metų, taip atrodo, kad tik tokį gyvenimą ir gyvenu. Nenorėjau daryti jokių nusikaltimų, bet buvau priklausomas nuo narkotikų. Bausmė nepakeis nei manęs, nei mano gyvenimo – dabar gydausi nuo priklausomybės narkotikams.“
Kad Stoties rajone dirbančios prostitutės įsiveldavo į įvairius konfliktus, teisme patvirtino ir jau daugybę metų seksualines paslaugas teikianti Viktorija – esą visos merginos žino, kad R. Vilkevičius nereketavo Sonatos, o tik pareikalavo grąžinti pinigus, kuriuos šis buvo paskolinęs.
Moteris prisipažino, kad per daugybę metų „darbo“ ne kartą buvo bausta už vertimąsi prostitucija, tačiau baudų taip ir nesumokėjo, nes gautus pinigus irgi išleidžia narkotikams, taip pat išlaiko šeimą. „Vyras žino, kuo dirbu“, – net neslėpė Veronika.